Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN

http://www.grynas.lt...a.d?id=58684323

Mano galva Vaičiulis labai prastai populiarina itin šiltų namų statybos tradicijas Lietuvoje. Straipsnyje sakoma, kad be pasyvaus namo asociacijos eilinis statytojas yra niekas. Šiuo rašiniu bandoma įpiršti mintį, kad PN galima pasistatyti tik kreipusis į jų asociaciją ar atesuota architektą. Kaip pasaulio pabaigos datą jis vis mini 2020 metus, kuomet reikės statyti beveik nulinės energijos. Atseit, jei jūs, lietuviai, nemokat pastatyti PN, tai kaip jūs pastatysite beveik nulinės energijos namą.

Tačiau esmė tokia, kad beveik nulinės energijos namas galės suvartoti daugiau energijos nei pasyvus namas. Konkrečiai pagal ES direktyvas yra paruoštos rekomendacijos, koks namas Lietuvoje turėtų būti beveik nulinės energijos namu. Pvz., maždaug 167 kv. namas galės suvartoti apie 27 kWh energijos 1 m2, kuomet PN - iki 15 kWh. Tačiau beveik nulinio namo esmė ta, kad priešingai nei PN, kur energijos sąnaudos yra fiksuotos 1 m2, beveik nulinės energijos namo sąnaudos priklausys nuo namo ploto. Kuo mažesnį statysi namą, tuo daugiau energijos jis galės suvartoti, o kuo didesnį, tuo taupesnis jis turės būti. Pvz., 120 kv. namas galės svartoti 1 m2 kažkur apie 32 kWh, o koks nors 230 kv. jau tik apie 23 kWh.

Taigi šiuo atveju PN asociacijos pirmininkas skelbia marazmus, užuot geriau pasigilintų į esmę.

taip, rekomenduoja nuo 10m, bet dar priklauso nuo jėgainės galingumo ir tipo. Čia tik norėjau atkrei[pti dėmesį, jog aukšti turi įtakos. Asmeniškai tą pastebėjau užlipęs į balkoną - ten dirbti buvo žiauriai šaltą (pakalimuose vedžiojau laidus), o nusileidus į apačią (ladai apačioje balkono) - atrodė kad net 10 laipsnių šilčiau, nes vėjas gerokai silpnesnis. Aišku galima į mano postringavimus nekreipti dėmesio.

Viliene, aš iš karto sutikau su nuomione, kad žemės kainos, užstatymo ploto ir norimo gyvenimo ploto derinys nubraukia labai daug tautiečių norą turėti 1a namą, todėl daugiaukščiai ir nugali. Mes diskusiją pradėjome su sąlyga, jg žemės turime pakankamai ir klausimas kas pigiau.

Labai gerbiu Jūsų nuomonę ir sutinku, jog tik tikslūs skaičiavimai galėtų atsakyti į iškeltus klausimus, bet sutikit, tam mes nelabai turime galimybių, nes tada reiktų imti realius projektus ir duoti sąmatininkams suskaičiuoti, o iš mūsų paimtų gana grubių skaičiavimų matosi, jog ryškiai nei viena statyba nepigesnė už kitą. Mes sulindome į smulkmenas, kurios iš esmės nesudaro kritinės sumos, kuri nulemtų žmogaus pasirinkimą. Todėl ir pasiūliau nebetęsti diskusijos, nes pasibėrė motyvai paremti asmeniniu įsitikinimu. Jūs esate įsitikinęs kad IIa namo statyba bus pigesnė, aš manau atvirkščiai (nevertinant žemės). Bet jeigu imsime realiai - mes pasirinkome IIa namą, nes naudingo ploto norėjosi daug, o sklypo jam neužteko.

apibendrinant sutikčiau su tokia išvada - PN paremtas kompaktiškumu, taupumu, todėl jis neturėtų būti su didžiuliais holais ir 5 aukščio lubomis bei dideliais kambarių plotais - tokiu atveju Ia namas skamba racionaliau, ir pigiau nei IIa analogija, bet tai nereiškia jog negalima pastatyti 5 aukštų PN, ypač jei riboja sklypo kaina/plotas

Nesivelsiu į ginčą, bet dviaukštis namas bus energetiškai efektyvesnis nei vieno aukšto namas. Lygiai taip pat kaip 3 aukštų namas efektyvesnis nei 2 aukštų namas. Tas ypač tinka daugiabučio statybai, nes daugiabučiame name daug lengviau pasiekti PN standartus nei individualiame name. Šiuo atveju net neverta kalbėti apie už sienos esančius kaimynus - neva nuo jų prišyla.

PN doktrina teigia, kad dviaukščiai namai yra energetiškai efektyvensi nei vieno aukšto namai.

Vieno aukšto privalumas tas, kad viskas viename lygyje, t.y. senatvėje sanariai mažiau dils. Tačiau jei palyginti maždaug 200 kv. namą, tai aš manau, kad 200 vieno aukšto name per dieną sukarsi didesnį atstumą nei 200 kv. 2 auštų name. Žinoma, jei vaikai maži - tai vienas aukštas irgi privalumas, nes mažesnė tikimybė, kad nusiris nuo laiptų.

Cia gal kiek per didelis variantas taciau
http://www.namoproje...ojektai/?id=121

vien paziurejus i pamatus, pamatus vidinem pertvarom, pamatu siltinima is vidaus bei isores, gera grindu siltinima kokia 30cm, hidro izoliacija, kolidoriu be naturalaus apsvietimo, langus i siaure darosi kraupu

Aisku jai namukas 150m2 kur dar is ju 40 garazas, tokiam tikrai nera reikalo ka i antra a kelt

aš irgi nesivelsiu į ginčus jau vien dėl to, jog neesu skaitęs/susidūręs su formuluote/doktrina, kuri teigtų, jog kuo aukštesnis namas, tuo jis energetiškai efektyvesnis, o remiantis mano patirtimi aš su tuo turėčiau kategoriškai nesutikti.
Bet iš dalies pritariu *** kad egzistuoja namo vidaus ploto riba, kai IIa namas pasidaro ekonomiškesnis už vienaaukštį ir riba, kai paprasčiausiai neprotinga daryti antrą aukštą.

Kodėl jūs taip savikritiškai...nekreipti dėmesio...lyg čia konsiliumas būtų surinktas o jūs - "tikras studentas". Argumentuota nuomonė visada verta dėmesio
Domėjausi vėju, net sertifikatą turiu apie išklausytą kursą 10m yra tokia įdomi riba: iki jos nereikia statybos leidimo(jei galia neviršija 250kW) o virš jos - prasideda tikrieji vėjai...prisimenu apie turbulentinį ir laminarinį tekėjimą - manau kaip tik tas 10m ir atidaro "plačiuosius vandenis" vėjui - tai riba, nuo kurios nebesijaučia nei statinių, nei medžių įtakos.
Papildyta:

Nenoriu pasirodyti chamavotai įkyrus bet galvoju, kad net atmetus žemės kainą įrodyčiau dviaukščio pigumą, įvertinant eksploataciją Aišku žemė viską sutrina į miltelius.
Papildyta:

Galimybės toks dalykas - žiūrėk nėra nėra ir tik bac - atsirado Kaip kad radau realų pasiųlymą PP įrengti su realia kaina, raskime pasiūlymą stogo konstrukcijai, laiptus - juks pats dalysite tai ir bus reali sąmata, perdanga g/b ir medžio karkaso ir t.t ir pan. Sudėję informaciją bendran katilan greit rasime išvadas


PN nesvarbu nei plotas nei lubų aukštis - viskas labai gražiai apibrėžiama trimis parametrais, kurie privalo būti pasiekti. Norint juos pasiekti kuo pigiau - tada atsiranda inžinierinė mintis ir apie namo formą, ir apie lubų aukštį. Jei finansai px - net Trakų pilį galima pastatyti pasyvia, tik mažas klausimėlis - kiek tai kainuos
Geras pavyzdys kai dėl pasyvumo neaukojama architektūra, juk akivaizdu, kad "inkilą", kūbą primenantį pastatą pastatyti pasyviu kainuotų žymiai pigiau. Bet kaip minėjau - PN nevaržo architektūros(išskyrus langų pozicionavimą pasaulio krypčių atžvilgiu; nors ir tai yra rekomendacija - jei be to pasieksite PN standartus galėsite bet kam spjaut į barzdą dėl netinkamo langų išdėstymo) todėl tai tik užsakovo/projektuotojo/pono dievo valia kaip atrodys PN ir kiek turės aukštų
Kas dėl penkių aukštų - taip, čia užduotis labai palengvėja, kai šitiek daug vidaus grindų ploto atitverta sąlyginai mažu atitvarų plotu pasiekti PN "target" 15kWh/m2*a yra kaip du pirštu apm...ti ne veltui naujieji A+,A++ ir pan standartai individualiam statiniui ir daugiabučiui skiriasi gana ženkliai.
Papildyta:

Visai nieko projektas, jei garažas į šiaurę - viskas labai neblogai...koridorius 21m2 - prieš mano "dvigubą laiptinę" 2,60 x 2,10 x 2 ~11m2 kai pagalvoji, tie laiptai ne tiek ir daug užima...
Teko matyti vienaaukštį visai be koridorių - visos patalpos pasiekiamos iš vieno centrinio holo/gyvenamojo, bet kambariai ne itin dideli.

Viliene, bliamba, cituoju jusu skaiciavimus:
"...Sudedu žinomus skaičius, tikiuosi kas nors duos/pataisys nežinomus:
sienos: 144x310=44640Lt vs 204x310=63240 - 18600Lt Ia naudai;
Grindys/pamatai: 144x250=36000 vs 72x250=18000 - 18000Lt IIa naudai
Perdanga: ???
Stogas: ???
"
nu ir kaip po sito jusu skaicavimo jus irodysit dviaukscio piguma, jei viskas isskyrus perdangas ir stoga sutampa. Dabar divauksciui reiks dvieju perdangu, vienauksciam vienos bet 2x didesnio ploto, vel lygybe. Lieka 2x didenio ploto stogas pas vienauksti, bet atsimeta laiptai ir laiiptines plotas. Nu ir kur cia akivaizdus islosimas? Jau nesnekant apie galimai "lengvesnius" pamatus ir sienas, kas cia nebuvo ivertinta.

ir vėl diskusija prasideda
pritariu madwifi - kritinės sumos skirtume nerasime, taip kad sprendimas turi būti priimamas remiantis kitais kriterijais pvz. kad ir žemės kaina.
dėl koridorių - Viliene, nu vėlgi lyginat 21m2 koridorių plotą su laiptinės plotu 10-11m2, toks jausmas kad dviaukštėje statyboje užlipi laiptais ir durys, įėjai i namą ir iš karto svetainėje. Nu ten irgi susidaro tų koridorių ir ne tiek jau mažiau nei 20m2. Turime na beveik nuogą laiptinės skirtumą, vartykis kaip nori nebetampykim tos antklodės tuo labiau kad realiai nebus IIa tiek pat gyvenamo ir naudingo ploto kaip Ia arba mes kalbame apie du pilnus aukštus ir mansardą, kuri bus apgyvendinta.

dėl vėjo - tai vis dėlto pritariate jog antram aukšte gerokai labiau juntama vėjo įtaka, ar vis dėlto vėjas stipriau pučia tik virš 10m?

jeigu Jūs norite statyti 300-350m2 gyvenamą namą ir daugiau, tuomet sutinku - pigiau bus dviaukštė statyba, nes vienaaukštėje arba stogą turėsime gana sudėtingą ir galimai brangų arba privalėsime turėti "ilgesnius" koridorius arba pereinamas patalpas, kas nėra labai jau patrauklu

Sveiki,

Reikia pagalbos. Gal kas padėtų surasti rimtų argumentų, kodėl neverta ant ICF blokelių (sakykime ICF 5) klijuoti papildomai neoporo pvz. 20 cm. Gauti panašią varžą kaip ir storiausių blokelių, o kainą mažesnę.

Ačiū visiems už nuomonę.

Todėl, kad darote blokelyje skyles, t.y. jį gadinate ir prarandate sandarumą.

Suskaičiuokite šilumos nuostolius abiems atvejams. Tada pabandykite "pritempti" vienaaukščio nuostolius iki dviaukščio ir įvertinkite papildomas investicijas.

Suraskite patikimą šaltinį, kiek kainuos šiltintos medžio karkaso (ar šis būdas jums netinka kaip ir liktiniai sienoms?) perdangos kvadratas, kiek kainuos stogo kvadrato kaina, kiek 12x12 stogas bus brangesnis nei 8,5x8,5, sudėkite viską krūvon ir bus faktas kaip blynas.
Iki šiol - tik jūsų svaičiojimai (atleiskite - gerbtina asmeninė nuomonė ) ir jokių faktų bei skaičių.
Papildyta:

Jau pradedu gailėtis, kad nepaklausiau protingo žmogaus patarimo baigt...
Papildyta:

Pritariu dėl skirtumo - nemanau, kad papildomi 3m aukščio duos apčiuopiamą. Kaip drambliui bambonkė
Papildyta:

Kad bus pigiau - tik jums taip atrodo, manote, kad ant ICF5 priklijuoti pigiausio EPS50 duos tokį patį rezultatą? Ar vis tik žadate "daklijuoti" 20cm EPS150 o gal ir tankesnio, analogiško, iš kokio pagaminta ICF?
Darbas - pats EPS ant sienų nesulips: reikės ir klijų, ir darbo, ir pastolių.
Klausimas, kaip pavyks išbaigti siūlę tarp ICF ir EPS, ar ta vieta netaps kondensato konstrukcijoje kaupykla - reiktų patikrinti U-wert'u.