Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN

Pinigų perteklius? Kam tas betonas po EPS?
Suklojat komunikacijas - ne tik nuotekas, bet ir vandenį, tada paprasta procedūra - vibroplokštė, galima padrėkinant, ant sutankinto paviršiaus plėvelė, EPS, grindinio vamzdžiai ir tik tada betonas. Pastarajį rekomenduoju betonuoti kaip paskutinį sluoksnį, niveliuojant ir užtrinant iki blizgesio - sutaupysit išlyginamųjų mišinių.

O kam EPS 100?
Ir aplamai, kazkaip pinigu laidojimas, styroduras vidiniams pamatams..EPS 100 30 cm..

"palaidoti" pinigai sutaupys ne tik pinigų, bet ir pridės gyvenimo komforto ateinančius 50m

Esu ir as tokios teorijos salininkas, taciau ne iki tokiu krasturinumu.., nooors pradzioje maximalizmas eme aukstumas Iejus i vidu, esi priverstas jau ir skaiciuoti..

xps vandens neigeria, is slapio polistirolo naudos mazai.



Turiu neviena pazystama kuris siandiena darytu viska kitaip o nuo statybu pabaigos ne pora metu nepraejo o gyventi teks dar aibe metu gal ir iki galo

Tikrai nėra tokio poreikio. Pas mane pamatai peržiemojo be smėlio visai, tik kai mūryti reikėjo, buvo užvežta minimalus sluoksnis smėlio, kad mūrininkai galėtų lygiai pastolius susidėti. Nemalonu būtų buvę dirbti ant šlapio molio. Bet kadangi pas mane yra poreikis po smėlio sluoksniu dar daug vamzdžių pakloti, tai ir dabar neskubu su didesnio kiekio smėlio užvežimu. Vis tiek vamzdžius klodamas visą smėlį suakėčiau, tad nesusigulėtų, o tik darbą apsunkintų.

Statybų prižiūrėtojas minėjo, kad praktika tokia, kad reikiamą smėlio kiekį užsivežti iškart, tik išliejus roostverką, nes kol mūrijamos sienos, tas suvežtas smėliukas ir lietaus gauna, ir žmonės vaikšto, ir sunkūs padėklai statomi, ir sako, kad kol sienos iškyla, jis susitrombuoja geriau nei su vibroplokšte.

Aišku nėra poreikio vežti smėlio daugiau, nei jo reikės grindims.

Saulės architektūra kiek domėjausi, supratau, kad išpopuliarėjo praeito amžiaus 70-80 metais. Idėjos buvo tikrai labai geros ir jos buvo pritaikytos statant namus, bet saulės architektūra nebuvo išbaigta, nes taip ir nebuvo pastatyto namo kurio nereikėtų šildyti papildomai.

Saulės architektūra yra neišbaigta, nes akcentai sudėti ne ant tų dalykų, ant kurių reikėtų, o būtent ant maksimalaus saulės šilumos pritekėjimo, todėl gaunasi situacija, kad kai šviečia saulė šilumos priteka daugiau nei reikia, o dėl neakcentuotos geros namo šiluminės varžos, saulei pasislėpus šiluma per greitai palieka namus ir juos reikia papildomai šildyti. Nepadeda net specialiai maksimaliam saulės šilumos kiekio greitesniam akumuliavimui dažnai naudoti vandens baseinai patalpų viduje iškart prie į pietų pusę nukreiptų langų.

Pasyvus namas, tai šiek tiek kitokia koncepcija, akcentus dedanti, ne ant saulės pritekėjimų, bet ant šilumos išsaugojimo. Tačiau, saulės namo architektūros ištobulintos idėjos buvo labai taikliai pritaikytos ir pasyvių namų koncepcijoje. Kai namas praranda mažai šilumos, saulės gali pilnai pakakti namo apšildymui. Būtent taip buvo padaryta net su pačiu pirmuoju pastatytu pasyviuoju kotedžu Vokietijoje. Ten vienam bute buvo pastatytos automatinės žaliuzės, kurios būdavo nuleidžiamos naktį, taip dar sumažinant šilumos nuostolius ir buvo teigiama, kad to buto praktiškai visai nereikėjo šildyti. Užtekdavo dienos metu prikauptos saulės šilumos.

Nors iš kitos pusės ne kotedže tokias idėjas reikia tikrinti . Ne taip jau mažai ir Lietuvoje, kaimynų sąskaita, pasyviai gyvenančių daugiabučių gyventojų .

Va viduj galite taupyti labai gerai atrodo parketai ar kilimai po 400-500Lt/m2 kiauram name name, kurio šildymui reikia 1000Lt/mėn
Papildyta:

Galima buvo prasisukti pigiau su EPS ir plėvele, pasirinkote prabangesnį būdą - kokybė dėl to nenukentėjo

del to ir nestatau vieno a 200m2. cia kaikurie bande itikint kad dvieju ir vieno a panasi kaina gaunas

Paklausykit Vilienės, sutankinimui būtinai naudokite vibro plokštę. Niekada natūraliai stovėdamas piltinis gruntas nesusitankins taip, kaip sutankina vibro plokštė. nestatysit juk namo 20metų. Žmonės nevaikšto visu perimetru vienodai.
tikiu kad natūraliai per kelis metus galėtų susitankinti gal 20-30cm sluoksnis bet ne daugiau.
asmeninė patirtis - sutankinom piltinį gruntą visam name, išskyrus garažą, o garaže ir vaikščiota daug ir paletės su medžiagom stovėjo, ir lijo ir snigo - skirtumas kaip diena ir naktis.
Papildyta:


neskaičiavau vieno a namo, statom dviejų a , bet mąstant logiškai ir iš patirties drįsčiau tvirtinti jog vieno a namas gausis gerokai pigiau. (kvadratūra ta pati)

Juodgrindes ne pats sugalvojau o taip rekomenduoja. Kaimynui va kokius pamatus suprojektavo atsizvelgiant i grunta + klientas nenori legalet pamatu

principe kazkas tokio
http://skelbiu24.eu/...ai-blokai_1.jpg

Yra poliai ~5m. Rostverkas ~30x40, krastuose islindusios armaturos. Susides perdengimo plokstes o krastai apsibetonuos.

Vienintelis punktas, kur vienaaukštis kaina duoda į kaulus dvi- ar daugiau aukštų namui yra laiptai. Bet visi kiti punktai yra griežtai už daugiaaukštę statybą: bendri mažesni pamatai, išorės atitvarų ir naudingo ploto santykis, bendras stogas, sąlyginai trumpesnės komunukacijos, etc...tik labai atskiru atveju vienaaukštis bus pigesnis už dviaukštį. Yra dar vienas punktas, kuris priklausomai nuo statybos vietos viską sumala į miltus - ŽEMĖS KAINA. Tik pasvajokite apie vienaaukštį Manhetene ar Tokyo nors tai galioja ir Lietuvos miestams.
Vieno aukšto namas yra patogesnis, prabangesnis - kas gali sau tai leisti tai yra puikus pasirinkimas. Dviaukštis ar daugiaaukštis - energetiškai efektyvesnis, jo atitvarų ploto ir grindų ploto santykis geresnis nei vienaaukščio. Pagalvokite, dėl ko energetinės klasės standartai skiriasi daugiaaukštei ir individualiai statybai
Papildyta:

Spręsti jums. Užkasinėti betoną po grindim - idėja trenktos galvos. Visiškai tą patį atliks sutankintas smėlis/žvyras