Skaičiau šiandien, ką kalbat, parašiau ir aš, bet paskui persigalvojau, kad eilinių pamokslų nesakysiu... Dabar matau, kad minit mane, tai įsikišiu savo trigrašį dar kartą.
Kai pirmus metus pradėjau skaitinėti šią temą ir domėtis FSH, nieku gyvu negalėjau patikėti, kad man bus kaip čia rašoma. Juk man taip būti negali. O jei būna stebuklų, tai to stebuklo ir sulauksiu
Ir kai VK gydytojai Ūsonienei parašiau užklausimą, gavau atsakymą, kad mano kiaušidės nedirba ir daugiau niekada normaliai nedirbs, oi, kaip pasiutau... Atsirado juk gydytojas G.K., kuris įpūtė pasakiškos vilties. Dvejus metus ta viltimi ir gyvenau, nes buvo sakoma, kad štai jau visai neblogai, jau ir natūraliai pastosiu. Sumokėjau daug pinigų už ramybę ir tikėjimą, bet ne už rezultatą. Už tai jam esu dėkinga, bet pasiryžusi IVF sužinau, kad gydytojas tiesiog nepritaria tokiems žygiams ir skatina vyrą įkalbėti įsivaikinti, nes kai apkabins kad ir svetimą vaikelį, matys jo prisirišimą prie mūsų, pamirš svaisčiojimus apie savo biologinius vaikus. Tai gal ir tos kalbos, kad natūraliai pastosiu, buvo iš fantazijos srities
Dar gražiau buvo, kai tas pats gydytojas, kuris man sakė, jog pastosiu natūraliai, man tapus
, sugeba išsakyti nuomonę, jog mano organizme tiesiog viskas dirbtina. Ačiū dievui, va taip "dirbtinai" baigiu išnešioti mūsų vaikelį.
Taigi visiškai pritariu Faustinai, kad gydytojams išties nelabai rūpi, kaip jums klostysis. Juk ne jų šeimoje yra problema. Laikas eina, deja, mūsų nenaudai. Teorija kalba viena, praktika rodo ką kita... Jei anksčiau tokių atvejų pasitaikydavo retai, dabar vis jaunesnės kalba apie kiaušidžių išsekimą ar panašias problemas. Tačiau yra teisė rinktis mokytis iš svetimų ar savų klaidų.
Vienu ar kitu keliu einant linkiu jums stebuklo