QUOTE(Bjjanka @ 2013 12 03, 10:08)
Gali susirgti ir paskiepytas, bet jau didesnis ir lengvesne forma. Niekas negali duoti 100% garantijų, taip tiesiog nebūna.
Visada reikia pasverti galimą žalą ir naudą. Ir svarstyklės nusvyra skiepų naudai. Laimė, dauguma tėvų skiepija savo vaikus būtinosiomis vakcinomis, ir taip išvengiame masinių sirgimų.
Nežinau, ar tikrai bijote labiau pašalinio poveikio o ne ligų? Pasekmių po jų, galų gale vaistų pašalinio poveikio. Mirė nuo kokliušo kūdikis Vilniuje. Negana to , kad jis buvo neskiepytas, bet tėvai dar atsisakė ir gydymo, nes vaistai juk nuodas... Tai šeimai iškelta byla, bet vaiko jau nebesugražinsi.
Esmė tame, kad kiekvienam vaikui tai yra labai individualu. O skiepijama masiškai neatsižvelgiant į nieką, lyg tie skiepai būtų koks obuolys, kuris labai naudingas žmogaus sveikatai. Va kame problema. Negalima kategoriškai teigti, kad skiepai tik blogis, ar kad skiepai tik gėris. Bet skiepyti visus iš eilės ir dažnai net nepaisant, jog pvz vaikas sloguoja ar ką tik po ligos ir pan., tikrai negalima. Prieš dvidešimt metų mano pirmagimio pediatrė kontroliavo mano vaiko skiepijimą ir tai darė pagal individualų planą, skirtą būtent mano vaikui, nes turėjome dermatito problemų. Iki metų mano vaikas augo visiškai neskiepytas ir niekas manęs negąsdino, kad vaje kaip baisu, vaikas neskiepytas, sėdėkite namie, niekur neikite, kad tik neužsikrėstų, kad tik nesusirgtų ir pan., vienintelį skiepą nuo tuberkuliozės vaikas buvo gavęs gimdymo namuose. Dabar dermatitas niekam nerūpi, medikai aiškina, jog skiepyti galima ir dermatitu sergantį vaiką. Svarbu padėti pliusiuką, jog vaikas paskiepytas. Medikams tinka skiepyti ir sloguojantį vaiką. Ir ką tik po ligos. Nors po ligos vaiko negalima skiepyti mėnesį laiko, kad organizmas atsistatytų, imunitetas sustiprėtų. Anksčiau taip nebūdavo. Mano pirmagimio pediatrė net antibiotikų neskirdavo pirmas tris ligos dienas, jei tai nebūdavo kažkoks aiškiai rimtas reikalas antibiotikų gėrimui. O kiek medikų apsidrausdami kiša antibiotikus iš karto. Paskui stebimės, baisimės, kad ligos tampa atsparios antibiotikams. Ir su skiepais panašiai - gyvenimas lyg ir gerėja, o skiepų tik daugėja, o skiepų padaryta žala irgi ne taip jau retai nuskamba. Žodžiu, skiepų tema galima diskutuoti labai daug. Bet aš esu už tai, kad kiekvienam vaikui skiepijimai būtų atliekami pagal individualų planą, kad būtų rimtai apgalvojama ar tikrai vaikui reikia vieno ar kito skiepo, kad būtų skiepijimas tik visiškai sveikas vaikas, kad po skiepo būtų patikrinama ar susidarė organizme atitinkamas antikūnų kiekis ir pan.