QUOTE(cibulis @ 2012 04 22, 18:23)
PP atveju toje vietoje, kur yra siena storis irgi
ne pyragai būna. Tai kodėl juostinio pamato padui, kuris yra žemiau įšalo lygio neužteks 7 cm XPS, kuomet PP toje vietoje, kur remia siena turi apie 10 cm EPS storį.
Nesutinku su Jūsų padarytomis išvadomis.
Pirmiausiai yra kelios PP gamybos technologijos, mano žiniomis ne pagal visas sustorinamas padas po sienomis. Šiuo atveju EPS`o storis viso PP perimetru būtų tas pats.
Bet ne čia dėčiau akcentą. Akcentą dėčiau ant Jūsų pastabos dėl EPS ar XPS sluoksnio storio. Jei PP po sienomis daromas storesnis, teisingai, tuomet šiltalo sluoksnis po sienomis bus mažesnis. Bet...
Jei statot standartą su 20cm šiltalo storiu po PP, tada taip, po sienomis tebus ~10 cm šiltalo.
Kalba eina apie PN, kurio PP šiltalo sluoksnis yra apie 30-35cm, tad po sienomis tokio PP atveju bus ne 7-10cm šiltalo storis, o 20-25cm. Vaizdelis keičiasi?
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2012 04 22, 18:25)
Aš neeksperimentuoju, o tiesiog parodoje sužinau, kad ir kitų pamatų tipas jau siūlomi pasyvaus namo sprendimai.
Apie juostinių pamatų šiltinimą iš apačios aš jau prieš metus skaičiau internete, tiesa užsienio saituose.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2012 04 22, 18:37)
Yra dar vienas reikaliukas, į kurį verta atkreipti dėmesį ir nežinau, kaip su juo u-wert'e - mechaninė ventiliacija, kontroliuojanti ir mažinanti drėgmę patalpose.
Tai kad kai yra atviras akytbetonis iš vidaus, patalpose neliks drėgmės, kurios liktų rekuperacijai reguliuoti
.
Pasiskaičiau forumuose atsiliepimus žmonių, gyvenančių namuose sumūrytuose iš akytbetonio, tai skundžiasi, kad pirmus metus ten būna labai drėgna (niekad akytbetonis per vienerius metus neišdžiūsta), o visus sekančius - kad ir mechaniškai drėkinsi orą, patalpose vis tiek bus labai sausa, akytbetonis vis tiek visą drėgmę sugeria.