QUOTE(Vicious Vici @ 2013 09 03, 17:33)
Žūva bet kas tenais, nepasisekimo reikalas ir tiek. O nepasiruošimą aš vadinu: nesigaudymą laike, netinkamą aprangą, avalynę, valgio neturėjimą, nežinojimą kaip elgtis pamačius lokį, užklupus audrai ir pan. Tuomet reikia labai padėkoti likimui, jog nežuvai. O pats lipimas lygu žuvimas galimas visur, nepriklauso nuo technikos. Juk ir krioklius apžiūrint ne vienas žuvo, aukštai ir lipt nereikėjo, tik paslysti...
Sutinku su šia nuomone. Manau pasiruošimas yra svarbu, nes niekada nežinai kas tavęs laukia ir kaip tau seksis. Ir laiką reik apsiskaičiuoti, kad galėtum skirt laiko relaksui ir nereiktų akis išdegus lėkt per kalnus, ko pasekoje - nulis malonumo.
Grįžom ir mes. Ėjosi puikiai, oras kaip niekad, buvo idealus visas žygių dienas. Pirma diena buvo tik labai vėjuota, bet ji buvo skirta a la adaptacijai, niekur aukštai nesikorėm, turėjom šalikų, pirštinių ir kepurių, tad tas vėjas mums netrukdė pernelyg. Kilom nuo Popradske pleso iki sedlo pod Ostrvou, tai užkilus pastovėt buvo neįmanoma, vėjas vertė iš kojų
O lipdama dar stebėjausi, ko nesimato nei vieno žmogaus, nes prieš mus buvo nemažai lipančių Užlipus ir patys puolėm slėptis už pirmos akmenų krūvos O toliau, tai oras buvo ramus, saulėtas. Perėjom Priečne sedlo, kaip planavom. Nežinau, ar iš to noro greičiau praeit tas grandines, ar fizinis pasirengimas geresnis, bet praėjom gerokai greičiau, nei buvo Tanap'uose nurodyta. Lipau ir užlipau, nieko ten baisaus, bet ne mano stichija, antrą kartą nei už ką neičiau. O slėniai nuostabūs. Mala studena dolina jau trečią kartą ėjom, o Velka - pirmą. Labai labai gražūs slėniai.
Trečią dieną korėmės į Slavskovsky štit. Kelias nėra labai smagus, akmenynas, vietomis statokas,bet vaizdai pakeliui į viršūnę ir nuo jos fantastiški.
Pabaigai pasilikom Tatranska Javorina - Tatranska lomnica atkarpą (8.20 val). Anksti kėlėmės ir nesigailėjom, nes turėjom marias laiko. Ir pagulinėt ant Kopske sedlo laiko buvo, ir mėlynių pavalgyt ir nuo Velka Svištovka vaizdais gėrėjomės iki soties. Asmeniškai, labai graži trasa iki Velka Svištovka, o nusileidimas iki Skalnate pleso ir lomnicos šiaip sau. Kitą kartą grįžčiau nuo Svištovkos atgal ir eičiau link Biela voda stotelės. Nusižiūrėjom sekančiam kartui Jahnac štit nuo zelene pleso, suintrigavo. Manau smagiausia eit va tokias trasas, daug skirtingų slėnių ir patys kalnai skiriasi.
Šiemet kažkaip užkliuvo transportas Tatruose. Elektrinis traukinukas važiuoja rečiau, kas valandą. Vieną dieną, neatkreipę dėmesio į papildomus ženklus, traukinio nesulaukėm
valandą laukt nesinorėjo, tad nupėdinom į autobusų stotį. Reikėjo tik iš Tatranska lomnicos iki Stary smokovec nuvažiuoti. Ir nustebino, kad ir kaina perpus mažesnė autobusu, ir dar nuveža perpus greičiau nei traukinukas. Ir pasikelt į Hrebienoką nebuvo eilių. O kai sekančią dieną važiavom traukinuku, tai visi kai pabiro iš jo, iškart nusidriekė eilė prie funikulieriaus Spjovėm ir užlipom patys ir dar stebėjomės, ko anksčiau nelipom, nes lengva ir greita, ir pinigų dar sutaupėm Tai tokie tie įspūdžiai, gerai buvo...
