QUOTE(dontstop @ 2015 08 09, 18:03)
Baltike, sėkmingos kelionės, smagaus poilsio
Labai lauksiu ir fotoreportažo (visi Jūsų fotoreportažai skaityti po daug kartų, labai ačiū, kad dalinotės )
Labai lauksiu ir fotoreportažo (visi Jūsų fotoreportažai skaityti po daug kartų, labai ačiū, kad dalinotės )
Už palinkėjimus pavėluotas ačiū, o fotoreportažo turbūt nebus šįsyk - po kelionės iškart į darbus teko grįžti, o dar naujų mokslo metų pradžia. Mūsų šeimoje tai labai labai intensyvus laikas, kol viskas susistyguoja.
Bet kelionė buvo puiki, nors ir su nuotykiais. Visa šeimyna iki Teryho chatos suvaikščiojome, aš su berniukais palaipiojau ir daugiau, o su vyresnėliu ir į Rysy įlipome (mažieji audrų kalnuose išsigandę nebelipo). Būtent maršrutas į Rysy labiausiai ir nustebino - gerokai pasikeitęs, pasidaręs sudėtingesnis per tuos 15 metų, kuriuos nebuvau. Ypač paskutinė atkarpa nuo chatos - studentiškais metais, pamenu, pasišvilpaudami "laiptukais" užstraksėdavome, o dabar ir keturiomis teko palipti. Bet Rysy mus šiemet ir palepino - nors ir kylant, ir leidžiantis dangstėsi debesimis, bet kai mes buvome pačioje viršūnėje, jos neslėpė net menkiausias rūkelis - pietavome ir grožėjomės vaizdais gerą pusvalandį. Morske Oko nuo Rysy mačiau pirmąjį kartą.
Vieną poilsio dieną, kaip ir planavau skyrėme urvams. Padarėme išvadą, kad kuo toliau nuo kalnų, tuo urvai gražesni ir ekskursijos įdomesnės. Labiausiai patiko pačiame Vengrijos pasienyje esantis Domica urvas. Nors į jį vykome tik dėl plaukimo požemine upe galimybės, o plaukti taip ir neteko - dėl sausos vasaros toje upėje nebuvo nė lašelio vandens, garsiosios urvo kaskados irgi sausut sausutėlės, bet vistiek radome kuo grožėtis ir stebėtis. Net ir šikšnosparnių pavyko pamatyti. Ochtinsko aragonito urvas paliko kiek mažesnį įspūdį, o iš garsiojo Dobšinska ladova jaskynia atsimename tik šaltį (kai lauke +35, atsivėsinti minusinėje temperatūroje pradžioje visai nieko) ir vieną ledo kūgį.
Antroji poilsio diena buvo skirta "Tatralandijai". Buvom apniukusią, protarpiais su lietumis, nors ir gana šiltą (+19 - +23) laipsniai dieną. Žmonių mūsų akimis buvo daug, bet pagal mašinų kiekį stovėjimo aikštelėse sprendėme, kad tai turėtų vadintis "beveik tuščia". Visgi prie populiariųjų čiuožyklų eilėse ir po 15 minučių pastovėdavome, tiesa, už čiuožykloms skirtus plaustus, padangas ir pan. mokėti neteko: sumokėjome tik įėjimo mokestį.Terminiai baseinai irgi sausakimši didžiąją laiko dalį buvo - jei visi šeši kartu norėdavome juose pabūti, tai tokio "plyšio" reikdavo ir paieškoti.
Dėl alinančių karščių keitėme ir kelionės pradžią - nebevažiavome į Krokuvą ir Chpoko rajoną, o iškart movėme į Aukštuosius Tatrus. Tas pasiteisino - kai slėnyje buvo virš +35 (rytais į trasas išvykdavome 7-8val., tai jau tada būdavo +27 - +30) , tai mes 2km aukštyje lepinomės +20 - +25 laipsnių gaiva. Bet į kelionės pabaigą orai ėmė bjurti. Dėl to liko neįveiktas Furkotska ir Mlynicka slėnių maršrutas: pirmą dieną kopiant į Rysy užklupusi stambi kruša mus parvarė iš pusiaukelės, tai antrąją dieną kopimą kartojome (irgi liūtis buvo užklupusi, bet mažesnė). Nebematėme prasmės vykti ir į Chopoką - paskutinėmis dienomis orai subjuro galutinai: kalnai debesyse skendėjo visą dieną.
Nakvynės kainos per 5 metus nepasikeitusios (buvome apsistoję Nova Lesnoje, mokėjome po 8 eurus už žmogų), šiek tiek pabrangę rūbai, o labai šoktelėjusios keltuvų (dvigubai) ir vandens parkų (apie 50%) kainos. Maisto kainos panašiai kaip ir Lietuvoje.
Kaip ir planavome, per Lenkiją vykome per Bialystoką, Liubliną, Ržešovą. Lyginant su atkarpa per Varšuvą, maršrutas žymiai mažiau apkrautas net ir dieną ("lietuviškas intensyvumas", kaip vyras išsireiškė), kelių kokybė, išskyrus keletą atkarpų, puiki, tik Bielsk Podleski - Liublino atkarpoje ir dar šiek tiek piečiau Liublino labai daug gyvenviečių, todėl nuolat važiuojant 50km/h greičiu tos atkarpos labai prailgsta. Važiuodami į priekį iš Ržešovo - Krokuvos autostrados ties Bžesku nusukome į pietus link Stara Liubovnos: labai vaizdinga atkarpa, rekomenduoju. Ta proga ir Stara Liubovnos pilį aplankėme: labai priminė Spiš, tik gerokai mažesnė. Atgal grįžome pro Krokuvą, tad iš Slovakijos navigacija mus nuvedė pro Lysa Polianą, Poroniną. Nors kalnuose kalbėjome, kad kitąmet gal į Zakopanę reiktų, bet tenykščius kamščius pamatęs vyras iškart liepė tokias mintis pamiršti.
Dėl mokyklinių apsipirkimų gal jau vėlu, bet mes Slovakijoje pirkome Koh-I-Noor rašymo reikmenis: pieštukus, trintukus, kreideles, flamasterius ir t.t. ("Tesco" su akcija jie buvo pigesni, nei firminėje parduotuvėje), o Lenkijos "Kauflande" gerokai pigesni sąsiuviniai (už 60l. sąsiuvinį mokėjome po 59-79 lenkiškus centus). Kuprinės mūsų penktokas (kiti iš ankstesnių metų turėjo) kelionėje neišsirinko - nusipirko jau grįžęs Lietuvoje. Bet pradinukams slovakai gamina gražias, nebrangias ir kokybiškas.