Slovakija III

Studentiškais metais kaip tik rudenį Tatrus ir mėgdavome - sezono pabaiga, su nakvyne mažiau problemų, ypač chatose. Dėl orų visko buvo: ir iš palapinės kasryt vandenį yra tekę išpylinėti, ir sniegu džiaugtis kelias dienas. Bet ir gražių dienų pasitaikydavo. Oras Tatruose visada loterija - ar vasarą, ar rudenį.

Slovakijoje būnu įvairiais metų laikais. Pagal patirtį galiu pasakyti, kad kartais rudenį netgi geresnis oras būna nei liepos mėnesį, kuris labai dažnai būna lietingas. Tad manau, jog nereikia gąsdintis orų, nors jie ir sunkiai prognozuojami. Aš ir pati planuoju spalio pačioje pradžioje vėl ten apsilankyti. Kraštovaizdis jau būna rudeniškai spalvingas, o ir saulėtų dienų dar pakankamai. Vėsesnis oras kopiant į kalnus kaip tik privalumas, o ne trūkumas.

Mes dvejus metus iš eilės važiavom rugsėjo pradžioj, šiemet irgi planuojamės rugsėjo pirmai savaitei. Oras visumoje visus kartus buvo geras. Bet prognozuot manau praktiškai neįmanoma. Gali apačioj lyt, o viršuj ne. Pernai, atsikėlėm ryte, lyja, debesys žemai, kalnų viršūnių nesimato. Planuose Priečne perėja, bet nusprendėm jos atsisakyti. Lyja gi Pasikėlėm į Hrebienioką ir patraukėm link Teryho chata, koja už kojos, nes ką daugiau beveiksim. Pradžioj dar purškė lietus, o kuo aukščiau tuo labiau giedrėjo. Apačioj tupėjo tamsūs debesys, ko gero ir lijo stipriau ir ilgiau, o mes turėjom labai gerą orą. Gailėjomės, kad atsisakėm perėjos. Kitą dieną irgi išvažiavom autobusu į Tatranska Matliare, pylė kaip iš kibiro, kol nuvažiavom lyt nustojo ir pasižygiavom labai normaliu oru, be saulės, retkarčiais papurškė lietus, bet viskas tikrai buvo normaliai. Arba kitas atvejis, lipom į Krivanį, nuo pat ryto kepino saulė, užlipom ir radom tamsius žaibuojančius audros debesis, net nepasidžiaugėm normaliai viršūne, perkandom, pailsėjom trumpai ir atgal.
Oras kalnuose labai permainingas, turi būt viskam pasiruošęs. Ir nemanau, kad kuris nors mėnesis yra geresnis už kitą. Tiesiog kaip pasiseks.
Mums rugsėjį išvykti į kalnus smagu dėl to, kad kažkaip ne taip tada skausmingai atsisveikini su vasara Po kalnų mes dar savaitei traukiam į Nidą (tobula ji be žmonių), o kai grįžtam jau ir rugsėjo vidurys būna

jau mane vyras pradeda spausti, kad tiklsiai zinotume trasas.

viena norime pasirinkti is Strbske pleso . gal imti i Koprovski stit? apie sia mastau, nes praejimas lengvesnis - bijau stataus aukscio

kita is Tatranska Lomnica puses. ar spetume pakilti i Lomnicky stit ir nusileisti pesciomis. kokia trasa rinktis, kad praeitume ir ezereliu, ir kriokliuku, bet nebutu labai staciu nusileidimu grandinemis. ar tiktu velka stodena dolina ir mala stodena dolina?
ar sitos trasos yra idomios ir be staciu grandiniu

ar galima is anksto per interneta nusipirkti i Lomnicky stit bilietus?

ir kuriuos terminius baseinus rekomenduosite, man kaimynai minejo propad (?)

i viena klausima del bilietu atsakau pati - http://vld.vt.sk/

Sveikos merginos,
turiu ir as pora klausimu del mylimu Aukstuju Tatru Noreciau pasiekti Terycho chata, o sakykit kaip tada geriau daryti ar grizti atgal, ar realu be pernleyg didelio pasirengimo traukti link Razcestie pod sedelkom, Razcestie pri sesterskom pleso ir grizti atgal i Hrebienok?
taip pat noreciau pakilti iki skalnate pleso, jei trauktume link to zalio ezeriuko kaip tada grizti? realu suvaiksciot pirmyn ir atgal iki jo, o paskui vel traukiant link Hrebienok?

labai jums aciu uz nuomones

tik pries pora valandu grizom
keli pastebejimai:
1 - nezinau, kaip jums, bet man trasos tikrai neskirtos su mazais vaikai, kurie nevaiksto normaliai, nes arba prabusit zemai, kur 90 proc nepamatysit, arba as ju nemaciau. nes takai nepatogus akmeniniai, tai arba nesti, arba nesti. dziaugiausi si karta, kad vykau be ju
2 - visas A.Tatru zemutinis marsrutas tiek perktautas, kad mes vietoje priecne sedlo nudumem i prielom, nes negalima per zmones nieko matyti, kaip akropolyje. geriau viska apziureti jau nusileidus, tada pasijunti kaip tikrai gamtoje
3 - nedarykit kaip mes pirma diena prielom, buvo tikrai sunku, begales zmoniu grizo atgal, bet as buvau per daug pavargus ir norejau uzbaigt ta reikala, o to pacio ziuret tikrai negalejau sau leisti. ejom i virsune keturiom, bet kaip koki alpinistai vos ne. akmenys is po koju byra
4 - kad ir salta virsuje, buvo sniego, bet reikia tureti bent 3 maikutes persirengti arba spec sintetines, nes nori nenori suprakaituoji, nu bent as, tai ziauriai prakaituoju, paskui sustoji, saltas vejas pucia ar reikia kokia striuke apsirengti, tai kaip nemalonu ant slapios nes ta striuke dar reikes nesiot
5 - neklausykit vyru mes is priedlom grizom 11 vakaro ju laiku i auto aikstele. sakiau nudausiu as ji. priedo ruosemes tik pasivaiksciot, jokio maisto, nusileidom, niekas nedirba, tai taip para needus ir nezinau, kiek kcal isnaudojus nuejau miegot, buvau pikta ant tiek, kad gatava nudet mb
6 - fiziskai pasiruosti pirmiausiai rekomenduoju i slovatskij raj ejom 23 km tokiom trasom: sucha biala (uzgaisom ne 2, o 3, nes buvo kamstis prie pirmu kopeciu, paskui geltona apie 30 min, cia kaip pasivaiksciojimas po vingio parka, labai atpalaiduoja, galit pasiimti iki vienuolyno paspirtukus, nes tikrai nuobodoka, nuo vienuolyno patraukem raudona trasa i pati melynosios trasos kampa (apie 2 val), bet idomesne, kalnotais miskeliu takais, vienoje vietoje matosi a.tairai, grau, tada melynoji apie 3 valandas, cia 9km, va po ju galit eit i bet kuria at trasa
7 - netoli levoca dolina (nedavaziavus) yra autocamping ar kazkaip vadinasi, tai kitoje puseje nuostabi uztvanka kalnu upelioko, vanduo saltas, bet toks gerulis, po jo isbandzius nejau i jokios akvaparkus. tik jis uz medziu, tai reikia sustot ir paeit iki jo, cia mums seimininke parekomendavo

jeigu ka, tikrai rekomenduoju: pasitiko savo paties gamybos gerimuku, islydejo su lauktuvem

http://www.skitour.sk/index.html
mobil: 00421 /0/905 502 656

*Šituo reiks pasinaudot
Kaip gaila, kad pernai mes Slavenskij raj buvom suplanavę paskutinei dienai, o tą dieną tik lyjolyjolyjo Dar lyg blaškėmės važiuot, tikėdamiesi, kad nustos, bet šeimininkai sustabdė, argumentuodami, kad ir nustojus lyti vistiek bus šlapia ir slidu. Žodžiu nepatarė važiuot, o mes dar su vaikais buvom gi.


**Agika Pernai pas juos buvom apsistoję. Šiemet tarpinę nakvynę pas juos miegosim

dar prisiminiau, kad prie Spis yra 2 auto aiksteles, viena koki km reikia lipti, kitoje maziau, tai su vaikais rekomenduociau ta kita, nes jeigu bus +33, kai mums pasiseke ir km spengiant karsciui po vakarykscio 12-14 valandu pasivaiksciojimo po A.Tatrus, tai sunku. viena mama su 3 vaikais trecdali nuejo spjove ir sake isvis neis, nes vos pastume vezima

o slovianskij raj tikrai kai slapia nerekomenduoju, ten ir taip yra kas veikt, o jeigu dar slidinet istisai, tai

Kurių negalima liesti, nes meškos atkeršys
Papildyta:

Kad atvirkščiai, ten labiau laukinė šalis
Papildyta:

Nekoks oras visiems lygiai taip pat pavojingas
Papildyta:

Lenkai mėgsta rudenį badziotis. Gal ir gerai, kalnai įgauna kitokias spalvas, tik reikia turėti omenyje pagreitintą sutemimą ir būti labai greitu kalnuose arba rinktis trumpesnes atkarpas, nes kai užtemps, tai oi
Papildyta:

Kas čia do daiktas? Kur link jūs perliptumėte? Kad nelabai yra kažkokių lengvų parėjų nuo Terio chatos. Ar tik ne vienintelis Priečne veda į kitą pusę? O visi kiti keliai yra arba dviejų dienų, su nakvyne Teryje arba grįžti po to vistiek tuo pačiu taku.
Papildyta:

Būtent. Į rimtesnes trąsas niekas ten neina su vaikais, nebent ekstremalai, kurių vaikai labai kieti ir patys labai kieti. Su vaikais tai ten tiesiog tokia kaip apžvalga kalnų iš žemiau gaunasi, nes praktiškai tik su traukinukais pakyli, pavaikštai aplink ir viskas.
Papildyta:

Nieko nesupratau, kas kur taip perkrauta kaip Akropolyje? Grandinės ant Priečne? Nu netikiu Jei susidaro grupelė, tai lipa vienas po kito ir tiek, o dažnai ir laisva būna. Na nebent jūs einate per vėlai, kai eina visokie nesusipratėliai užsimiegoję Nepykit už palyginimą. Nes kaip galima sau leisti 23 val. grįžti į parkingą? Tai nebent jūs žibintus turėjote, kaip jūs grįžote miškais? Ir kas tas Prielom? Kur jis yra?

Yra sedlo Prielom, tik jis tolėliau nei Priečne. Tik nesuprantu kaip nuo Priečne peršokt į Prielom Nebent jie persigalvojo dar trasos pradžioj. Aš irgi mastau apie sedlo Prielom. Kaip ten? Sudėtinga lyginant su Priečne?
O šiaip ne visada nueit vėliau yra blogai, žmonių būna daug mažiau, bet...
laiko viršūne ar kita žygio tikslo vieta pasidžiaugt lieka mažiau ir gaunasi bėgimas atgal, kad suspėt nusileist su šviesa. Bene dukart pasivėlinom - nesigailėjom, tik nuo kalnų jau skuoste skuodėm

Neįmanoma. Man anas forumietės postas iš viso keistas, kaip galima apžiūrėti viską jau nusileidus? Gal leidžiantis, bet nenusileidus?
Į Prielom trąsa bene ilgiausia gaunasi iš tų atvirų visiems ir populiariausųjų vienai dienai, jei imi ją visą, lipant į Vysoką taip pat (tai vėliau nedrįskite eiti, nes nakvosite pakalnėje ). Man nepatogi tik vienoje vietoje, kur pačiame Prielom nėra vieno laiptelio ir tenka smarkiau pasikelti, bet gal aš nesu rodiklis, nes Priečne man visai nebaisi trąsa. Aš esu gimusi tokioms trąsoms. Mane akimirkai iš vėžių išmušti gali tik tos trąsos, besitęsiančios horizontaliai, man būtent jos yra baisesnės ir nepatogios, pvz. kaip Banikov, tada aš užskaitau, kad kažką įveikiau, o tokios kaip Priečne man tiesiog smagu. Tokias ir panašias į viršų aš galiu ir be grandinių pereiti, pvz. Baranie rohy, dalis Maly Ladovy.

*edziau as tas uogas, nes tik snickersa turejau viena, bet taip dainavau gritant, kad jos manes neliete, matyt graiai dainavau, ale nuo 8 vakaro iki 23 jau pradejau kartotis ir siaip savo kurybos variau, dar ant vyro rekiau, tai taip ir nesusitikom

**kur kriokliai, net prasilenkt negali, gal pataikem ant kokio laiko, nezinau, bet reikejo 10 min laukt, kol prie krioklio priejom, begales zmoniu, tuntai
o svietemes telefonais, as ir verkiau vienu metu, mano diedas uzsispyre, kad reikia, bet tikrai neivertinom, kad i prielom kilsim 2val, ne 1,15, kaip parasyta. ir dar bicas vienas pasake, kad per 4 val tikrai busim apacioje, buvom, bet prie chatos, o ne tatranska lomnica

gal ir miegaliai, bet daugiau atsipute, daugiau nuotykiu dabar, tada ne taip atrode. buciau zinojus, tai ir melyniu maziau buciau edus, bet buvo kaip buvo. 5 vakaro mes kirtom Prielom, pradejom melynaja trasa velai, po 12. bet Tatranska Lomnica startavom 8, tada pasiekem Skalnate pleso. tai kaip ir normaliai. reikejo keltuvais kilt, bet mano principai neleidzia. nebent su vaikais kylu

kai pradejomes leistis, nuo 7 iki 9, kol dar sviesu buvo, lekem ir lenkem nurodyta laika, bet jis issilygino su tuo, ka praradom prie Prielom. man kale sirdis del deguonies stykiaus ir turedavau sustoti, kol susinormalizuodavo pulsas, nes vietom kale iki kokiu 150-180 pm

i priecne tik norejom, o is ten tik nuo teryho, atgal kelio nera, bent jau taip pazymeta zemelapiuose