QUOTE(Rigedora @ 2012 08 20, 19:43)
nu tu, Dino, ir uzlankstei labai jau... man reeeatai tokie stiprus pykciai uzeina
cia jau patologiniai pykciai
Aisku, spaudimas kartais uzkyla
bet siaip lyg ir nesu pikta ragana
O kalbu aplamai, kaip apie pacia emocija, o ne jos stipruma
Jei dievas dave ja-vadinas ji reikalinga
Juk nieko sioj zemej nera veltui-be juodo nebutu balto, kaip be nakties dienos
uch... kazko cia mane tuoj ant lyrikos uznes....
Na, as nelabai norejau uzlankstyt
Tiesiog is patirties, daug dirbau pati siuo atzvilgiu, nes man eme trukdyti tie pykciai. Be to, sirdyje likdavo toks negeras jausmas, kai ko prikalbedavau "ant piktuju". Ir tuomet, kai pykcio metu tikrai sirdi sugele, tai net issigandau
Bet siaip sunkokai isgyvendinama (arba transformuojama) emocija.
Tiesiog ateina toks laikas, kai jau nebegali gyvent taip i viska reaguojant, norisi be tragediju ir dramu
Negaliu sakyt uz Dieva
Bet, manau dave visokiu emociju rinkini (ir pykti), kad galetume palyginti, atsirinkti kas mums tinka, kas trukdo ....patirti, pazinti - bet pasirinkti , kas mums labiausiai tinka. ai, nu cia jau teoretikai tegu pakalba
nes jau ir mane ant lyrikos traukia jauciu
Jei esate duobėje, liaukitės kasti.