Lietuviškas stilius. Koks jis?

Na juoda galetu buti ziemos spalva, nes Lietuvoj ziema pliurzes ir masinos pravaziuojancios apdrebia ir panasiai, tai kazkaip naturaliai gaunasi, kad perkiesi juoda avalyne, palta ir tt, bet ten, kur ziemos ne tokios baisios, galima kuo laisviausiai deveti ivairiu spalvu paltus, striuke ir avalyne, bet cia turbut jau, kaip isikale, kad juoda tai ir visur juoda Laidotuviu spalva

Ir taip Lietuvoje visi paniureliai, o dar kai tamsiai apsirengia, ypač saulėtą pavasario dieną - tai iš vis jokio stiliaus pojūčio.............

juoda lietuviu spalva?butu labai sveikintina,nes ir Romoje,Milane ir Paryziuje juoda yra einamiausia spalva..mano drauge lietuve praeita savaite pas mane i Roma atvaziavusi labai stebejosi,kodel itales taip juodai apsirengusi..Turistus is tolo atpazinsi is baltu ar sviesiu dzinsu,spalvotu maikiu...Prisiziurit cirko spalvu visokiuose usa ir skandinavijoje ir galvojate,kad taip ir reikia rengtis ,o jie apie mada ir elegancija ismano netgi daug maziau nei lietuviai...

Man atrodo, kad bet kokios spalvos drabužis gali atrodyti stilingai, madingai ir gražiai Net ir neoninės spalvos gali atrodyti dailiai, jeigu žmogus sugeba suderinti viską tarpusavyje, neperkrauti ir pritaikyti savo figūrai. Tuo tarpu kitas ir nuo galvos iki kojų juodai apsirengęs gali atrodyti nekaip, jeigu patys drabužiai prastos kokybės ar modelio atžvilgiu yra nesuderinti.

Vis galvojau, kaip čia keliais žodžiais reiktų apibūdinti tą lietuvišką stilių. Žadėjau parašyti apie per daug rodomą kūną, bet perkračiau savo atsiminimus iš jau trečių metų gyvenimo Vakarų Europoje. Ir ką - supratau, kad ir čia vietinių kartais toookių matau Paskutinis prisiminimas iš žiemos apsilankymo maisto prekių parduotuvėje, kur vietinė marškinėlius buvo prasisegus iki vos aukščiau bambos. Norėjau rašyti apie papuošalų kiekį (ale šarkos sindromas), bet vėl perkračiau matytus vaizdus, ir prisimenu daugybę vietinių su daugybe blizgiai ir pigiai atrodančių papuošalų ant savęs.

Bet vis tik sugalvojau vieną bruožą išskirti, ir tai - noras visada būti pasipuošus. Bet kurioje situacijoje. Aš tame matau ir pliusų, ir trūkumų. Manau, kad Vakarų Europoje moterų prioritetas yra patogumas. Jei patogu ir dar gražu, tada išvis puiku. Bet jeigu reikia rinktis tarp patogumo ir grožio, tai dažniausiai nugalės patogumas. Mano draugės vaikinas dirba banke, kuris savo klientams vasarą organizuoja pobūvius teatre. Ir klientai ten tokie, kurių banko sąskaitose > 500 000 eurų. Taigi mano draugė lietuvė ilgai suko galvą, ką ten apsirengus, nes vis tiek juk tokie žmonės susirinks. Priderino puošnesnę palaidinę prie kelnių ir važiuodama bijojo, kad atrodys nepakankamai pasipuošusi, kad gal čia kaip nors puošniau reikėjo. Ir ką, tą šiltą vasaros vakarą teatre pasirodė klientai - kas po sporto su sportine apranga (taip taip, treningėliais), beveik visi su sportbačiais arba kedais, kas su šortais. Jų moterys atrodė taip pat. Na muškit užmuškit, bet niekaip neįsivaizduoju, kaip į teatrą ateiti galima su treningais. O juo labiau, kai esi solidus verslininkas. Tad mano draugė pasijuto persipuošusi Pavyzdys iš gyvenimo, nr. 2: Skandinavijoje praeitą vasarą tuokėsi pažįstama. Visi svečiai su džinsais, vyrai paprastom maikėm, nuotaka su vestuvine suknele ir sportbačiais. Man gražu, kai vestuvėse nėra pompastikos, bet taip pat nenorėčiau, kad jos aprodytų kaip eilinis draugų vakarėlis. Todėl mano lietuviška prigimtis kartais priešinasi patogumo pergalei prieš grožį

Matau tame ir minusą, kai tas noras pasipuošti būna ne vietoje ir / ar ne laiku. Šitą labai pastebėjau žiemą, orams atšalus. Vietinės išsitraukė savo šiltas striukes, šiltas pirštines, kepures, šalikus, ir apsimuturiavę į trasą. Rytų europietė greičiausiai nei kepurę užsidės, nei šaliką apsivynios. „Negražu gi“, - pasakys. Hmm. Pagalvoju, kad man turbūt 100 kartų gražiau bet kokia kepurė ir kumštinės pirštinės nei pamėlusios rankos, raudonos nuo šalčio ausys ir tekanti nosis su užkimusia gerkle. Ir vėl situacija nr. 2: pažįstamas užsienietis lankėsi Lietuvoje ir po to pasakojo savo įspūdį apie išvyką su palapinėmis miške, kai lietuvaitės ten važiavo su suknelėm ir aukštakulniais. Jis nuoširdžiai nesuprato, kam miške reikalingi aukštakulniai

Summa summarum, manau, statistinė vakarietė per daug nesuka galvos apie aprangą ir nekompleksuoja dėl to, kaip atrodo. Svarbiausia, kad jaučiasi patogiai. Tuo tarpu statistinė lietuvė, kad ir kęsdama šiokį tokį diskomfortą, nori būti pati gražiausia.

Prašau nesušaudyti manęs už nuomonę Ir jos nesuabsoliutinti. Tikrai taip - visur visokių yra. O čia tik subjektyvūs pastebėjimai.

Tai kad labai taikliai pastebeta

As manau, kad zmogus, kuris turi pinigu daznai jam tiesiog nesvarbu, ka uzsides, visiskai nesureiksmina treningai ar kostiumas, zino, ka turi ir nereikia pries nieka rodytis, kad as turiu saskaitoj belenkiek pinigo ir ziurekit jus db i mano armani kostiuma, kiek maziau pinigo turintys nori pasipuost graziai, skoningai atrodyti, kad nepagalvotu, jog neturi pinigu ir pan.

Nu jūs mane nušaukit, bet neįsivaizduoju net ir prasčiausią skonį turinčios merginos su aukštakkulniais stovyklaujant , nebent kas kokią čyrvą nuo stoties nakčiai (kelioms valandoms) buvo atsivežęs

QUOTE(cap carap @ 2012 04 04, 20:37)

Nu jūs mane nušaukit, bet neįsivaizduoju net ir prasčiausią skonį turinčios merginos su aukštakkulniais stovyklaujant  , nebent kas kokią čyrvą nuo stoties nakčiai (kelioms valandoms) buvo atsivežęs
   

<{POST_SNAPBACK}>

prie Kauno Mariu neretai galima pastebeti atejusias pasivaikscioti poreles (itin jaunas), kai mergaite eina su kabliukais, atlasine trumpa suknute (delninukes tik truksta) ar pan., o vaikinas su kedais ko gero, jis nepasake merginai, kad per pasimatyma eis i gamta
bet ten tikrai ne "cyrvos"

Manau, kad viskas susiveda ne į banko sąskaitos dydį, o į kultūrą ir estetikos supratimą. Nors šiaip jau verslininkui įvaizdis tikrai nėra paskutinėje vietoje. Čia, beje, rašiau apie Olandiją. Ir šios tautos žmonės, jei patogiausiai jausis su pižama, tai taip ir ateis į teatrą, vestuves, kokią kitą šventę, ir pan. Tuo tarpu tikrai yra šalių, kur kitoks estetikos supratimas. Statistinis italas jau kitaip suvoks estetiką ir, kad ir kiek ten jo sąskaitoje būtų, užsivilks kostiumą. Ir ne pasirodymui.

Man tekę matyti, kad yra moterų, kurios ir į paplūdimį su aukštakulniais (dar kokiais 12 cm kulnais) eina

Ir man tekę, ir ne vieną kartą. Ir visai padoriai atrodančių. Jos taip eina, nes joms tai tikrai gražu. Truputį nepatogu, bet „grožis reikalauja aukų“.