QUOTE(Singė @ 2012 11 26, 08:40)
Nebuvo saugumo jausmo ir šeip, nes:
-moterėlė vyresnio amžiaus, o ir žiemą su visuomeniniu transportu vežiojo vaiką ten, kur jai reikėjo (na neramu, maža-paslys koja, vaikas ranką ištrauks iš jos rankos-aš buvau prašiusi pas ją nesivežioti vaiko, bet ji tyliai darė savo);
-radau adatą įsmeigtą jos chalate (pasirodo, ji siuvinėdavo, nes vaikas geras buvo ir būdavo laiko jai tą daryti; nepatiko tai, kad būtent ADATA);
-radau peilį paliktą ant palangės, o ant tos palangės vaikas žiūrėdavo pro langą, laukdamas manęs;
-prausdavosi galvą pas mane, o ne savo namuose, tai nebuvo suderinta. (Vienas kartas, kitas-tiek to, viskas normalu, bet kai tapo įpročiu, normalumo neliko, nes pradėjo erzinti jos plaukai kriauklėje);
-naudojo mano šukas, nesivargindama net plaukų išimti (tos šukos išmestos dabar, man tokie dalykai nepriimtini).
Tai va, ir dar tokių dalykų buvo visokių-na tiesiog svetimas žmogus namuose ir tiek, tas jaučiasi. Todėl ir sakau, kad vaikas su ja laimingas buvo, bet visumoj dabar laiminga šeima, kad vaikas jau eina į darželį, o ir vaikas būna su vaikais, lavinasi, vyksta socializacija ir jam tikrai dėmesio užtenka ir šilumos, grįžęs pasakoja įspūdžius.
-moterėlė vyresnio amžiaus, o ir žiemą su visuomeniniu transportu vežiojo vaiką ten, kur jai reikėjo (na neramu, maža-paslys koja, vaikas ranką ištrauks iš jos rankos-aš buvau prašiusi pas ją nesivežioti vaiko, bet ji tyliai darė savo);
-radau adatą įsmeigtą jos chalate (pasirodo, ji siuvinėdavo, nes vaikas geras buvo ir būdavo laiko jai tą daryti; nepatiko tai, kad būtent ADATA);
-radau peilį paliktą ant palangės, o ant tos palangės vaikas žiūrėdavo pro langą, laukdamas manęs;
-prausdavosi galvą pas mane, o ne savo namuose, tai nebuvo suderinta. (Vienas kartas, kitas-tiek to, viskas normalu, bet kai tapo įpročiu, normalumo neliko, nes pradėjo erzinti jos plaukai kriauklėje);
-naudojo mano šukas, nesivargindama net plaukų išimti (tos šukos išmestos dabar, man tokie dalykai nepriimtini).
Tai va, ir dar tokių dalykų buvo visokių-na tiesiog svetimas žmogus namuose ir tiek, tas jaučiasi. Todėl ir sakau, kad vaikas su ja laimingas buvo, bet visumoj dabar laiminga šeima, kad vaikas jau eina į darželį, o ir vaikas būna su vaikais, lavinasi, vyksta socializacija ir jam tikrai dėmesio užtenka ir šilumos, grįžęs pasakoja įspūdžius.
manyčiau, kad gal tik peilis trikdo (rodo neatsakingumą). Dėl kitų dalykų galima žmoniškai susitarti. Mūsų auklė studijom ruošėsi (60metė moteris
). Pas mus dirbdama baigė aukštąjį neakivaizdžiai, tik tuo metu mano vaikai darė darbelius, vėrė vėrinius, pjaustė žalias bulves (koks siaubas) tokiais peiliais, kurie kėlė minimalų pavojų, karpė girliandas. Auklė susiūdavo jų rūbelius. Tuo metu dainuodavo daineles ar mokėsi eilėraštukų. Taip pat didelėm vilnonių siūlų adatomis vaikai (3 ir 4 metų) išmoko pirmus dygsnius. Miego metu už tą patį atlyginimą sutvarkydavo mnamus (dažniausiai išplaudavo grindis visame bute). Taip, plaudavo galvą mūsų namuose (jos namuose sąlygos buvo sudėtingesnės). Švarumo koeficientas mūsų skyrėsi nemažai, bet man nebuvo labai sudėtinga pačiai pasitvarkyti (juk grindys išplautos. Užtekdavo kartą per dvi savaites kruopščiai likviduoti auklės nekruopštumą plaunant grindis ). Viską atpirkdavo jos nuoširdumas, profesionalumas ir išradingumas dirbant su vaikais (pati ir priemonių rasdavo: atnešdavo akmenukų, išpjaudavo lazdų ir klijuodavo arkliukasm galvas iš popieriaus ir t.t.), pastangos padėti mums. Žmogišką santykį palaikom iki šiol. Vaikai pasiilgsta jos, nors jau 3,5 metai, kai lanko darželį. Nuvažiuojam, aplankom, prideda sodo gėrybių (kurių realiai mums nelabai ir reikia). Kaip malonu valgyti sriubą iš AUKLYTĖS daržovių.Mano vaikai jai dirbant pas mus taip pat sužinojo, kur Sodra, kur auklės rajono komunalininkas. Bet taip pat sužinojo, kas viešasis transportas. vėliau dažnai reikėjo aiškinti, kad mamytė neturi autobuso bilietėlio, tik mašiną
. Autobusas iki šiol miela atrakcija . Darželis kaip darželis. Specialistų darbu mes labai patenkinti, bet tikrai ne tas pats, kas individualus lavinimas, naminis maistas ir namai.Mokėjom prieš 6-3 metus po 7,50 už valandą. Kaina nesikeitė. Auklė nedirbdavo penktadieniais. Kartais būdavo prašoma padirbti savaitgaliais, yra tekę keletą kartų likti nakčiai (už valandą mokėdavome dvigubai). Už atostogas nemokėjom.
