QUOTE(Subjektyvi @ 2012 11 10, 08:28)
Eimučiui gavosi neblogai, bet "Tiksinti bomba" - neverta gaišti laiko, išpūstas burbulas ir sprogimas nebent visiškoms davatkoms

Ištempta pertempta guma, daug medicinos (net gi per daug, ir be reikalo), labai silpnas "Saša", lyg mokyklinio lygio vaidinime. Man nepatiko. Šiaip gana taikliai čia
http://www.lrytas.lt...ba-nesprogo.htm
Ir kritiko straipsnis labai taiklus.
"Tiksinčią bombą" mačiau prieš porą savaičių Kaune.
Pirkdama bilietus dar net nežinojau tematikos, norėjau tiesiog pamatyti Varno spektaklį. Jokios informacijos apie jį internete dar nebuvo, iš pradžių net ir kitu pavadinimu jis buvo pristatomas.
Net nesuprantu, kodėl tokia klaidinanti to spektaklo reklama. Nieko šokiruojančio ar pernelyg atviro ten nėra. Negi Lietuvoje dar yra žmonių, kurie nežinotų, kad egzistuoja seksualinės mažumos? Nes tik tokie žiūrovai galėtų būti šokiruoti
Varnas viename interviu minėjo, kad ši pjesė jo lentynoje pragulėjo 10 ar daugiau metų. Tai va, jei spektaklis būtų pastatytas prieš 10-15 metų, gal ir būtų kažkas atviro ar šokiruojančio. O dabar... Na, pavėlavo Varnas su "Tiksinčia bomba", tai galėjo ir nestatyti. Pjesė praradusi savo aktualumą.
Bent jau būtų interpretuota kitaip... Paskaičiusi, apie ką bus pjesė, įsivaizdavau, kad bus labiau akcentuojama, kaip žmogus, kuriam liko gyventi nedaug (ir nebūtinai AIDS, juolab kad su šia liga dabar žmonės gali gan ilgai gyventi kokybišką gyvenimą - situacija visai kitokia nei prieš 20 metų), randa savyje jėgų ir drąsos gyventi taip, kaip visada norėjo. Na, kažkas panašaus į filmą "Beldžiant į dangaus vartus". Deja, ta transformacija spektaklyje įvyko maždaug per minutę ir visai neįtikino (draugas piktai pakalbėjo, liepė susirasti veiklos, kad ir eiti savanoriauti į mokyklą, o kita scena - stebuklingai pasikeitęs veikėjas pareigingai mokiniams pasakoja apie AIDS).
Man spektaklyje buvo per daug didaktikos, antroje dalyje - per daug paprastų komiškų scenų. Viena motinos ir sūnaus scena pirmosios dalies pabaigoje emociškai 'užkabino', bet antroje dalyje nieko daugiau nebebuvo vystoma.
Tiesa, Kaune vaidindami aktoriai (konkrečiai - abi moterys) keletą kartų klydo - akivaizdžiai matėsi, kad trumpam pamiršdavo tekstą arba ne tą pasakydavo.
Kuodytė nepatiko, labai 'spjaudė' žodžius.
Overaitė, manau, bandė 'išspausti' iš savo vaidmens, kiek galėjo. Tik kad nelabai ten ką ir buvo spausti...