O jei mes imtume ir juos apsviestume mitybos klausimasi< kaip manot kiek procentu zmoniu is tu, kurie suzinotu apie mityba ir toliau maitintusi kaip maitinesi? Kiek zmoniu tiesiog pasakytu - valge mano proseneliai, mano seneliai, mano tevai ir buvo sveiki....Kokias isvadas butu galima daryti?
Kitas dalykas su emocijomis.Tai toks gilus ir ilgalaikis reikalas prisirisimas prie praeities isgyvenimu, kad juos atrasti ir suvesti galus yra tikrai ganetinai sudetingas dalykas. Mumyse tiek visko prisikupia, jog kartais pasidaro paprasciau gyventi taip kaip yra nei suradus tai kas nebetarnauja paleisti
Yra ivairiausiu techniku, metodu, budu kaip susigaudyti savyje ir tame ka mes isgyvenam. Va stai cia as izvelgiu konfliktui palankia dirva, nes viskas patampa simtuprocentiniai individualu ir aktualu tik tiek, kiek mes patys samoningai norime ir leidziame sau patirti. Mastau daznai pati savyje, kaip butu viskas paprasta jei sugebetume suvokti pilnai kad ir tuos DDI.O juk ju pilnumoje pakanka gyventi ramybeje tiek su savimi tiek ir santarveje su kitu. Bet ar mes pakankamai samoningi atpazinti savyje tai ka matome isoreje? Vel ir vel mastau apie veidrodi. Savo fizini buvi mes galime pamatyti veidordyje kas suteikia mums galimybe suvokti ir vertinti tai ka matome. Kaip pamatyti mums savaji vidu? Kaip pamatyti kas dedasi su mumis dvasios/sielos lygmenyje? MES PATENKAM I APLINKYBES/SALYGAS kurios mums ir parodo kas yra kas.Tur but sutiksit jog augant samoningumui yra vis lengviau prisiimti atsakomybe uz tai , ka mes kuriam isoreje. Todel nesudetinga suvokti, jog tai kas mumyse viduje tas pasimato ir isoreje santykiuose su zmonemis
[/quote]
Aciu uz mintis, kurioms as pritariu 100 procentu. nesusilaikiau neparasiusi.
Papildyta:
LINGU-LINGU atsiprasau, nepavyko gerai nukopinti
kartais kamuoja, todel ir darbuojames, tik tyliai.Tada nesudetinga pasidalinti patirtimi, tik tai jau darom erdveje kur renkasi bendraminciai, kur zmones isiklauso i patirtis bei patyrimus. 
