grįžę iš Sicilijos dalinamės įspūdžiais
tik atskridus į Trapani/Birgi oro uostą labai daug kas skubėjo prie auto nuomos. ir daug kam teko nusivilti: vieniems teko laukti, kol giminaičiai iš Lietuvos perves daugiau pinigų, nes neužtenka autonuomai. kiti sužinojo, kad užstatas beveik toks pats, kiek buvo numatę skirti visos kelionės išlaidoms. mes sužinojome, kad turime dar sumokėti papildomai eurų ir dar 300 užstato paėmė - laukiame kol grąžins (jei grąžins).
Jei auto nuomos ofisuose angliškai kalbėjo "pusė velnio", tai nuėjus pasiimti auto iš Maggiore parkingo, su mumis niekas angliškai jau nekalbėjo. aš su jais angliškai, o tie rankas ant krūtinės susineria, nusisuka ir itališkai burba
ignoriukas
bet už tai gavome auto Fiat 500 nepravažiavusį net 7000 km - tai beveik naują, kuris po to man tiek streso įvarė, kai pamačiau, kas per eismas...
jie tikrai vairuotojai be ribų: toks įspūdis, kad visi keliai jiems lygiareikšmiai, laksto, kiša, signalina. o motorolerių elgesys tai išvis
iš kairės, iš dešinės lenkia, prie mūsų akių du incidentai atsitiko: viename motoroleris trenkėsi i mašinos galą, tai vaikinukas greitai susirinko subyrėjusias dalis ir daug nesiaiškinęs nudūmė toliau...
dabar juokinga, bet tikrai didelį stresą apturėjau važinėdama ten. gal vyrams kitaip, nes maniškis taip nesinervino kaip aš
kas dar, į Erice kalną važiavom su mašina, tai man vėl panika tais serpantinais, nes dažnai jie išvažiuoja į priešpriešinę ir tikrai nevaikišku greičiu. kadangi vieno karto Erice miestelyje mums buvo maža, sugalvojome kitą dieną kilti kalnų keltuvais - čia jau mažiau streso, nuostabūs vaizdai
pats Erice taip pat nuostabus
bet visumoje tai labai patiko, saulė ir oras nevargino, gal dėl to, kad visada lengvas vėjelis nuo jūros buvo. smelio paplūdimiais mėgavomės Trapanyje
ai, beje, kai nuvežėm priduoti auto, išlindo darbuotojas ir vėl jis su manim itališkai, tai kai aš pasiutau
ir užrikau ant jo: English, please!!! tai prašneko angliškai