Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN

Perskaičiau ir užkliuvo keli teiginiai, kurie šiek tiek nesutampa su mano susidaryta nuomone apie PUR:



Gamo ne PUR. Gamo putų svoris apie 8kg/m3, PUR kaip minėjau prasideda nuo ~20kg/m3. Šias putas ne tik svoris skiria.





Neįsivaizduoju, kaip minkštos putos gali imobilizuoti medinę konstrukciją. Čia greičiausiai norėta pasakyti, kad Gamo putos minkštos, paslankios ir juda kartu su medine konstrukcija ir judėdama neatitrūksta.





Man irgi panašiai teigė įvairių firmų atstovai, tik jie minėjo, kad per 20 metų, liambda nuo 0,022 W/m*k suprastės iki 0,025 W/m*k ir tik po kokių 30-50 metų iki 0,030 W/m*k.



Manęs neįtikinsit, kad tokia didelė kaina už tokias niekuo ypatingu nepasižyminčias putas yra nebloga , ji tikrai didelė. Geresnių charakteristikų atvirų porų PUR galima įsigyti už ~420 Lt/m3, reikėtų tik paieškoti.




Tai labai vidutinė kaina už uždarų porų sutapdintam stogui tinkantį PUR, kurio svoris nuo 40 iki 50 kg/m3. Tai jau iš geresnių PUR variantų, bet netinkančių purkšti tarp judančių medinių gegnių, nes uždarų porų PUR yra kietas, mažiau paslankus.



Plėvelės nepakenktų, bet skirtumas yra. Šios temos SM forume įkūrėjas savo postuose teigė, kad vatos iš vis negali būti vadinamos termoizoliacine medžiaga, nes konvekcija gali vykti pačioje vatoje tarp plėvelių. Pasižiūrėjęs ekovatos reklamą su teniso kamuoliuku, aš tikiu tuo teiginiu. Putplasčiuose ar putose jokio oro judėjimo būti negali. Tiesa, kietose fasadinėse vatose oro judėjimas turėtų būti irgi stipriai apribotas.



Man kaip tik užsifiksavo, kad uždarų porų, kietas PUR yra mažiau judantis nei atvirų porų.




Jei purkšti tarp gegnių, tai geresnis pasirinkimas atvirų porų PUR, uždarų porų PUR nerekomenduotina ten purkšti, o ar iš vis galima medinėje konstrukcijoje jį naudoti, po paskutinių "narvid" komentarų net nežinau ką pasakyti.

Tai kokiomis medžiagomis tuomet šiltinti dvišlaičio namo stogą? Man pradeda atrodyti, kad tinkamiausia medžiaga yra neoporas arba akmens vata.

Neoporo trūkumas, kad jo idealiai be tarpų nesukiši tarp gegnių, o akmens vata po kurio laiko kažkiek sukris. Todėl tarpus tarp neoporo ir gegnių, kad ir kokių 2-3 mm, teks užsandarinti montažinėmis putomis arba tomis pačiomis PUR purškiamomis putomis. O vata jau kaip sukris taip sukris. Nebent po kokių 15-20 metų lupti apdailą ir keisti vatą.

su vata reikia sandarinti plėvelių pagalba. Aš jomis nepasitikiu, kaip vienintelėmis sandarumą užtikrinančiomis priemonėmis. Mano nuomone, jas labai sudėtinga gerai užsandarint ir montuojant nepažeisti. Kai kur net rekomenduojamą šias plėveles prikabinti sagėmis, o tai jau automatiškai būdas kuriuo pažeidžiamas pirmiausiai sandarumas, antras dalykas, pažeidžiamas plėvelės vientisumas, o tai reiškia, kad tikėtinas vėlesnis plėvelės plyšimas nuo pažeidimo vietų. Be to, man kyla abejonių dėl sandarumo užtikrinimo ilgaamžiškumo. Nors ir patvarios tos plėvelės, bet jei kur nedidelis plėvelės pažeidimas buvo padarytas, kuris atliekant sandarumo testus neatrodė kritinis, vėliau gali stipriai padidėti, juntamai pablogindamas sandarumą.

Gegninę konstrukciją aš vis tiek šiltinčiau putplasčiais ar putomis, pirmenybę atiduodamas putoms, bet šiomis medžiagomis nešiltinčiau tarp gegnių, o šiltinčiau arba virš, arba po gegnėmis. Specialiai nuėjau į kauno šilo puslapį ir iškart radau kaip tai pasakyti vaizdžiai., nors gal tikslingiau putomis šiltinti po gegnėmis, tada ir tarp gegnių galima primesti vatos ir taip būtų išlaikomas principas, kad mažiau laidi garams medžiaga dedama arčiau patalpų vidaus, o labiau laidi garams arčiau patalpų išorės.

Tiesa, po gegnėmis ar virš gegnių mano supratimu vis tiek reikėtų purkšti atvirų porų PUR (siūlyčiau pasikonsultuoti su purškėjais) ir atitinkamai papildomai naudoti garų nepraleidžiančią plėvelę, bet kadangi putos ženkliai blogiau praleidžia garus nei vata, tai net ir plėvelės mažesni pažeidimai nebus tokie kritiški, kaip vatos atveju. Jei purškėjai pasakys, kad šiuo atveju galima purkšti ir uždarų porų PUR, tai plėvelės poreikis atpuola iš vis.

ir dar .
Galima juk stogą daryti iš tokio tipo konstrukcijų, tuomet stogo šiltinimo klausimas išsprendžiamas ženkliai paprasčiau . Beje, kai domėjausi kiek kainuos PN tinkančio storio ši sistema, tai man pasirodė brangu (nežinau ar dabar pasirodytų ), bet niekas nesako, kad būtina imti pačius storiausius, galima paimti plonesnes konstrukcijas ir papildomai putomis užsandarinti iš vidaus, ar išorės.

Dar papildysiu, primečiau, kad juk nebūtina PUR užpurškinėti, apjungus mano aukščiau minėtą
Kauno Šilo rekomenduotą būdą ir pacituotą, gautūsi tikrai labai sandari konstrukcija. Jei putplastį patys klijuosit, tai tikrai bus pigiau nei mokėti purškėjams, o Euromac kostrukciją ar analogišką kito gamintojo, galima būtų imti pačią ploniausią. Klijavimui aišku jau reikėtų naudoti purškiamus klijus, nereikėtų rinktis, kaip kad man dabar, kai galvoju su kuo klijuoti putplastį prie roostverko, su cementiniais ar purškiamais klijais. Tiesa, vis tik derėtų pasiskačiuoti ar tai finansiškai apsimoka. Ir šio mazgo su putplasčiu konstrukciją vis tik duočiau konstruktoriui peržvelgti dėl apkrovų.

Jei teisingai supratau, tai tu siūlai tokį sumuštinį: tarp gegnių sudedam putplastį arba vatą, žemiau gegnių (į patalpų vidų) dedam garams pralaidžią plėvelę ir tuomet ant tos plėvelės purškiam atvirų porų PUR putas.

Stogo konstrukcija ir man šiuo metu labai aktuali tema. Jau savaitę laužau galvą, kaip čia protingiausia padaryti. Ir ne viskas taip paprasta, kaip atrodė ir pirmo žvilgsnio.
Visi dagiau mažiau sutariame, kad polistirolas geriau nei vata. Tačiau polistirolo santykis su medžiu labai slidus reikalas. Nemanau, kad kas nors galėtų pasigirti radęs konstruktorių, kuris būtų pasirašęs ant brėžinių kur tarp gegnės paskandintos polistirole. Nieko panašaus nepavyko rasti ir internete, sakyčiau tai šį tą pasako.
Polistirolo kaip ir PUR garų laidumo koeficientas panašus kaip medžio arba blogesnis. Kaip žinia, lentas kraunant į krūvą įprasta tarpuose padėti skersinukus, kad nepūtų. Tvirtinti kad gegnės tikrai nepus apsuptos polistirolo, maždaug tas pat, kas tvirtinti, kad lentos nepus sudėtos į krūvą be jokių tarpų. Kad gegnės nepūtų apsuptos polistirolo, mažiausia jos turėtų būti idealiai sausos ir visiškai izoliuotos nuo iš vidaus patenkančių garų.
Misija sunki, bet įmanoma. Geriausia tam tiktų aliuminio folija, maksimaliai sandariai suklijuota gegnių ir stogo sumuštinio apačioje (kaip pas Vilių). Nepamaišytų pasidaryti ventiliacinį tarpą stogo viršuje.
Tačiau mano nuomone rizika, kad bus padarytas vienoks ar kitoks brokas pernelyg didelė, o patekus drėgmei į medieną, jei pasišalinti bus labai sudėtinga.
Darydamas tokį stogą pasirinkčiau ne medines, bet OSB gegnes, kurios tikėtina mažiau jautrios drėgmės poveikiui. Nesinorėtų nuolat galvoti apie tikimybę, kad gegnės gali imti pūti, o stogas griūti.

Sudėti polistirolą ant gegnių neblogas variantas. Tačiau yra ir trūkumų. Pasyvaus namo atveju sumuštinis pasidaro labai storas, stogo tvirtinimo tašus reikėtų sukti labai ilgais varžtais.
Kitas niuansas, kad gegnės daugeliu atveju išlenda į lauką per sienų šiltinimą ir toje vietoje iš visų pusių yra apgaubtos polistirolu (per šiltinimo storį). Didžiausia bėda, kad garo izoliacija tokiu atveju yra virš gegnių. Vadinasi drėgmė į gegnes pateks ir labai tikėtina, kad susidarys sąlygos kondensatui. Klausimas ar medis toje vietoje sugebės išdžiūti ar vis tik gali pradėti pūti atviras. Tačiau man tokių atvirų klausimų atsakingose konstrukcijose norėtųsi kuo mažiau.

Aš irgi galvoju, kad viena iš išeičių yra OSB gegnės, pvz., Steico Joist. Aš vakar su Steico atstovu kalbėjau. Jis sakė, kad iš pažiūros jų produktas brangokas, bet įvertinus tai, kad jų gaminys sveria tik apie 70 kg, o medinė gegnė apie 300 kg, todėl sutaupoma pinigų kranui, nes du darbininkai 70 kg gegnę gali patys užsikelti, o 300 kg - ne. Beje, Paroc atstovai teigia, kad jų vata nesukrenta.

Tai gal pabandom sumodeliuoti, koks būtų geriausias dvišlaičio stogo sumuštinis. Iš kokių medžiagų ir koks turėtų būti tų medžiagų eiliškumas.

Tas gerumas slidus reikalas, nes kiekvienam savas . Mano nuomone reikėtų laikytis tokių principų.
Geriau šiltinti kietomis medžiagomis nei minkštomis. Kadangi medis su kietomis ir tuo pačiu nelabai garams laidžiomis medžiagomis nelabai tinka ir yra tikimybė, kad gali pūti, rinkčiausi OSB sijas. Vengiant problemų reikėtų užtikrinti kuo geresnę garo izoliaciją.

Be Steico yra ir pigesnių analogų pvz. osb.lt. Be mažesnio svorio jų privalumas, kad nebijo drėgmės. Be to jos yra 400 mm aukščio, kai gegnės tik 200 mm. Tai privalumas, nes viršutinis gegnės kraštas lieka atviras.

Galimas sumuštinis - tarp 400 mm OSB sijų sudedame neoporą, sandariai klijuodami perimetru kiekvieną gabalą. Iš apačios sudedam folija dengtą popierių ar ką panašaus užleisdami po 20 cm ir siūles užklijuodami lipnia folijos juosta. Galima prikalti 50 x 50 tašelius ant kurių būtų galima tvirtinti vidaus apdailą.

Čia tai labai švelniai, taikiai parašėte pataikaujate?
Papildyta:

Tradicijos dažnai būna konservatyvios, Džordanas Bruno savo laiku irgi "nusišnekėjo" kad žemė sukasi
Papildyta:

Nebent dangai renkatės bitumines čerpes - kitais atvejais tarpą garantuoja "makaronai". Aš nebijau, nes viena gegnės kraštinė kaip tik tame vent tarpe
Papildyta:

Tai galioja ir rekomenduotina bet kuriai atitvarai tikrai nepakenks.
Papildyta:

Neblogai jis jums smegenis papudrino ar teko matyti gegnę kad svertų 300kg? Ir kokio ilgio/skerspjūvio ji tuomet? Gal kalba ėjo apie santvaras, ne apie gegnes?
Įprastai gegnė tai 6m ilgio ir 6x20cm skerspjūvio medžio tašas, medžio tankis mažiau 1000kg/m3(priklauso nuo drėgnumo), paskaičiuokite, kiek sveria gegnė.

Steico joist gegnes metras apie 40 litu,o kiek paprasta gegne( dziovintos medienos) ? As savo namui skaiciavau,tai grubiai skirtumas keturgubas,tad uz ta suma nezinau kiek ir kokiu kranu galima pasamdyti kad uzkeltu.. Beje,noreciau pamatyti 300 kg gegne Steico joist kaip ten bebutu girs savo produkcija,kuri beje tikrai gera. Nebijo ir lietaus.

Osb.lt dvigubai pigiau