QUOTE(rugiagele26 @ 2012 11 24, 11:05)
Nu man vistiek nesmaone ir viskas, bet cia mano problema ir mano nuomone, tad niekam nieko neprikisu, kas kaip nori, tas taip daro.. ir suprantu, kad yra sunku nutraukt maitinima...
Sveikos, o man visai įdomi tavo nuomonė. O tu iki kada maitinai savo mergaites?
Aš anksčiau irgi panašiai mąsčiau, savo Emiliją maitinau iki 9 mėn., bet tada ir situacija kita buvo: mokslai dieniniam skyriui, daug palikinėjimų mamai, sesei - pienas tikrai savaime išnyko, galbūt nuo pervargimo, nepamiegojimo. Bet tada man jau atrodė, kad laaaabai ilgai išmaitinau, ypač tokiomis sąlygomis. Ir trimečių maitinimai man tada su siaubu asociavosi... Na, bet viskas keičiasi, kaip ir požiūris. Su Radvile iškart žinojau, kad maitinsiu minimum iki pusantrų metukų, nes kaip ir jaučiu pareigą viską duoti, ką begaliu iš savo pusės, kad vaiką į gyvenimą išleisti sveiką, su kuo geresniais "duomenimis". Dėl to maitinimo, tai juk tūkstančiai tyrimų padaryta, kad motinos pienas- visa ko geriausias dalykas vaikui, didžiulės imuniteto formavimosi injekcijos, lemenčios visą tolimesnį jau suaugusio žmogaus sveikatą, psichologinius aspektus ir k.t. O dar pagalvojus, kokį maistą dabar valgome, tai pienas - pats geriausias maistas. Kažkaip ypač dabar, kol nedirbu, tai tikrai negailiu to, ko turiu ir galiu jai suteikti. O dar motyvuojuos tuo, jog turbūt daugiau vaikų neturėsiu, tai kodėl gi nepasiaukojus vardan teisingo tikslo. Va tokia mano nuomonė.