QUOTE(Rigedora @ 2012 08 20, 19:43)

nu tu, Dino, ir uzlankstei labai jau... man reeeatai tokie stiprus pykciai uzeina
cia jau patologiniai pykciai

Aisku, spaudimas kartais uzkyla

bet siaip lyg ir nesu pikta ragana

O kalbu aplamai, kaip apie pacia emocija, o ne jos stipruma

Jei dievas dave ja-vadinas ji reikalinga

Juk nieko sioj zemej nera veltui-be juodo nebutu balto, kaip be nakties dienos

uch... kazko cia mane tuoj ant lyrikos uznes....
Na, as nelabai norejau uzlankstyt

Tiesiog is patirties, daug dirbau pati siuo atzvilgiu, nes man eme trukdyti tie pykciai. Be to, sirdyje likdavo toks negeras jausmas, kai ko prikalbedavau "ant piktuju". Ir tuomet, kai pykcio metu tikrai sirdi sugele, tai net issigandau

Bet siaip sunkokai isgyvendinama (arba transformuojama) emocija.
Tiesiog ateina toks laikas, kai jau nebegali gyvent taip i viska reaguojant, norisi be tragediju ir dramu
Negaliu sakyt uz Dieva

Bet, manau dave visokiu emociju rinkini (ir pykti), kad galetume palyginti, atsirinkti kas mums tinka, kas trukdo ....patirti, pazinti - bet pasirinkti , kas mums labiausiai tinka. ai, nu cia jau teoretikai tegu pakalba

nes jau ir mane ant lyrikos traukia jauciu
Jei esate duobėje, liaukitės kasti.