Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN

Tikiu, kad esate profas kitoje srityje, o jūsų projektuotojas tiesiog štampuoja projektus įprastu standartu...nieko neišradinėdamas ir nerizikuodamas...kaip visur ir visada...jokios pažangos.
Ar pastebėjote, kad mano šalinimas ne per rekuperatorių? Todėl visiškai nebijau jo užteršti O recirkuliacijai oras valomas ne juokingo dydžio filte, sumontuotame pačiame gaubte, bet tam kitoje patalpoje sumontuota atskira trijų pakopų filtrų kasetė. Kitoje patalpoje, kad gartraukio variklis galėtų triukšmauti kiek tinkamas, o ir filtrų valymas/keitimas ne butų apsunkintas virtuvinės technikos.
Nesakau, kad nuo šiol visi turi daryti kaip aš, kažkas gal dar geresnį sprendimą suras, bet tam reikia praplėsti savo akiratį žymiai plačiau, nei "taip visi daro" ar "kam jums to reikia". Tiek kiek viryklė išskiria šilumos man užteks padengti nemažą dalį šilumos nuostolių, kas reiškia nereikės šildymo. Kita medalio pusė - pastato sandarumas bei mechaninės vėdinimo sistemos suderinamumas su gartraukiu (kad orą šalinti jį reikia ir tiekti). Vasarą iš bėdos galima prasiverti langą, bet ką daryti žiemą?

Gal isvardintum kokia konkreciai iranga naudojai? Nors ir ziurejau nuotraukas tokia kaip schema visko visvien neaiski.

Buvau užklaustas asmeniškai, bet pagalvojau, kad atsakymas gali dominti didesnę auditoriją, tad atsakau viešai.



dulkės tai iš vis nesamonė. Apie tai motyvuotai jau rašiau šiame forume. Tuo labiau, jei pas tave bus šiltas artimas PN charakteristikom namas, tai grindų temperatūra bus tik 3 laipsniais šiltesnė, nei oro temperatūra (PN namo atveju, su 10w/m2 poreikiu iš vis tik 1 laipsniu), apie kokius oro srautus keliančius dulkes galima šnekėti esant tokiam temperatūrų skirtumui?

Dėl žematemperatūrių radiatorių, tai taip, yra. Tai tie patys radiatoriai, tik reikia didinti jų dydį. Dabar nepamenu kur mačiau lentelę, paieškojęs internete tikrai surasi, tai joje buvo parašyta kokios temperatūros šilumonešis turės būti, kai pasirinksi atitinkamai didesnius radiatorius.

Principas toks, tau reikia 900W radiatoriaus, tai jei vietoj jo pastatysi dvigubai didesnį 1800W radiatorių, norint išgauti tik 900W, į tą radiatorių jau turėsi paduoti kažkiek tai vėsesnį šilumonešį. Ant kiek, tai jau lenteles reikia žiūrėti, tiksliai neprisimenu.

Bet bet kokiu atveju, gaunasi, kad šilumos poreikis mažas, o radiatoriai labai dideli, negražūs. Su grindimis vis tiek šildomas plotas gausis didesnis ir šilumonešio temperatūra vis tiek bus žemesnė. Beje, tuos pačius grindinio šildymo vamzdelius, galima ne tik grindyse, bet ir sienose išvedžioti, tokiu atveju iš vis efektas, vos ne toks pats, kaip su radiatoriniu šildymu gausis.

Tikrai yra būdų kaip šildytis žemos temperatūros šilumonešiu, be grindinio šildymo.
Papildyta:


Nueik į Vilienės puslapį, pamatysi savom akim.
Papildyta:


Matau, dar neperpratot rekuperatorių veikimo principo . Kai pradėjau jais domėtis tikrai irgi kilo panašių klausimų .

Rekuperatorius palaiko patalpų viduje esančią temperatūrą, nesvarbu kokia temperatūra yra lauke, šalta ar karšta. Jei laukia šalta, rekuperatorius šilumą gražina į patalpas, jei lauke karšta, šilumą gražina į lauką. Su veikiančiu rekuperatoriu temperatūra vidinėse patalpose visuomet bus stabilesnė nei pastovios ventiliacijos natūraliuoju būdu atveju.

Vilienė susidūrė su By-pass neišbaigtumu. Tai rekuperatoriaus funkcija, kuri be pastovios temperatūros vidinėse patalpose palaikymo, leidžia dar ir vėsinti. Taigi, pas jį tiktai papildomo vėsinimo funkcija rekuperatoriuje veikia prasčiau, nei buvo tikimasi. Jei prieš rekuperatorių nestovės žemės šilumokaitis, By-pass bus naudojamas ženkliai rečiau.
Papildyta:


Kodėl manai kad nuolydis nereikalingas ?

Aš kaip tik manau, kad nuolydis artimas 45 laipsniams turėtų būti optimaliausias. Taip manau mintyse bandydamas paišyti izotermas pamatų su gruntu sąlyčio vietoje. Būtent kampu pakreipus sijonėlį, mano nuomone izotermos eitų optimaliausiai ir ties poliais būtų aukščiausia temperatūra.
Papildyta:


Recirkuliacija tikrai geras sprendimas. Tiesa, recirkuliacijai naudoti tik standartinius recirkuliacinius gartraukius gal ir per drąsus sprendimas, bet pavyzdžiui Vilienės sumontuota recirkuliacija mano nuomone užtikrina pakankamą riebalų iš oro išvalymą. Sau irgi esu sumąstes recirkuliaciją, o jos realizaciją vis dar šlifuoju.

Stengiuosi minimizuoti bet kokių skylių į namą kiekį.


Papildyta:


Wow, atnaujintos senų darbų nuotraukos. Koks čia apšiltinimo sluoksnis? ir kuo šiltintas ortakynas?

Pazodziui "By-pass" suprasciau kaip vedinimas aplenkiant sildyma. Kazin ar cia su vesinimu yra kas bendro.

Gal as aisku neidemiai skaiciau ir seip apie vedinima tik nesenai pradejau dometis, taciau pasak pask temos cia http://vvnamas.wordpress.com/ panasu kad rekupas nenori tiekti vesu ora koki duoda zemes silumokaitis, jis mistiskai pasyla kazkur

Teisingai, by-pass yra vėdinimas aplenkiant, tiktai ne šildymą, o šilumogrąžą. Čia labai svarbus momentas. Pirmiausiai reikia suvokti ir įsisamoninti, kad rekuperatorius be pagalbinės įrangos yra įrenginys su šilumokaičiu ir rekuperatorius fiziškai negali nieko šildyti ar vėsinti, jis tiktai gali gražinti šilumą.

By-pass yra kaip tik "pričendalas", kurio paskirtis yra vėsinti, priešingai nei teno, kurio paskirtis yra šildyti.

By-pass sugalvotas tam, kad vasarą, leistų atvėsinti patalpas vėsesniu vakaro lauko oru.

Dienos metu rekuperatorius orą leidžia per šilumokaitį ir neleidžia lauko šilumai patekti į patalpas, bet rekuperatoriaus naudingumo koeficientas vis tiek nesiekia 100%, tad patalpos vis tiek šyla, nors ir ženkliai mažiau, nei šiltų vėdinant natūraliai. Taip pat šiluma patenka ir per atitvaras per kitus pritekėjimus, tad nors ir silpniau, nei esant natūraliai ventiliacijai, bet patalpos šyla.

Atėjus vakarui, lauko oras atvėsta, ir kai jis pasidaro žemesnės temperatūros, nei patalpų oras, rekuperatoriuje esantis šilumokaitis pradeda grąžinti šilumą ir taip šiltesnėms patalpoms. Tuomet visai teisingas sprendimas išjungti šilumokaitį, ir leidžiant vėsesnį lauko orą atvėsinti, per dieną prišilusias patalpas.

Taigi, by-pas ir yra tas prietaisas, kuris tam tikrais momentais atjungia šilumokaitį išjungdamas rekuperatoriaus šilumogražą. Jis pritaikytas būtent vėsinimui.

Prisimenu, ed@`as kai rašė apie savo rekuperatoriaus veikimo programavimą buvo nurodės tokį režimą.
Karštos dienos metu rekuperatorius dirba silpnu režimu, kad užtikrintų reikiamą ventiliaciją ir dėl rekuperatoriaus šilumokaitos nuostolių mažiau šildytų patalpas, o atėjus vakarui, kai lauke orai atvėsta, per by-pass atjungus šilumokaitį, įjungia rekuperatorių maksimaliu režimu ir taip atvėsina savo patalpas.

Nereikia užmiršti, kad ed@`o namas tikrai nebus orientuotas į PN lygį, tad vasarą jis prišyla ženkliai labiau, nei pastatytas besivadovaujant PN rekomendacijomis. Atitinkamai standarto vėsinimui reikia ženkliai daugiau energijos, bet kaip supratau, ed@`as vien rekuperatoriumi, nenaudodamas kondicionieriaus sugeba atvėsinti net standartą.

Todėl kad šilumos srautas iš grunto yra vertikalus. Nuolydis reikalingas tik gruntiniam vandeniui nuvesti nuo pastato, t.y. 1,5-2%.
Papildyta:

Na kad nenaujintos...pabaigė, tada sufotkinau ir sudėjau. Šiltinta 5cm akmens vata su folija.
Papildyta:

Aplenkiant ne šildymą, bet rekupo šerdį, šilumokaitį, kuriame vyksta šilumos mainai. Per by-pass (liet. "apylanka") turėtų būti tiekiamas toks pat oras kaip rekuperatoriaus paėmime, neįtakojant nekeičiant jo temperatūros.

Logiška, bet kaip tuomet suprasti PHPP 2007 skaičiuoklės priedo, knygos "Pasive House Planning Package 2007" 59 psl. parašytą teiginį jog efektyvesnis yra vertikalus sijonėlis nei horizontalus?

Nors ir šilumos šią vasarą buvo mažoka, per tą savaitę su trupučiu išbandėme vėsinimą per šildomas grindis.
Vėdinimas pas mus natūralus, langai ant mikroventiliacijos visą šiltąjį sezoną dieną ir naktį. Langų didžioji dalis į pietus ir pietvakarius, nešešėliuoti, iš vidaus irgi niekuo nedengiami. Paskutinę savaitę, kai lauke dieną buvo ir virš 30, į grindis paduodavom +21 laipsnį paduodamo vandens temperatūrą. Kambario oro temperatūra paros eigoje skirtingose patalpose svyravo tarp 26-23 laipsnių, drėgmė tarp 70-75 proc. Šiuo metu parametrai į grindis paduodamas 20 laipsnių vanduo, grįžtantis 21,5 laipsnių, kambario oro temperatūra 23,5 laipsnio, drėgmė apie 70 proc.
Su mūsų "natūralistiniu" požiūriu, kai namai kiauriai perpučiami ir durys dažnai atviros, toks vėsinimo būdas pasiteisno. Visiškai neribojant oro apykaitos, prie +30 lauke, kambariuos yra apie 5-6 laipsniais žemesnė temperatūra, saulei nustojus kaitinti iki miegojimo meto pasiekiama 23 laipsnių temperatūra kambariuose. Papildomos dalys prie grindinio šildymo sistrmos ir vamzdis žemėje kainavo apie 500 Lt, vamzdis paklotas darant pamatus, montavimas pačių, tai darbas nemokamas išeina
Kol kas problema yra su galia. Pabandymui dėtas 70 m vamzdžio prie juostinio pamato pado (1,5 m gylis). Mažoka mūsų 200 m2 namui. Galios pakanka kažkur 4 parom jei lauke dieną +30, po to temperatūra pradeda kilti po 0,5 laipsnio į dieną. Dar dėkinga situacija, kad stipresnis lietus kilsteli gruntinius vandenis ir atstato grunto rodiklius kitom 4 parom.
Jei kas domėjosi tokia alternatyva šiltų namų vėsinimui - gal bus naudinga informacija.

kaip tik vyko pamąstymai ta linkme ar galėtumėt atskleisti daugiau smulkmenų ką ir kaip darėt, jei tai ne paslaptis?

Šildomų grindų kolektorius.



Grindų kolektorius yra dviem aukštams vienas padarytas, taupant ant siurblių ir galvų. Jokių balansinių vožtuvų ar temperatūros ribotuvų ant šildomų grindų kontūrų nedėta, grindys visada dirba pilnu pralaidumu ir maksimalia galia.
Padarytas variantas yra su dviem temperatūrinėm galvom, tam kad grįžtamas kontūras į katilą (pas mus eina per šiluminę talpą) visada liktų atviras. Nes ant to paties grindų siurblio yra pajungti du namuose esantys RTL‘ais valdomi gyvatukai.
Temperatūrinių galvų davikliai dėti ant grįžtamo kolektoriaus.
Šildymo režimu veikia taip:
Trieigis vožtuvas prie padavimo iš katilo (talpos) pasukamas taip, kad srautas eitų iš talpos į temperatūrinę galvą (dabar į viršų nukreipta rankena sukasi į dešinę). Žemės kontūras papildomai užsukamas kranu. Karšto vandens pamaišymas šildymo galvai jungiamas iš katilo. Ant šildymo galvos nustatoma norima grįžtamo iš šildomų grindų vandens temperatūrą (tarkime 21 laipsnis). Siurblys suka per grindis ir jei grįžtamo kolektoriaus temperatūra krinta žemiau 21 laipsnio, galva kelia paduodamo vandens temperatūrą pasiurbdama karštą vandenį iš katilo. Paduodamo vandens temperatūra realiai priklauso nuo oro temperatūros – kai oras , šaltesnis, tam, kad grįžtų 21, paduoda 23 ar daugiau, jei oras šiltesnis, būna kad ir 21,5 užtenka.
Vėsinimo režimu veikia taip:
Trieigis vožtuvas uždaro srautą iš katilo, šildymo galva nustatoma ant maksimalios temperatūros (50 laipsniu dabar), tai yra prie vandens temperatūros apie 25 ji nedirba ir lieka pilnas pratekėjimas iš vėsinimo galvos į kolektoriaus padavimą. Karšto vandens pamaišymas vėsinimo galvai pajungtas iš grįžtamo kolektoriaus. Siurblys suka šildomų grindų vandenį per žemės kontūrą. Jei grįžtamo vandens temperatūra krenta žemiau 21 laipsnio, žemės kontūras uždarinėjamas ir pasiurbinėjama iš grįžtamo kolektoriaus.

kuo šildotės t.y. koks katilas stovi pas jus?
sakėte jog pasikloję esate 70m vamzdžio - koks ten kontūras? paprastas vandens?? gal čia dar kiek plačiau galima. kokį ir kur išsiplėtimo indą darėte?

kaip vėsinimo atveju su gyvatukais? dirba elektra?

IIa aukšte visur grindinis?

ar nėra jausmo, kad vaikštai per šaltas grindis? kokia grindų danga?

o kaip su kondensatu ant grindu, itariu nebereik kibiro su vandeniu grindims plauti, uztenka ir sauso skuduro?