QUOTE(F @ 2012 11 25, 21:38)
Nesupratau problemos, jeigu vaikas laimingas su aukle, auklė vaiką myli, sugeba sutvarkyti reikalus neimdama laisvų dienų, suderinti tai su vaiko priežiūra. Tai kur bėda?
Negi jūsų tikslas tik toks, kad auklė save skriaustų ?
Nebuvo saugumo jausmo ir šeip, nes:
-moterėlė vyresnio amžiaus, o ir žiemą su visuomeniniu transportu vežiojo vaiką ten, kur jai reikėjo (na neramu, maža-paslys koja, vaikas ranką ištrauks iš jos rankos-aš buvau prašiusi pas ją nesivežioti vaiko, bet ji tyliai darė savo);
-radau adatą įsmeigtą jos chalate (pasirodo, ji siuvinėdavo, nes vaikas geras buvo ir būdavo laiko jai tą daryti; nepatiko tai, kad būtent ADATA);
-radau peilį paliktą ant palangės, o ant tos palangės vaikas žiūrėdavo pro langą, laukdamas manęs;
-prausdavosi galvą pas mane, o ne savo namuose, tai nebuvo suderinta. (Vienas kartas, kitas-tiek to, viskas normalu, bet kai tapo įpročiu, normalumo neliko, nes pradėjo erzinti jos plaukai kriauklėje);
-naudojo mano šukas, nesivargindama net plaukų išimti (tos šukos išmestos dabar, man tokie dalykai nepriimtini).
Tai va, ir dar tokių dalykų buvo visokių-na tiesiog svetimas žmogus namuose ir tiek, tas jaučiasi. Todėl ir sakau, kad vaikas su ja laimingas buvo, bet visumoj dabar laiminga šeima, kad vaikas jau eina į darželį, o ir vaikas būna su vaikais, lavinasi, vyksta socializacija ir jam tikrai dėmesio užtenka ir šilumos, grįžęs pasakoja įspūdžius.