Labutis
Belle_fleur, vakar perskaiciau tavo posta ir sumaniau, kad ir man reikia po pardes palakstyt

Po mokslu ir darbo neturejau jegu, norejosi tik lovos, bet dar nuvariau i pardes ir ten pravaiksciojau tris valandas

Bet uztat grizus namo tik nusiprausiau ir iskart nuluzau. Eilini karta isitikinau, kad tik uzimtumas man padeda uzsiblokuoti nuo blogu minciu.
Labai gerai, kad siandien mergaites lekiate pasilinksminti. Tikiuosi, pageres tavo zombiska savijauta
Seila, kaip fainai del Titaniko, dabar dar labiau noriu ji pamatyti kine
Geru ispudziu fotosesijoje
Dandelion fuzz, dziaugiuosi del tavo pasimatymo

Na ne pati smagiausia dalis, kad jis retokai apsireiskia...bet svarbiausia, kad susitikus viskas gerai! Tad laikau kumscius, kad tu susitikimu tik daznetu, o buciniu butu dar daug ir skaniu
Ethella, esu maciusi si filma, labai patiko. Tikrai, toks gyvenimiskas...ir del to tik dar idomesnis
As pries pora dienu ziurejau, jusu jau matyta, Meiles priesaika...teko nubraukti asara
kisssa666, man patinka tavo sukuosena

rodos, kad turi labai storus plaukus, wow
Laira 27, o jis po to nesake, kad atsiprasau, ne tai turejau omenyje ar pan?..

bliamba ziaurus tie vyrai...as tavo vietoje irgi dabar laikyciau sioki toki atstuma, lai pats dabar stengiasi, o jei nenori, tai naciort cia ''vaidint seima''

hrrrr...
Mano drauge turi vaikina tris metus, taciau jie is skirtingu miestu. Dazniausiai susitinka savaitgaliais, kas savaite, dvi. Vienakart ji nuvaziavo pas ji po menesio nesimatymo. Penktadieni praleido kartu, o sestadieni ji sako ziuriu draugas puosiasi, ruosiasi, klausiu kur eis, sako su draugais pasitusint sutare, tai gal tu susitik su savo draugem ar kazka sugalvok. Drauge ir sako, mudu menesi nesimatem, o tu dabar iseisi su draugais? Jis jai atsake, kad nereik sulipti kaip dviem neatskiriamom puselem, kiekvienam visada turet savo asmeninio laiko... Turint omenyje, kad visa menesi galejo veikt ka nori, tai ziauroki jo sie zodziai

Kartais tikrai neimanoma suprasti vyru

Beje, norejau jums pasipasakoti, kad jau beveik menuo dirbu naujame darbe. Pradzioje man ten nepatiko...nezinau kaip tiksliai issireiksti, bet tiesiog daug kas erzino. Ir tai buvo vienas is retesniu atveju, tai visgi i darba ejau tik del pinigu...siaip savo darba labai myliu ir ten visad einu su entuziazmu, sypsena. Na bet si seima siltai prieme, jauciau is jusu simpatija, tai nenorejau mesti darbo vos tik pradejusi. Galvoju dirbu toliau. Bet su kiekviena diena jau jausdavau toki ''atbulu zingsniu'' principa, kai eidavau, o laaabai nenoredavau. Na ir reziume toks, kad dabar as tame darbe jauciuosi puikiai! Pripratau, beveik viskas pradejo patikti, einu su sypsena, iseinu su dar didesne. Ir dar gal nesinori taip teigti, bet jau beveik galiu sakyti, kad tai vienas is sekmingiausiu mano darbu, nes ten jauciu harmonija visame kame. Galiu drasiai reiksti savo nuomone, sakyti kas nepatinka ir buti suprasta. Na ir ka as tuo noriu pasakyti....kad kartais gyvenime nereik visko spresti is pirmo ispudzio, o neverta kategoriskai pasikliauti ir antruoju. Gal ir nevykes palyginimas, bet manau, kad tai galioja ir su vaikinais. Kartais gal reiktu pameginti pabendrauti ir su tais, kuriems nejauciame simpatijos?