Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN

Kaip manote, kokių projekto dalių reikia užsakant namo projektą. Kalbu apie pasyvų namą. Ar verta iš karto daryti ir šildymą bei vėdinimą, ar jį galima palikti ir vėlesniam laikui.

Aš manau, kad ruošiantis statyti pasyvų namą be bendrų dalių, būtinai reikia konstruktyvo, skaičiavimų PHPP programa ir dar šildymo bei vėdimo.

Trumpiau: kokia turėtų būti pasyvaus namo projekto sudėtis? Kas būtina, o kas - nelabai. Žadu užsakyti projektą, todėl norisi pataupyti, bet nesinori taupyti, kur nereikia.

Jei kalbėti apie PN, tai rekomenduojama rūpintis tik vėdinimu, o šildymu pasirūpins rekuperatorius. Taip galima pataupyti statybos metu.

Statant, bet kokį namą reikėtų pasidaryti konstruktyvo, šildymo ir vėdinimo projektus, neišimtis ir PN. Nors mano galva vėdinimas PN svarbesnis, nei šildymas. O štai dėl būtinumo suskaičiuoti PHPP programa labai abejočiau. Nebent kaip sakė Vilius iš asmeninio smalsumo. Bet tokiu atveju skaičiavimais reikėtų užsiimti pačiam. Dar labai rekomenduočiau šilumos nuostolius susiskaičiuoti ir tradiciniu būdu.

Kitas klausimas ar tuos projektus užsakinėti per architektą ar dėl kiekvieno kreiptis į atitinkamą specialistą. Aš darydamas kitą pasyvaus namo projektą, net ir konstrukcinę dalį užsakinėčiau atskirai, nekalbant jau apie šildymą ir vėdinimą. Tačiau taupant laiką ir aukojant projekto kokybę vardan savo patogumo, tikslinga viską užsakyti iš vienų rankų.

Aplamai tai labai nusivyliau mūsų architektų supratimu apie pasyvų namą. Linkiu, kad jums pasisektų labiau. Tačiau reikėtų būti pasiruošus pačiam rūpintis, net ir elementariais pasyvaus namo sprendimais. Tikrai nepakenks jei į architekto siūlymus žiūrėsite šiek tiek kritiškai.

O ko jūs tikėjotės? Esate Koperniko ar Bruno vietoje, vienetai supranta šį reikalą kaip Jūs Mūsų konservatyvioje visuomenėje reiks dešimtmečio, kad kažkas pakistų...o jei energija atpigs (skalūnai!!!) tai gal ir kelių dešimtmečių, kol "štampuoti" profai įvertins ir pramoks dirbti pažangiai todėl kaip O.Benderis sakė "skentančiųjų gelbėjimas yra skentančiųjų reikalas"
Sėkmės pionieriams

Benderis čia paminėtas labai vietoje.
Daugelis mielai paims dvigubai didesnę sumą už pasyvaus namo projektą, nes puikiai žino kad projekto kokybė paaiškės tik pagyvenus pastatytame name kelis metus.
Veikmės pirmasis "pasyvus namas" su trigubai didesnėmis nei planuota išlaidomis šildymui, nešešėliuotais laigais ir kitais privalumais už milijoną litų iš kliento yra deja ne išimtis, o taisyklė.

Mano tėvas universitete dėstė apie termoizoliacines medžiagas iki prieš gerą dešimtmetį išėjo į pensiją, bet kai išgirsta mano kalbas apie termoizoliacijos sluoksnius tik gūžčioja pačiais "kam tiek to reikia". Jis seno sukirpimo specialistas. Kol tokie bus universitetuose, vargiai bus išleistas tinkamai paruoštų specialistų būrys apie kuriuos kalbate.

Tikrai įdomu, kaip sutiksime po kelių metų įsigalėsiančius didesnio šiluminio naudingumo pastatų reikalavimus .

Jūsų esate teisus 100 proc. Dėl PN projekto pateikiau pasiūlymus-užklausas visiems atestuotiems PN archtekams. Sumos maždaug tokios.

1. Projektas, konstruktyvas, šildymas, vedinimas, PHPP skaičiavimai, komunikacijos ir derinimass, t.y. PN su statybos leidimu. Kaina apie 18 000 - 20 000 Lt.
2. Jei dar norite, kad namas būtų sertifikuotas PN institute ir architektas vykdytų namo statybos priežiūrą, tuomet suma sukasi apie 38 000 - 40 000 Lt.

Žodžiu žiauru.

P.S. Gal kas galite rekomenduoti gerą konstruktorių. Kontaktų laukiu asmeniškai.
Papildyta:
Mintas man buvo siuntęs Feisto knygos ištrauką. Perskaitęs ją, užsirašiau keletą įdomesnių minčių. Štai jos:


1. Pastato kompaktiškumas. Jį apskaičiuoti galima taip: išorinių pastato sienų plotą reikia padalinti iš šildomų patalpų ploto, t.y. m²/m³. Kompaktiško pastato šildymas ir statybos kainuoja pigiau.
2. Pastato apšiltinimas. Minimalus bet kurios pastato konstrukcijos šiltalo storis turi būti bent 25 cm, jei medžiagos λ nėra mažesnis kaip 0,040 W/(m•K). PN institutas rekomenduoja, kad bet kurios konstrukcijos šilumos laidumo koeficientas neviršytų 0,1 W/(m•K arba, kad varža būrų nemažesnė nei R-10.
3. Pastato architektūrinis ir konstrukcinis vientisumas. Vengti konstrukcinių ar architektūrinių išsikišimų, kurie suardo pastato šilumos apvalkalo vientisumą. Toks išsikišimai gali būti balkonas ar prie pastato priblokuotas nešildomas garažas, sandėliukas. Šiose pastato vietose, kur neįmanoma išvengti vientisumo, PN rekomenduoja naudoti akytą betoną arba medieną.
4. Pastato kampai. Idealu, jei pastato sienos susikerta buku, t.y. didesniu nei 90°, kampu.
5. Sujungimų sandarumas. Mūrinės sienos ir dvišlaičio medinio stogo sujungimo vietos sandarinimas: stogo izoliacinę plėvelę reikia apie 8-20 cm užleisti ant sienos. Tuomet ant plėvelės tvirtinamas metalinis tinklelis ir tinkuojama.
6. Atsidarantys ir neatsidarantys langai. Kuo daugiau yra neatsidarančių langų, tuo pastatas bus šiltesnis. Tačiau šiuo atveju reikia vadovautis viena taisykle: kiekvienoje pasaulio pusėje turi būti bent vienas atsidarantis langas, kad būtų galima atidaryti langus, pavyzdžiui, norint vasarą pravėdinti patalpas.
7. Langų padėtis. Blogiausia langų padėtis yra rytų ir pietų pusės. Šiuose pasaulio pusėse esantys langai žiemą gauna ganėtinai mažai saulės, o vasaros metu garantuoja patalpų perkaitimą.

Cia kazka jus sumaisete ,suvelete
tai pagal toki teigini langus geriau orientuoti i siaure nei i pietus , tai nebus ,,perkaitimo'' vasara

tikrai klaidelė.
geriausia langų pusė - pietinė.
šiaurinė bloga, nes iš jos nėra pritekėjimų,
o rytinė ir vakarinės blogos todėl, kad nėra kaip šešėliuoti žemai esančios kaitrios vasarinės saulės ir sunku apsisaugoti nuo pritekėjimų.

Jei išmestumėte žodį PN ir PHPP skaičiavimus, kaina sumažėtų du kartus. Preliminarų projektą lyg ir jau turite.
Bet kuriuo atveju galite nurodyti architektui pageidaujamą sienų varžą, langų plotą ir orientaciją, statybines medžiagas ir langų šešėliavimo būdą. Abejoju ar ką daugiau iš architekto gausite. Tegul jis tik pagal tokią užduotį sukuria jūsų akiai patrauklų namo projektą.

Kuo toliau, tuo labiau manau, kad pastato sienų apšiltinimo rekomendacija R10 tinka tik Vokietijai ir kaimyninėms šalims. Lietuvoje norint pasistatyti PN reikalavimus tenkinantį namą reikalingos didesnės varžos.
Papildyta:


Vis tik, jei vykdomi namo projektavimo darbai, geriausia kai konstrukcija dar ir apskaičiuojama, nesvarbu kaip, nors šiai dienai patogiausias ir išsamiausias viešai prieinamas skaičiavimo įrankis greičiausiai bus PHPP 2007. Sudėtinga iš akies priimti teisingus sprendimus dėl detalių, beje, ir akis "atmušama" tik apskaičiavus tuziną namų.

beje žodį PN tikrai vertėtų išmest. Kuo toliau, tuo labiau linkstu prie Lietuvoje įteisinto A++ pavadinimo, už kurio sertifikavimą nereikia vienam vokiečiui mokėti "otkato".

O jus ar atsisakysit savojo garazo bei stoglangiu i siaure?