QUOTE(Vilienė @ 2012 06 20, 08:47)
Tiesos yra, bet toks statybos būdas - badymas pirštu į dangų, na gal ne į dangų, į mažesnę erdvę su žymiai didesne sėkmės tikimybe. PHPP pagalba galima labai daug ką suskaičiuoti ir racionaliai parinkti - vien tam verta prasidėti su kursus baigusiu ir mokančiu naudotis. Taip galima efektyviai paskaičiuoti inveticijas, kai bandant pačiam "iš akies" (kaip kad aš dariau) rezultatas ne bus pigiausias ir efektyviausias
Korida tikrai susidėliotų architektūrą +/- tinkamai, o tada reiktų jau PHPP suskaičiuoti langų plotus ir įvertinti pritekėjimus, parinkti šiltinimo sprendimus pagal PHPP rezultatus.
Kas dėl architektas ar konstruktorius - visiškai sutinku, galėtų pats architektą susirasti tik jo idėjų atvaizdavimui ir bėgiojimui po instancijas, o konstruktorius su PHPP idėją išgrynitų iki efektyviausio varianto
Mažiausia dvi problemos mano galva su ta programa.
Pirmiausia trūksta nemažai duomenų. Norint tiksliai suskaičiuoti šilumos nuostolius reikia tiksliai žinoti nuostolius per kiekvieną konstruktyvo dalį. Deja nėra aišku kokie tiksliai nuostoliai per lietuviškus langų rėmus, jų montavimo siūles, lauko duris. Name paprastai atsiranda eilė visokiausių šalčio tiltelių ir izoliacijos suplonėjimų. Kiekviena smeigė, varštas, medinis tašas po truputį didina šilumos nuostolius. Jau nekalbant apie visokius kaminus, ventiliacijas. Nevertinamas, kaip keičiasi plokštelinio rekuperatoriaus naudingumas esant šalčiams ir t.t. Kabinami visokie stogeliai, žaliuzi, ventiliuojami fasadai, lietvamzdžiai, kondicionieriai. Net ir labai norint visa tai suskaičiuoti labai sunku, o nesant daugumos duomenų praktiškai beviltiška. Galima prisiminti vien kokios skirtingos nuomonės dėl žš duodamos naudos.
Antra bėda skaičiuotojo atsakingumas. Nepaisant šaltesnio Lietuviško klimato, visi stengiasi pasiekti Vokiškus 15 kWh/m2. Kadangi testais nustatytų parametrų nėra, nesunku naudoti optimistinius ar truputį pagražintus, kai kurių nuostolių iš vis galima nepastebėti. Pasekoje gauname popierinius 15 kWh/m2, o realybėje išmatavus jie padidėje iki 50 kWh/m2 (Veikmės atveju). Vokiečiams kol kas mažai žinoma lietuviška patarlė, kad įstatymas kaip stulpas, kurį siekiant tikslo galima apeiti. Pas mus jei parašyta rekuperatoriaus NK 95% , tai ir deda 95%. Bet, kad tie 95% yra prie +7 apsimeta, kad nesupranta. Tokių pavyzdžių nevienas, todėl ir rezultatas atitinkamas.
Taip, kad mokėti papildomai pinigus vien už tokį paskaičiavimą tikrai neskubėčiau. Man atrodo geriau jau skirti juos papildomam šiltinimui ar geresniems langams.
O Viliui, kaip vienam pačių pirmųjų, buvo žinoma žymiai sunkiau. Didelis jam ačiu, kad dalinosi savo patirtimi ir leido kitiems rinktis tiesesnį kelią į tikslą.