Simonsita, daug daug kartų apkabinu, laikykis, viskas bus gerai, turi praeiti laiko, kad atsigautų. Mano tetai panašiai buvo, mėnesį galvojom, kad viskas, išvis jokios realcijos, o po dviejų mėn. jau darže lakstė...
..labas rytas.. senokai pas jus nebuvau uzsukusi...
Simonsita, viskas bus gerai, tik reikia kantrybes ir laiko
Simonsita, viskas bus gerai, tik reikia kantrybes ir laiko
Sveikutės
Matyt iš Jūsų lūpų Dievui į ausį
Šiandien pas mus namuose šventė, ryte mama ne tik ranką paspaudė, bet ir atsimerkė. Mudu su tėtė stovėjom abipus lovos, tai pakalbinta, net galvą sukiojo į tą pusę, kuris kalbinom. Po pietų su sese irgi atsimerkus bendravo, o vakare brolis su dukterėčia pakalbino. Tėvas pirmą kartą per šią savaitę šypsodamasis miegot nuėjo.
Po beveik savaitės komos, tai jau tooookia pažanga.
QUOTE(PUCA @ 2012 05 20, 10:39)
Simonsita, daug daug kartų apkabinu, laikykis, viskas bus gerai, turi praeiti laiko, kad atsigautų. Mano tetai panašiai buvo, mėnesį galvojom, kad viskas, išvis jokios realcijos, o po dviejų mėn. jau darže lakstė
QUOTE(rasike @ 2012 05 20, 11:10)
..labas rytas.. senokai pas jus nebuvau uzsukusi...
Simonsita, viskas bus gerai, tik reikia kantrybes ir laiko
Simonsita, viskas bus gerai, tik reikia kantrybes ir laiko
Matyt iš Jūsų lūpų Dievui į ausį
Šiandien pas mus namuose šventė, ryte mama ne tik ranką paspaudė, bet ir atsimerkė. Mudu su tėtė stovėjom abipus lovos, tai pakalbinta, net galvą sukiojo į tą pusę, kuris kalbinom. Po pietų su sese irgi atsimerkus bendravo, o vakare brolis su dukterėčia pakalbino. Tėvas pirmą kartą per šią savaitę šypsodamasis miegot nuėjo. Po beveik savaitės komos, tai jau tooookia pažanga.
QUOTE(Simonsita @ 2012 05 20, 23:35)
Po beveik savaitės komos, tai jau tooookia pažanga.
: tikrai džiugu Sveikatos Tau ir Tavo mamai 
Labas rytas
Oras puikus nusimato graži dienelė
QUOTE(Simonsita @ 2012 05 20, 23:35)
Sveikutės
Matyt iš Jūsų lūpų Dievui į ausį Šiandien pas mus namuose šventė, ryte mama ne tik ranką paspaudė, bet ir atsimerkė. Mudu su tėtė stovėjom abipus lovos, tai pakalbinta, net galvą sukiojo į tą pusę, kuris kalbinom. Po pietų su sese irgi atsimerkus bendravo, o vakare brolis su dukterėčia pakalbino. Tėvas pirmą kartą per šią savaitę šypsodamasis miegot nuėjo.
Po beveik savaitės komos, tai jau tooookia pažanga.
Matyt iš Jūsų lūpų Dievui į ausį
Šiandien pas mus namuose šventė, ryte mama ne tik ranką paspaudė, bet ir atsimerkė. Mudu su tėtė stovėjom abipus lovos, tai pakalbinta, net galvą sukiojo į tą pusę, kuris kalbinom. Po pietų su sese irgi atsimerkus bendravo, o vakare brolis su dukterėčia pakalbino. Tėvas pirmą kartą per šią savaitę šypsodamasis miegot nuėjo. Po beveik savaitės komos, tai jau tooookia pažanga.
net apsiasarojau...
Sveikutės
Tikrai oras paskutinėmis dienomis labai fainas. Man šiluma kaulų nelaužo, bėda tik, kad mūsų mašina be kondicionieriaus, tai labai karšta važiuoti. Per praėjusius karščius abi puses langų atidarėm, tai visą savaitę kaklo pasukti negalėjau
Mamai jau net vamzdelį išėmė, kur tiesiai į plaučius ėjo, tai vakar labai sunkiai kvėpavo, taip ir norisi padėti... Na bet šiandien jau kvėpuoja tyliau ir net seselė sakė, kad vakar vakare per miegus bandė šnekėti, kažko piktai. Dukterėčia iš karto sako: bobulė liepė man kambarį susitvarkyti Dabar tik laukimas, nes, pasak gydytojų, viskas eina link pagerėjimo.
Tikrai oras paskutinėmis dienomis labai fainas. Man šiluma kaulų nelaužo, bėda tik, kad mūsų mašina be kondicionieriaus, tai labai karšta važiuoti. Per praėjusius karščius abi puses langų atidarėm, tai visą savaitę kaklo pasukti negalėjau
Mamai jau net vamzdelį išėmė, kur tiesiai į plaučius ėjo, tai vakar labai sunkiai kvėpavo, taip ir norisi padėti... Na bet šiandien jau kvėpuoja tyliau ir net seselė sakė, kad vakar vakare per miegus bandė šnekėti, kažko piktai. Dukterėčia iš karto sako: bobulė liepė man kambarį susitvarkyti
Dabar tik laukimas, nes, pasak gydytojų, viskas eina link pagerėjimo.
QUOTE(Simonsita @ 2012 05 22, 19:10)
Sveikutės
Tikrai oras paskutinėmis dienomis labai fainas. Man šiluma kaulų nelaužo, bėda tik, kad mūsų mašina be kondicionieriaus, tai labai karšta važiuoti. Per praėjusius karščius abi puses langų atidarėm, tai visą savaitę kaklo pasukti negalėjau
Mamai jau net vamzdelį išėmė, kur tiesiai į plaučius ėjo, tai vakar labai sunkiai kvėpavo, taip ir norisi padėti... Na bet šiandien jau kvėpuoja tyliau ir net seselė sakė, kad vakar vakare per miegus bandė šnekėti, kažko piktai. Dukterėčia iš karto sako: bobulė liepė man kambarį susitvarkyti Dabar tik laukimas, nes, pasak gydytojų, viskas eina link pagerėjimo.
Tikrai oras paskutinėmis dienomis labai fainas. Man šiluma kaulų nelaužo, bėda tik, kad mūsų mašina be kondicionieriaus, tai labai karšta važiuoti. Per praėjusius karščius abi puses langų atidarėm, tai visą savaitę kaklo pasukti negalėjau
Mamai jau net vamzdelį išėmė, kur tiesiai į plaučius ėjo, tai vakar labai sunkiai kvėpavo, taip ir norisi padėti... Na bet šiandien jau kvėpuoja tyliau ir net seselė sakė, kad vakar vakare per miegus bandė šnekėti, kažko piktai. Dukterėčia iš karto sako: bobulė liepė man kambarį susitvarkyti
Dabar tik laukimas, nes, pasak gydytojų, viskas eina link pagerėjimo.dziugu skaityti
Sveikutės
Dienos vėjuotos visas nuo kompiuterių nupūtė
Mamą širyt jau perkėlė į skyrių, ji net kalba, tiesa pašnibždomis ir vos kelis žodžius pasakė, Emilija visiems giriasi, kad šiandien ir jinai bobulę aplankė. Buvau vakare dar nulėkus, tai pamačius Emilija mama pirštus judinti pradėjo, supratau, kad nori už rankos mažają palaikyti. Kai Emilija paėmė ranką, tai puse lūpų mama nusišypsojo.
Taigi gyvenimas gerėja, vėl po truputi galima pavasariu džiaugtis
Dienos vėjuotos visas nuo kompiuterių nupūtė
Mamą širyt jau perkėlė į skyrių, ji net kalba, tiesa pašnibždomis ir vos kelis žodžius pasakė, Emilija visiems giriasi, kad šiandien ir jinai bobulę aplankė. Buvau vakare dar nulėkus, tai pamačius Emilija mama pirštus judinti pradėjo, supratau, kad nori už rankos mažają palaikyti. Kai Emilija paėmė ranką, tai puse lūpų mama nusišypsojo.
Taigi gyvenimas gerėja, vėl po truputi galima pavasariu džiaugtis
Užėjau paskaityti kaip Simonsitos mama laikosi... ačiū Dievui viskas į gerą pusę.
Aš prieš kelias dienas važiavau į kapus, tvarkyti nereikėjo, tiesiog taip, gimtadienis močiutės, gėlių priskyniau. Kapai šalia mačiutės gimtinės, visas vietas iš jos pasakojimų žinau, ir netoli dvaro didelis kalnas, ant kurio kaip močiutė pasakojo visada vaidendavosi, tai tą žmonės matydavo, tai kitą, legendom apipintas. Šalta toj vietoj, požeminiai ueliai teka, oras visai kitas, visur būna karšta o ten šalta. Važiuoju, muzika garsiai groja, ir matau priešais mane per kelią kažkas iš lėto eina... pristabdžiau - zuikis. Pasivaikščiodamas, lėtai... atsisuko į mane, pažiūrėjo ir sustojo šalikelėj. Aš ir sustojau, atidariau mašinos langą - zuikis didelis, riebus, niekad iš arti nebuvau mačius. Išjungiau muziką - jokios reakcijos, išjungiau morotą - vis vien sedi. O vieta pati ta, kur žmonės visus vaidenimusis matydavo... atidariau mašinos dureles, išlipau, galvojau tikrai pabėgs, bet ne - tupi. Einu artyn, ir kažkaip keista - laukinis padaras, bėgti turėtų, o jis tik akim mane seka. Priėjau artyn, atsitūpiau šalia - labas sakau zuiki.... o jis tik akim mirkt. Taip ir tupim abu - jis per 20 cm. nuo manęs - kailis blizga, akys didžiulės, ūsai kruta - ištiesiau ranką paglostyti ir kai šoko tas zuikis, vos neapsiverčiau
Į kalniuką liuoktelėjo ir vėl sėdi. Ką jau darysi, jei pradėjau žaidimą, tai reikia žaisti iki galo - aš paskui. Zuikis palaukė ir per pievas nulėkė - einu paskui, žolės, krūmai, turbūt ir erkės, žmonių aplink kelis km. nėra, o mašina ant kelio nerakinta.... ir staiga išeinu į šlaitą - nuo ten toks vaizdas atsiveria - upės slėniai matyti, lomos, vingiai, medžiai žydi, žaliuoja, paukščių balsų atrodo milijonas - ir taip širdis atsigavo nuo tokio vaizdo. Niekad nebuvau ten buvusi, bet iš pasakojimų žinau - ten mano močiutės gimtinė, jos basom kiekvienas plotelis išbėgiotas. Atsisėdau, užsimerkiau, giliai įkvėpiau... ir taip gera, ramu pasidarė. Dingo visas pasaulis aplinkui, dienos rūpesčiai, blogos nuotaikos, likau tik aš ir tas gaivus jausmas širdyje. Nežinai kiek laiko taip prasėdėjau, bet grižus prie mašinos nebevažiavau į kapines, padėjau gėles kaimo bažnytėlėj, ir grįžau su tokiu jausmu, lyg būčiau pati iš močiutės gimtadienio dovaną gavusi...
Aš prieš kelias dienas važiavau į kapus, tvarkyti nereikėjo, tiesiog taip, gimtadienis močiutės, gėlių priskyniau. Kapai šalia mačiutės gimtinės, visas vietas iš jos pasakojimų žinau, ir netoli dvaro didelis kalnas, ant kurio kaip močiutė pasakojo visada vaidendavosi, tai tą žmonės matydavo, tai kitą, legendom apipintas. Šalta toj vietoj, požeminiai ueliai teka, oras visai kitas, visur būna karšta o ten šalta. Važiuoju, muzika garsiai groja, ir matau priešais mane per kelią kažkas iš lėto eina... pristabdžiau - zuikis. Pasivaikščiodamas, lėtai... atsisuko į mane, pažiūrėjo ir sustojo šalikelėj. Aš ir sustojau, atidariau mašinos langą - zuikis didelis, riebus, niekad iš arti nebuvau mačius. Išjungiau muziką - jokios reakcijos, išjungiau morotą - vis vien sedi. O vieta pati ta, kur žmonės visus vaidenimusis matydavo... atidariau mašinos dureles, išlipau, galvojau tikrai pabėgs, bet ne - tupi. Einu artyn, ir kažkaip keista - laukinis padaras, bėgti turėtų, o jis tik akim mane seka. Priėjau artyn, atsitūpiau šalia - labas sakau zuiki.... o jis tik akim mirkt. Taip ir tupim abu - jis per 20 cm. nuo manęs - kailis blizga, akys didžiulės, ūsai kruta - ištiesiau ranką paglostyti ir kai šoko tas zuikis, vos neapsiverčiau
Į kalniuką liuoktelėjo ir vėl sėdi. Ką jau darysi, jei pradėjau žaidimą, tai reikia žaisti iki galo - aš paskui. Zuikis palaukė ir per pievas nulėkė - einu paskui, žolės, krūmai, turbūt ir erkės, žmonių aplink kelis km. nėra, o mašina ant kelio nerakinta.... ir staiga išeinu į šlaitą - nuo ten toks vaizdas atsiveria - upės slėniai matyti, lomos, vingiai, medžiai žydi, žaliuoja, paukščių balsų atrodo milijonas - ir taip širdis atsigavo nuo tokio vaizdo. Niekad nebuvau ten buvusi, bet iš pasakojimų žinau - ten mano močiutės gimtinė, jos basom kiekvienas plotelis išbėgiotas. Atsisėdau, užsimerkiau, giliai įkvėpiau... ir taip gera, ramu pasidarė. Dingo visas pasaulis aplinkui, dienos rūpesčiai, blogos nuotaikos, likau tik aš ir tas gaivus jausmas širdyje. Nežinai kiek laiko taip prasėdėjau, bet grižus prie mašinos nebevažiavau į kapines, padėjau gėles kaimo bažnytėlėj, ir grįžau su tokiu jausmu, lyg būčiau pati iš močiutės gimtadienio dovaną gavusi...
QUOTE(Simonsita @ 2012 05 24, 23:19)
Labai smagu, net keista kaip taip už nepažįstamą žmogų gali pergyvent, bet vis laukiau gerų žinių iš tavęs
QUOTE(PUCA @ 2012 05 25, 08:39)
... Nežinai kiek laiko taip prasėdėjau, bet grižus prie mašinos nebevažiavau į kapines, padėjau gėles kaimo bažnytėlėj, ir grįžau su tokiu jausmu, lyg būčiau pati iš močiutės gimtadienio dovaną gavusi...
apsiverkiau
aš taip savo močiutės pasiilgau 
jau šeši metai kaip neturiu, bet sapnuoju labai labai dažnai , kažkaip toks jausmas kad ji visad su manim 
Man net keista kodėl ji man taip giliai širdyje "sėdi" nors ne aš numylėtinė jos buvau 
OI kokie sentimentai čia iš pat ryto - jau guzas gerklėj stovi
Šiandien išleistuvės darželyje, tai važiuosim baliavot jau nuo 15 val.
QUOTE(gudrene @ 2012 05 25, 09:43)
Labai smagu, net keista kaip taip už nepažįstamą žmogų gali pergyvent, bet vis laukiau gerų žinių iš tavęs
as irgi taip pagalvojau 
Linksmo Jums baliaus
Puca, Tu kaip visada
malonu skaityti... atrodo, kad Tavo pasaulis visai kitoks nei mano... as vis lekiu, begu, nieko nespeju... mazoji super jautri, nebesusitvarkom Labiausiai mane liudina tai, kad ji, gabi mergaite, nori buti pilka pelyte, zemiau negu vidutinybe bet tuo paciu negali buti paskutine (o geriau, kad pirma)... P.S. mano mociutes mire taip seniai, kad as ju beveik ir nebeprisimenu
mazdaug pries 28 m. o seneliu tai net ir nemaciau....
Sveikutės
Vat ir man lengviau kai Jūs paguodžiat, palaikot. Kažkaip tvirčiau jaučiuosi kai net nepažįstančios mamos už ją pergyvenat. Ačiū didelis
Gudrene, kaip greitai vaikai užauga, jau vidurinioji į mokyklą eis. Na bet dar turi pagrandukę, tai ir dar vienos išleistuvės į darželį ir darželio pabaigtuvės laukia
Na ir kas dabar pasakys, kad stebuklų nebūna. Reikia tik juos pastebėti ir nebijoti, kaip Alisai iš stebuklų šalies, nerti gilyn į triušo urvą . Tu, Puca, esi toks žmogus, kuris stebuklus randa net paprastuose dalykuose. Mes su Emilija visada peržiūrim tavo nuotraukas FB, jos nuostabios, labai mano mažei patiko Raudonkepuraitė ir jūrų kiaulytė
Manau, kad su jūsų pagalba ji atras stiprybės ir drąsos savyje.
Mano mamos tėvukas dar gyvas, jam 91 metai. Širdelė šlubuoja, kojas paskauda, bet dar reikia prižiūrėt, kad kokio darbo nesiimtų Jis seniausias kaimo teatrų aktorius, dar pernai vasarą kaimo teatrų festivalyje dalyvavo ir dabar teta sakė, kad į repeticijas vaikšto. Didžiausias galvosūkis buvo mums visiems: sakyti ar nesakyti seneliui, kad mamai taip blogai. Pasakėm tik kai jau pradėjo taisyti ir tai, kad jau beveik namo važiuoja. Gerai, kad Kupiškio rajone gyvena, pusbrolis sakė dar mažiausiai porą savaičių bus "labai užimtas" ir į Kauną nuvežti senelio laiko neturės.
Vat ir man lengviau kai Jūs paguodžiat, palaikot. Kažkaip tvirčiau jaučiuosi kai net nepažįstančios mamos už ją pergyvenat. Ačiū didelis
Gudrene, kaip greitai vaikai užauga, jau vidurinioji į mokyklą eis. Na bet dar turi pagrandukę, tai ir dar vienos išleistuvės į darželį ir darželio pabaigtuvės laukia
QUOTE(PUCA @ 2012 05 25, 09:39)
grįžau su tokiu jausmu, lyg būčiau pati iš močiutės gimtadienio dovaną gavusi...
Na ir kas dabar pasakys, kad stebuklų nebūna. Reikia tik juos pastebėti ir nebijoti, kaip Alisai iš stebuklų šalies, nerti gilyn į triušo urvą
. Tu, Puca, esi toks žmogus, kuris stebuklus randa net paprastuose dalykuose. Mes su Emilija visada peržiūrim tavo nuotraukas FB, jos nuostabios, labai mano mažei patiko Raudonkepuraitė ir jūrų kiaulytė QUOTE(ČIČI @ 2012 05 25, 11:43)
mazoji super jautri, nebesusitvarkom Labiausiai mane liudina tai, kad ji, gabi mergaite, nori buti pilka pelyte, zemiau negu vidutinybe
Labiausiai mane liudina tai, kad ji, gabi mergaite, nori buti pilka pelyte, zemiau negu vidutinybe Manau, kad su jūsų pagalba ji atras stiprybės ir drąsos savyje.
Mano mamos tėvukas dar gyvas, jam 91 metai. Širdelė šlubuoja, kojas paskauda, bet dar reikia prižiūrėt, kad kokio darbo nesiimtų
Jis seniausias kaimo teatrų aktorius, dar pernai vasarą kaimo teatrų festivalyje dalyvavo ir dabar teta sakė, kad į repeticijas vaikšto. Didžiausias galvosūkis buvo mums visiems: sakyti ar nesakyti seneliui, kad mamai taip blogai. Pasakėm tik kai jau pradėjo taisyti ir tai, kad jau beveik namo važiuoja. Gerai, kad Kupiškio rajone gyvena, pusbrolis sakė dar mažiausiai porą savaičių bus "labai užimtas" ir į Kauną nuvežti senelio laiko neturės.
