Dvasinės ligų priežastys -11

dėl to aš nė neabejoju, bet teigti, kad tarkim celiulitas yra karminės kilmės,manau juokinga tada taip išeina, kad apie 98 proc. moterų, įskaitant ir visą pasaulį turi labai blogą karmą iš kažkurios ten pusės šitas mane tikrai prajuokino. Iš pat pradžių dar maniau tikėti tam tikrais dalykais,rašomais šiame psl. na ir kituose ir tt., bet vis gi įsitikinau, kad vienintelis dalykas, kuriuo iš tikrųjų galiu tikėti yra filmas "secret", na ir po jo išleistos kelios knygos tos pačios autorės ir kitų bendraautorių. Įsitikinau dar ir dar kartą, kad tokie dalykai kaip "karma", "čakros" ar kt. dalykai absoliučiai nėra pamatuojami, moksliniame lygmenyje nemanau kad tai yra įrodyta ir tt. o vat štai mūsų mintys yra didžiausias mūsų gyvenimo kūrėjas arba griovėjas. ir 100 proc. galiu pasakyti iš savo patirties-kaip galvosi, apie ką svajosi-tą ir gausi, tą pritrauksi anksčiau ar vėliau. Gyvenime vis dėlto viskas yra žymiai paprasčiau nei kad rašo visos tos knygos apie karmas ir tt.. Kartais užtenka vienos nedidelės minties ir žiūrėk jau atsitiko tai, ko laukei,arba gavai tai, ko norėjai. Kiekviena mūsų mintis kažką kuria/griauna. Visos tos ligos kyla iš mūsų mąstymo, nuo streso, nuo neigiamų minčių, pykčio. Kad tai suvokti didelio proto turbūt nereikia. Kitas dalykas-apie tuos "kanalų uždarymus" ar atvėrimus kaip tu tai pamatuosi,ką tuom įrodysi. manau nieko. Paprasčiausiai dalykams iš praeities,kurie tau skaudūs ar nemalonūs nereikia spinduliuoti jokio dažnio, jokių jausmų. O prisiminti tik gerus dalykus. Ir tada tu neatsitempsi tos praeities į savo dabartį, į tą kūrybinį procesą, ir visi tie blogi prisiminimai nekliudys mąstyti pozityviai. Štai kame esmė. Esmė ne tik stengtis mąstyti pozityviai, esmė būti pozityviu ir spinduliuoti meilę, nes meilė yra visų gyvenimo sričių variklis. Apie visas tas atgailas.....jos nėra pozityvus dalykas. Užtektų viso labo pasakyti mintyse "atsiprašau", ir visata tau atleis. Nereikia savęs plakti rimbais už klaidas galų gale reikia būti stebėtoju. Stebėti žmones, aplinką, ženklus. Tai yra ženklai siunčiami į kiekvieno mūsų gyvenimą, nes mes išspinduliuodami tam tikrą dažnį savo jausmų, minčių pritraukėme tuos dalykus į savo gyvenimą. Bet kuriuo atveju-tik meilė leis mums išsilaisvinti iš neigimaų dalykų. tai tiek..

Ne tik nuo neigiamu minciu pvz. turinciam virssvori reiketu paleisti savo geruma, nes riebalai kaupiasi del dvasines savigynos, o gintis turi geras zmogus, kuri visi nori isnaudoti.
o kartais reikia paleisti abu galus, buna ivairiai

Gerai, kad esi tikra, kad tavo protas isgrynintas ir tikrai zino,ko jam reikia.. Kad protas atitinka Tavo dvasia
O "rimtai studijuojantys" "karmas", sakykim, ir praktikuojantys tam tikrus dvasinius dalykus, visu pirmiausia issiaiskins, ar tikrai protas neapgavineja, noredamas gauti tam tikrus "blizgucius", "idealius" vyrus, pasakiska gyvenima..
Siaip su ideja "noriu-gausiu" galima visa gyvenima pragyventi ir galiausiai susivokt, kad gal be reikalo daug ko norejau..
Ai, zodziu,..

niekada nesigailėsiu, kad daug ko norėjau ir tebenoriu aš nebijau savo norų-nei mažų, nei labai labai didelių. Nes baimė stabdo bet kokį augimą. Aš nesigėdiju savo norų, savęs, nesu suvaržyta asmenybė. Štai ir viskas

Bet koks noras jau nesa savyje baime negauti to, ko norime. Noras=baime. Todel daznai siuloma noreti labai stipriai ar kitais budais aplenkti savo baime. Tiesa yra ta, kad baime a priori yra greitesne, tame jos jega. O meilei reikalingas laikas. Neimanoma myleti begant. Todel, kai gauname tai ko norime visada priedo gauname tai, ko nenorime, buname vis tiek nepatenkinti ir musu norai tik auga.
Kai gyveni harmonije su savimi ir visata, gyveni poreikiais. Poreikiai nebuna per dideli, neturi savyje baimes ir tai, ko tau reikia, ateina kai tau reikia, ne anksciau ir ne veliau.

Neprieštarauju sau pačiai. Juk tu negydai dantų internetu? Norint pasakyti tikslias priežastis, reikia bent žmogaus nuotrauką turėti.
Be to, kiekviena save gerbianti moteris mankštinasi, rūpinasi pilvo presu. Todėl mano pasiūlymas tinka praktiškai visoms, tau asmeniškai taip pat, jei nori bent iki pensijos turėti gražų pilvą.
Papildyta:


Procentus nurodei gana tiksliai. Ir tai visai nejuokinga.
Papildyta:


Niekada nesakyk niekada. Tuo labiau, kad sėdi savo karmos narvelyje...

o kodėl man gailėtis? kiekvienas esam savo likimo kalvis. Nėra nei vieno žmogaus, kuris nesėdėtų savo karmos narvelyje. Troškimas=kas? baimė? ligos? visi kažko morim,nes visiems kažko trūksta. Tas panirimas į dvasinius dalykus irgi rodo trūkumą, kažko neužpildymą. Visi turi savo lemtį, vienokią ar kitokią. O kas liečia pilvą-jau sakiau-man dėl jo problemų pakolkas nėra

ir beje vaižgante, kai atsakinėji į klausimus jaučiu kažkokį erzelį iš tavo pusės? kur problema? gal problema tame,kad pasakau per daug tiesos, kuri šiuo atveju tinka visiems? ir kad man nė nereikia perskaityti visų tų ezoterinių knygų,kad suvokčiau visatos dėsnį? mano nuoširdus patarimas tau: neužsiciklink ties tais dalykais, nes kažkodėl jaučiu,kad esi labai susivaržiusi asmenybė iš to,ką perskaitau. Iš mano didelių norų išsipildė daugiau nei pusė, esmė žinok yra sąlytyje su visata ir meilė. o ne eilinė ezoterikos knyga. sorry,bet esu tiesmukiška ir tikrai nesusilaikiau ne viską nulemia perskaitytos knygos. Gyvenimas dažnai yra kitoks nei knygoj. man čia jau primena kažkokią sekta.

Cia is S.Lazarevo "pamoku" su kortu pavyzdziu:

"Kortos turi viena ritma, o musu norai - kita, - pagalvojau as, - ir kuo daugiau mums reiskia norai, tuo maziau jauciam mus supanti pasauli ir jo gyvavimo ritma".

P.s. .. zmones, kurie vis dar tebemegsta zodeli "niekada", speju arba yra labai jauni, arba uzsieme norais nepastebi, kaip ju "niekada" virsta kartais, arba ..

Papildyta:


Esme ne karmos narvelyje.. O didint galimybes istrukti is jo..
Norai, kurie kyla is ego, nedaug tam pasitarnauja..

Atleisk, bet tiesos kažkaip nepastebėjau...Nei tiesos, nei žinių, nei asmeninės patirties...
Kur aš rašiau, kad reikia perskaityti visas ezoterines knygas, kad suvoktum Visatos dėsnius? Esmė yra žiūrėti į save veidrodyje ir nė vieną dieną neužmiršti, kad esi dieviška esybė, kuri pasirinko eiti dievišku keliu pagal savo dievišką planą. Va tada nebesi karmos narvelyje, va tada esi kūrėjas... O knygų mes visi prirašę daugybėje gyvenimų...Tik tose knygose nebūtinai daug tiesos...
Man visuomet buvo kur kas įdomesnė žmogaus asmeninė patirtis nei tai, kas rašoma knygose...

Netyčia atradau paprastą, bet ne prastą skaitaliuką :

http://upe.weebly.co...first-post.html

Iš tiesų, protas meluoja, o širdis, kurioje ir gimsta tas jausmas-meilė, ne. Tik nedaugelis moka jos klausyti. Esu ne kartą pagavusi, kai nusmelkia kažkas viduj, lyg nuojauta, lyg virptelėjimas paprasčiausiose situacijose, ir jei tam jausmui nepaklusau, pasitelkiu protą, samprotavimus, įvyksta visai ne tai ko tikėjausi. Ir paklusti tam jausmui reik mokintis.
Kalbant apie karmas ir kitus dvasinius dalykus, tai man atrodo, kad mes priimam tik tą dalį informacijos, kuriai esame jau pasiruošę, ta prasme pasiekę tam tikrą lygį. Jei aš kažko nesuprantu, "nesuvirškinu", tai iškart atmetu kaip nereikalingą arba neteisingą, tai panašiai ir matau čia jūsų ginčuose. Ir esame savotiškai teisūs tame savo lygyje, galėčiau daug kur ginčytis, jei nesuprasčiau, jog man dar mokytis ir mokytis pažint ne tik kitus, bet ir save. Jeigu neužstringame, tai augame.