Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN

> Mintas

Kiek kainavo pur'as stogui, ty grubiai kiek m2 siltinimo isejo. Ka darysi toliau su stogu ty ar ant jo desis dar kokia hidroizoliacija ar kas?

20 m3 PUR`o. Dėjau po 23cm ant stogo ir parapetų. Šiuo momentu nieko rimto išskyrus apsaugą nuo ultravioleto (uždažiau akriliniais dažais) nedariau, su šios vasaros lietingais orais džiaugiuosi bent vieną dieną nelietingą užtaikęs PUR`ui užpūsti. Dabar dar laukia stogo betonavimas išlyginti purškimo nelygumams, kad nesilaikytų jokios balutės kurių šiuo metu begalybė. Šeip stogas užhermetintas tikrai gerai, kaip ir sakoma nieko daugiau galima būtų ir nedaryti.

Per ši savaitgalį pasiklojau geoterminio vamzdį kieme. Pirkau 300m vamzdžio pradžiai klojau 2m gylyje, bet vietomis (arčiau namo) klojau ir šiek tiek aukščiau, pakildamas iki 1.5m gylio, bet pagrinde galima sakyti, kad paklota 1.8 metro gylyje ir giliau. Liko nepaklota apie 20m plius 10m po namu įvadui, tad galima sakyti kad darbingi 270m.

Kaina viršijo pažįstamo minėtą 2000 Lt sumą. Teko samdytis "račioką" išdirbo 20.5 val.x90 Lt =1845 Lt, vamzdžio kaina apie 1500 Lt, dar dvejose vietose vamzdis dėl pastovių žemių griūčių buvo užlenktas, tad teko atkasinėti, pjauti ir daryti sujungimus naudojant movas po ~100 Lt. Taigi mano geoterminio kaina didesnė , gavos apie 3545 Lt.

Tikrai dabar suprantu, kodėl geotermininkai nekloja vamzdžių giliai. Giliau klojant gaunasi, kad po žemių griūčių daugiau dirbi kastuvu nei eskavatorius. Darbas ženkliai pailgėja.

Po namu jau nesikasiu, nors iki šio momento grindų nebetonavau, galvodamas pravesti vamzdį glikoliniam ŽŠ. Pagal mano primestus skaičiavimus, mano pakloto vamzdžio turės užtekti tiek geoterminiam šildymui, tiek ŽŠ. Reikės dar sugalvoti, kaip apjungti abu įrenginius prie vieno vamzdžio, nors esu primetęs kelias schemas, vieną su dviem cirkuliaciniais siurbliais ir kitą su vienu cirkuliaciniu siurbliu ir dviem vožtuvais.

Na, Aluplast atstovai komentuoja taip - suduzus stiklo paketui nereikes keisti varcios, nes paketas issipjauna, issivalo, ir istiklinamas remontinis stiklo paketas; zinoma, tai nebutu taip pigu kaip tiesiog pakeisti stiklo paketa iprastoje varcioje, taciau duztantys paketai aplamai retas reiskinys.

Manęs toks krapštymasis, krapštant stiklo dužes iš rėmo tikrai nežavėtų. Abejoju, kad tokį darbą norėtumėt atlikti pats. Kaip manot, kiek už jį paprašytų specialistai?

pamiršau įtraukti 300 Lt už smėlį, tad kaina dar iškyla.

nebesismulkinkit, vistiek beveik "na chaliavu" prasisukot būtų atėję geoterminiai, tai sakytų jums čia su super nuolaida mes už dešimt štukų paklojom
O smėlis kam? Dirvos charakteristikų gadinimui?

jo, yra tokis niuansas, bet kadangi tai vandentiekio vamzdis, vandentiekio vamzdį rekomenduojama pakloti "minkštai", tam smėlis ir naudojamas. Prieš klodamas pasikonsultavau su santechniku, tai sakė, kad smėlio būna išvis nededa, nors kaip ir priklauso, bet kai pagalvojau į kokį gylį jį kloju, nusprendžiau vamzdį pakloti "minkščiau" .

Vienas dalykas džiugina labai. Praeitais metais, prieš darant pamatų konstruktyvą buvo atlikti grunto tyrimai, tai gruntiniai buvo rasti 2,20 m gylyje. Nors gruntinių vandenų pasiekti nepavyko, kai vietomis buvo pasiektas ir didesnis gylis, gruntas buvo drėgnas labai. Ekskavatorininkas keikėsi, sakė pravažiuot neįmanoma, tai pagrinde su kasimo priemonėmis ir ropojo po sklypą, o ne ratais važinėjo .

Su aplinkiniais gyventojais pakalbėjau, tai sakė, kad žiemai šuliniuose vanduo pakyla iki 1,5m gylio, o vasarą nusileidžia iki 3-4 m gylio. Man tai toks vandens kilimas žiemai labai į naudą, tuomet visas kolektorius vandenyje plaukios.

Skelbimuose kazkoki pirma radau tai 390lt/m3 ? Kaip parapetai apsidiba virs putu? Kazkaip maniau kad pirma pasidarai koki tais karkasa o tada uzputi.

Tarkim as noreciau siltint pur savo vienslaiti 8,5laipsnio, kaip suprantu PUR'ui virs gegniu turi but paklota osb? Kokie tarpai jam reikalingi tarp gegniu?

I kiek aru grubiai pasikloja tie 270m ? Oi kaip man butu gaila kasti, galutinai pribaigciau savo ir taip vos gyvus berzus

Dėl parapetų tiesa pasakius dar negalvojau . Laikau tai neesminiu dalyku. Pradžiai pasidarau tai, ką laikau atsakingu darbu, kurio nenoriu patikėti jokiam specialistui, o po to, tegul kitiems galvą skauda . Nors gal ir pats ką sugalvosiu vėliau. Iš kitos pusės kai pagalvoji, ne taip jau baisiai tie parapetai ir atrodo. Dabar turiu įtarimą, kaip Gaudi savo kai kuriuos šedevrus Barselonoje kūrė . Kažkas panašaus ir man gavosi. Gal sakau užpurkšti visą namą putomis, tada ir pas mane žmonės važinės namo pažiūrėti .

Bet kokį pasiūlymą su karkasu aš kategoriškai atmetu, kaip turintį esminių trūkumų.

Dėl PUR virš gegnių bijau ką ir pasakyti, ne ekspertas esu. Siūlyčiau su purškėjais pasikonsultuoti. Kaip supratau, tai gegninė konstrukcija yra pakankamai paslanki, o tai reiškia, kad uždarų porų PUR purkšti nerekomenduotina, o atvirų porų PUR praranda pagrindinius privalumus, tokius kaip hidroizoliacija, didesnę liambdą ir pan.


Į kiek arų tai dabar nepasakysiu, sklypo plotas 10 arų, bet vamzdžius vedžioti pavyko gal pusėje to sklypo. Kai dariausi brėžinius, primečiau, kad 1 m2 sklypo leidžia pakloti 1 m vamzdžio, bet kai kasamasi į didesnį gylį, artimą 2 m, 1 m pločio tarpai tarp vijų yra tikrai labai maži. Jei ekskavatorius kasa įsitvirtinęs pasviręs, griovys iškasamas pasviręs taip pat, taip pat, kai pamatai kaip griūna tranšėjos sienos irgi norisi daryti viską, kad tų griūčių būtų kuo mažiau, tad tarpus tarp griovių didinau iki 1,2m, bet nieko tai negelbėjo. Gavosi, kad kastuvais užgriuvusius griovius teko kabliuoti ilgiau, nei ekskavatorius kasė. Nespėji atsikasti vienoje vietoje, žiūrėk ir vėl kažkur užgriuvo. Taip, kad tas 1m2 - 1m, tai tik kai kasiesi pakankamai negiliai, į kokius 1,3-1,5m gylį. Kai dariausi brėžinius buvau su rezervu pravedžiojęs 370m vamzdžio, bet po realaus kasimo sugebėjau pakloti tik 270m (vamzdžio turėjau 300). Daugiau pakloti vargiai būčiau sugebėjęs.

Kas dėl berželių, tai juk galima pasipaišyti kanalus, kad pro berželius jie praeitų per padorų atstumą. Man irgi, kai kasiausi šalia namo (>2m atstumu) labai nejauku buvo.

O ar galima dvišlaičio, pvz., tokio namo stogą apšiltinti PUR putomis?

PUR putomis tikrai galima apšiltinti, tik PUR putos būna uždarų porų ir atvirų porų. Jei pasižiūrėti į charakteristikas, tai atvirų porų PUR aš nematau jokio privalumo prieš kitas apšiltinimo medžiagas išskyrus purškimu suformuojamą vientisumą kuris užtikrina nepriekaištingą sandarumą, bet tą patį galima pasiekti ir kitomis purškiamomis apšiltinimo medžiagomis, tokiomis kaip ekovata, togo putos, gamo putos ir dar daugelis kitų.

PUR privalumą matau tik uždarų porų variante, jis išsiskiria nepriekaištinga liambda 0,022 - 0,025, drėgmės nepralaidumas ir pan. Bet, kaip supratau, uždarų porų poliuretano putos yra kietos ir priešingai atvirų porų variantui, netinka didesnę judėjimo laisvę turinčioms konstrukcijoms.

Taigi, gegnėms iš poliuretanų, mano žiniomis tinka tik atvirų porų poliuretanas, kuris yra pakankamai lygiavertis konkurentas kitoms purškiamoms apšiltinimo medžiagoms. Renkantis purškiamas apšiltinimo medžiagas gegnėms, siūlyčiau labiau dėmesį kreipti į jų masę vienam kubinam metrui, kuri neturėtų būti mažesnė nei 12 kg. (todėl nesirinkčiau Gamo putų, kurių masė jei gerai pamenu, tik 8 kg/m3, Ekovatą kiek žinau galima supurkšti iki 45kg /m3, o tai jau visai neblogas variantas).

Bet kokiu atveju mano teiginiais nesivadovaukite aklai, apie purškiamas šiltinimo medžiagas išmanau tik tiek, kiek to reikėjo mano pačio namo šiltinimui, siūlau pasiskambinti konkrečių šiltinimo sistemų atstovams tiksliasniai informacijai.