Sveikutės
QUOTE(zibute0203 @ 2012 05 30, 01:03)
Mano vyresnėlė jau praktiškai baigė antrą klasę. Su mokytoja kalbėjau tai tiek išgyrė, taip širdį paglostė
. Labai ja didžiuojuos juk mokosi praktiškai be mūsų pagalbos ( taip su mokytoja sutarėm). Užtat vidurinioji labai su ožiukais susidraugavo, nebeįsivaizduoju kaip su ir kalbėtis.Biški kas tuoj pat ašaros ir užsispyrimai. Košmaras
. O mažiuks serga
, pradėjom antib. bert tai gerėja. Atsikeldavo akim užtraiškanojusiom, net atsimerkti sunkiai eidavo, nosis bėgo, o dar ir kosulys buvo pradėjęs lyst. Prie viso to dar ir temperatūra niekaip atstot nenorėjo. Bet atrodo tfiu tfiu tfiu gerėja
Šaunuolė tavo mergina. Jai už gerą mokymąsį
Mano mažoji irgi paskutiniu metu labai zyzli pasidarė, jau buvo nustojus taip kaprizintis ir verkti pasikūkčiojant iki pamėlynavimo, bet aš tai manau, kad tai susiję su su tuo, kad ji pati sirgo visą savitę, o dabar serga bobulė. Juk jei aš kur nors eidavau, mažoji likdavo su bobule, o dabar, kol mama buvo reanimacijoj, palikdavau ją su uošviu arba pas kaimynę. Vaikui stresas, kad ne su manim ir ne su bobule. Kai mamą perkėlė į skyrių ir kasdien kartu važiuojam lankyti, isterijos dingo.
Mamą penktadienį jau išleidžia namo. Savaitgalį pabus namuose, o pirmadienį nuvešim į Viršužiglio reabilitacijos ligoninę. Iki penktadienio dar turi įprasti drąsiai sėstis lovoje ir vaikščioti. Šiandien jau slaugutė į koridorių išvedė pavaikščioti, gydytojas liepė, kai tik ateinam, sėstis lovoje. Taip po truputi stiprinam fiziškai, na o protiškai dar šlubuoja atmintis. Nepamena kiek jai metų, ką planavo dirbti namuose. Svarbiausia dabar, kad atsimena ir pažista žmones, moka skaityti ir, logopedė bandė, rašyti. Visa kita gydytojas sakė palaipsniui turėtų sugrįžti.