Labas rytas,
nuovargis dar daro savo.... gerai, kad siandien nereikia keliauti i darba...
Zodziu pradedu nuo pradzios viska
Isvaziavom mes III apie pietus ir Slovakija pasiekem tik IV ketvirta ryto Lietuvos laiku.... Sunkiausia dalis buvo nuo Varsuvos (ja, beje apvazinejom 50 keliu) - ten autostrada iki Katowice... Vaziuoji kilometra 70 zenklas, vaziuoji toliau vel tas pats ir taip beveik visoje autostradoje..... Po to nuo Katowicu iki Krokuvos mokama autostrada labai greit pravaziavom, o nuo Krokuvos ir pradejom strigt.... - kadangi daug masinu suko link Zakopanes, tai mes nusprendem i Slovakija pro sienos dali "Chyzne" (berods taip vadinasi) ivaziuoti - masinu ten nedaug, bet kelias visur remontuojamas ir vingiuotas... Nakti ivaziave pro Slovaku siena sustojom pirmame miestelyje ir susiradom veikianti viesbuti (beje, Slovakijoje is viesbuciu reikia issiregistruoti iki 10 ryto....) ir kaip kudikiai nuluzom... Ryte papusryciave isvaziavo. Beje, ju duona labai skani, bet dienos pabaigoje sviezios duonos parduotuvese neber.... Ir maistas mums pasirode siek tiek pigesnis, nei Lietuvoje, ypac duonos, pieno produktai...
IV isvaziavom link Zemuju Tatru (nes zemelapyje jie buvo arciausiai...) link Liptovsky Mikulas, pries tai dar pasiziurejom Oravos pili - ji man is apacios grazesne...
Liptovsky Mikulas susiradom viesbuti (si kart italu..), pasidejom daiktus ir iskeliavom link Zemuju Tatru. Pakeliui dar urvai - ledo urvas nedirbo, nes nesezonas
(tik nuo geguzes 15), uz tai Sloboda (Svoboda?) dirbo. Masinu milijonas... zmoniu irgi - uzkopem aukstai i kalna, nusipirkom bilietus ir leidimus fotografuot (Kainos: 200SK suagusiam ir foto/filmavimas 300 ir apie 100 SK parkingas, berods). Uoloje pasakiskai grazu, bet salta - apie 6 laipsniai silumos... Ten praleidom apie valanda. Sutiko pora lietuviu (ju, beje daugiausiai matem Tatranska Lomnica miestelyje). Urvuose ekskursijos vedamos tik lenkiskai arba slovakiskai. Mes ejom su lenkais ir si bei ta supratom
Nusileide nuo urvu pasukom link Jasnos miestelio, kopti i kalna ir ten iki vakaro pasilikom. Grize i Liptovsky Mikulas dar galvojome nuvaziuoti i Poprado akvaparka ar Beseniovo terminius baseinus, bet viesbutyje prigule trumpam nuluzom
ir atsikelem jau per velai... Naktinis Liptovsky Mikulas miestelis visai grazus... Vakarieniavom savo viesbucio kavineje... Ten dirbantys slovakai ne velnio nesuprato nei angliskai, nei rusiskai, tai nieko negavau, to ka uzsakiau... - net nepadejo tai, kad pirstu i meniu rodziau...
V is Liptovsky Mikulas pasukome knygoje pazyetu vaizdingu keliu (o jis tikrai toks!!! - kalnai, uolos, miskai, upes, upeliai... grazu
) link Slovaku rojaus. Susimokem uz parkinga (vel mazdaug panasiai, kaip ir prie Svobodos) ir pasukom link miskelio - visur tvarkingai sudetos nuorodos. Kadangi niekur informacijos centre nebuvo parasyta, kuri trasa sunkiausia, kuri lengvesne, tai issrinkom pagal pavadinima, kuris labiausiai patiko
- ir panasu, kad pataikem pasirinkti viena is sunkensiu trasu...
- ejom melynaja trasa link kalnu Chatos. Pradzioje buvo labai lengva, gamta grazi, bet po to...
- geros pusantros valandos kopimo i statu kalna, virvemis. atrode, kad tas kelias niekad nesibaigs... Uzlipus atsivere status skardis, nuo kurio vienoje puseje matosi Slovaku rojaus kalnai, o kitoje puseje - miesteliu peizazas... Vienu metu jau Slovensku raj buvom pavadine Slovenskyj ad...
Kalnuose aukstai radom ta chata, prie kurios, pasirodo, buvo galima ir masina uzvaziuot
, tik is kitos puses... Kai grizom iki savo miestelio, jau jegu kopti dar kokia nors trasa buvo mazoka, tai sedo i masina ir nudumem paziureti Spis pilies, kuri pasirodo ir vel ant auuuuuuksto kalno... Kojoms vakare po pasivaiksciojimo buvo sunku...
Pilis ispudinga. Ispudingas ir vaizdas nuo jos... Kai jau vakarojo pasukom link Aukstuju Tatru, nusprende miegoti kazkuriame kalnu miestelyje... Atvaziave apie 19 valanda ju vietos laiku Tatranskoje Lomnicoje laisvu kambariu jau neberado...
(nors iki tol visur rasdavom is pirmo karto), ir taip beieskodami nuvaziavom iki Stary Smokovec, kur radome tik apartamentus pakankamai prabangiame penzione... Jame ir pasilikom, nes jegu ieskoti kazkur kitur vietos buvo jau per mazai.... Po to ryt kai pasikalbejom su to pensiono savininku slovaku daktaru (labai mielas ir siltas zmogus!!!!), dvivieciu kambariu (o mums reikejo tokiu dvieju - mums ir mano tevams) jau nebebuvo niekur, like tik seimyniniai, kur lovos pristatomos... lenkai, cekai ir lietuviai jau buvo arba uzeme, arba rezervave viska is anksto....
Slovakas buvo nerealiai mielas, vaisino vakare arbata, aprode, kur viskas yra, paaiskino, kaip pakilt i kalnus, ryte palydejo iki kavinukes, pasodino prie stalo, atnese arbatos - zodziu, rupinosi kaip savais
Beje, jo viebucio kavinukeje irankiai paauksuoti.... Kai paklausem kodel, pasake, kad kai valgoma is tokiu irankiu, tai labai retai skauda pilva... Gydytojas...
Tiesa, kai vakare MB isejo pasivaiksciot, tai sutiko dar viena lietuviu pora, kuri taip pat beviltiskai praieskoje vietos apsistojo dar prabangesnio viesbucio apartamentuose... Idomu, kaip kitiems sekesi susirast nakvyne prie Aukstuju Tatru... Gal musu klaida buvo ta, kad ten vaziavome penktadienio vakara... Dabar jei i ta vieta vaziuociau, rinkciausi nedarbo diena...
Atsikele VI ryta patraukeme link Tatranskos Lomnicos ieskoti keltuvo ir kiltu i Gerlomitskyj Stit... Masinu vel eiles, parkingui vietos ner... Pastatem toleliau nuo keltuvo ir patrauke link kasos... Sulauke eileje suzinojom, kad artimiausias pakilimas bus tik VII...., nes i Gerlomitskyj Stit (ten pastas) viskas nupirkta arba uzsakyta is anksto.. Pasikalbeje nusprendem, kad kitur nenorim ir nusprende sugrizt i Slovaku rojaus kuria nors trasa. Pasivaikscioje zaliaja trasa (ji tikrai lengvesne nei melyna...) ir pasiziureje, kaip savaitgali vis daugeja masinu, eiliu ir turistu, nusprendem ta nakti miegoti Zakopaneje, pasiziureti Morskoje oko ir VII praleisti Zakopaneje. Kelias link Zakopanes buvo tuscias, bet tik iki sienos.... Prie sienos praleidom gera pusvalandi, kol isvaziavom, nes kelias kimsosi del atvaziuojanciu masinu kiekio, daugiausiai lenku.. o i slovaku puse kelias pilnai uzsikimses buvo gerus 10 kilometru.... Kai kur del to, kad lenkai keliavo i Slovakija, kai kur delto, kad i Morskoje oko - iki jo vede dar didensi kamciai, tai nusprendem pradzioje nuvaziuoti susirasti nakvynes vieta, o tik ryte sugrizti i Morskoje Oko. Bet... Vel patekom i kamsti, si kart vedanti link Zakopanes ir jame praleidome dvi valandas... Vaizdas Zakopaneje man primine vasara Palangoje Basanaviciaus alejoje... net nestojom ten - po Slovakijos ramybes Zakopane keistai atrode....
Istruke is kamsciu ir trumpam sustoje uzkasti kazkur kelyje link Krokuvos nusprende nuvaziuoti i Velickas ir ten pasilikti - drusku kasyklu ne vienas is musu nebuvo mates... Velickas pasiekeme popiete ir kai pradejome ieskoti nakvynes vietos vel supratome, kad bus nelengva - dauguma viesbuciu buvo perpildyta... Vieta radome tik 4* viesbutyje. Jame ir likome... Nuleke i drusku kasyklas ir prastoveje gera pusvalandi eileje i kasyklas iejome beveik paskutiniai (leidzia tik iki 17 val. Suaugusiam kaina arba 47 zlotai arba 63 zlotai, priklauso nuo to, ar lenkiskai, ar angliskai klausaisi. Taip pat 10 zlotu kainuoja foto/filmavimas, nors lauke niekur neparasyta, kad uz tai reikia moketi - pamaciau per velai tik ieidama i kasyklos vidu mazomis raidemis uzrasyta, o nusipirkau jau kasyklose, nes gidas primine....) Kasyklose praleidom kelias valandas - labai grazu, viskas is druskos, MB sake, kad cia jam didziausia ispudi paliko.... Kasyklu sventykla pasakisko grozio (jei iseis idesiu kelias nuotraukas...) ir ten, beje dar tuokia poras... Grize is kasyklu, nukeliavom atsipusti i viebucio SPA centra (kuris nemokamas viesbucio sveciams...) ir patekom i tikra roju...
: drusku kambarys, sauna ir garine pirtis (visur groja raminanti muzika), didziulis siltas baseinas, sukurine vonia.... Nakti miegojom kaip kudikiai
VII ryta papusryciave pasukome link Lietuvos.... Mazai ka apie VII parasysiu, nes tik vaziavom. Gerai, kad visa laika pries kamscius - matesi, kad lenkai is kazkur grizta ir kelias kemsasi kemsasi kemsasi.... Likus apie 80 km iki sienos pravaziavom 18 km kamsti.... gerai, kad ne i musu puse...
Visa laika oras buvo superinis - silta, saule. Nors ant kalnu buvo sniego ir mateme tikrai slidinetoju, kurie dar kilo i kalnus su slidemis...
Man labiausiai patiko gamta... Tikiuosi, kad dar ten grisim, bet si kart siek tiek kitaip kelione planuociausi ir turbut savaitgali i Aukstuju Tatru miestelius net nevaziuotume... Apie lenku kelius irgi keli zodziai - ju kaimo keliukai, kai kurie geresni, nei raudonai pazymeti platesni keliai. O juose ir furu nera, ir kas kelis km pasikartojanciu 70 zenklu, tai tuo naudojomes vaziuodami atgal....
i Slovakija tikrai sugrisim - norisi pakilti i Aukstuosius Tatrus, norisi pravaiksciot Slovaku roju ir pajust vidurio Slovakijos ramybe, kurios labai maza prie Aukstuju Tatru savaitgali...
Atrodo tiek... Jei iseis dar pabandysiu kelias nuotraukas idet.
