Užpylėm kaimynus arba atvirkščiai

Straipsnis:

http://www.15min.lt/...lygi-404-184050

Butą užliejo kaimynai. Kaip išsireikalauti atlygį?
Neseniai kaimynė, trūkus jos bute esančiam vamzdžiui, užliejo mano butą ir padarė nemažai žalos – reikalingas remontas. Nuėjau pas kaimynę ir norėjau taikiai susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau ji reagavo priešiškai – pasakė, kad nieko man mokėti neprivalo ir neketina. Butas nebuvo draustas, aš neturiu pinigų remontui, bet ir gyventi suniokotame būste nenoriu. Ar galiu reikalauti kaimynės pinigų remontui? Kur turėčiau kreiptis?

Nepaisant to, kad jūsų būstas nebuvo apdraustas, jūs turite teisę reikalauti jūsų patirtų nuostolių atlyginimo, t.y. sugrąžinti jūsų buto pradinę išvaizdą.
Pirmas teisiškai svarbus veiksmas būtų užfiksuoti patį užliejimo faktą. Galimi bent trys variantai. Jeigu jūsų namas priklauso daugiabučių namų savininkų bendrijai, tą galėtų padaryti bendrijos pirmininkas, turėtumėte kreiptis tiesiogiai į jį. Kitu atveju užfiksuoti faktą galėtų avarinės tarnybos darbuotojai. Turėtumėte kreiptis į bendrovę, kuri teikia komunalines paslaugas jūsų namui, nes dažniausiai šios bendrovės teikia ir avarinės tarnybos paslaugas namo gyventojams.
Galiausiai, jei jūs nesikreipėte nei į bendrijos pirmininką, nei į avarinę tarnybą, pažeidimo faktą galėtų užfiksuoti antstolis aplinkybių konstatavimo protokole. Tiesa, šis būdas būtų brangiausias.
Antra, kada jau grėsmė padaryti didesnių nuostolių yra praėjusi, o faktas užfiksuotas, reikėtų nustatyti patirtų nuostolių dydį. Jeigu butas apdraustas, tą darytų draudimo bendrovė. Jūsų atveju tą galėtų padaryti laisvai samdomas ekspertas.
Tokiu ekspertu galėtų būti, pavyzdžiui, įmonė, užsiimanti statybų verslu arba asmuo, kuris yra įgijęs atitinkamą kvalifikaciją. Be eksperto išvados nuostolių dydžio nustatymui taip pat galėtų būti tinkama prekybos centro pažyma apie tam tikro kiekio medžiagų kainą.
Kitaip tariant, jei jūs tiksliai žinotumėte, kad, pavyzdžiui, bus reikalinga perdažyti vieną sieną, tai išsiaiškinusi, kiek tam reikės medžiagų, galėtumėte pateikti pažymą apie reikalingam kiekiui medžiagų tuo metu galiojančią kainą.
Trečia, būtų galima dar kartą pamėginti su kaimyne susitarti gražiuoju. Geriausiai būtų ne tik kalbėtis, bet ir pateikti pretenziją raštu, kad kaimynė atlygintų jūsų patirtus nuostolius. Raštu pateikta pretenzija būtų svaresnis įrodymas teisme, kad bandėte rasti taikų sprendimo būdą. Vis dėlto jeigu kaimynė ir toliau nebūtų linkusi su jumis tartis gražiuoju, galiausiai dėl savo pažeistų teisių gynimo turėtumėte kreiptis į teismą.
Svarbu išsaugoti visus dokumentus, įrodančius visas jūsų turėtas išlaidas, pavyzdžiui, kvitus ar sąskaitas už avarinės tarnybos ar eksperto paslaugas, nes teisme būtų galima reikalauti ir šių išlaidų atlyginimo.
Civiliniame kodekse įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę turi būti atlyginama ne už dalį, bet už visus jūsų patirtus nuostolius. Nuostoliai gali būti atlyginami natūra, t.y. teismas gali įpareigoti jūsų kaimynę atlikti remonto darbus. Kitu atveju galėtumėte atlikti remonto darbus savo lėšomis, o teisme reikalauti atlyginti jūsų už remonto darbus patirtas išlaidas.
Norint prisiteisti nuostolių atlyginimą, turi egzistuoti visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos: a) neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, c) kaltė bei d) žala ir nuostoliai. Kitaip tariant reikėtų įrodyti, kad jūsų butas buvo užlietas ir jam dabar reikalingi remonto darbai dėl konkretaus asmens veiksmų ar neveikimo.
Tokiu atveju jūsų turimi dokumentai galėtų būti tinkami reikšmingų aplinkybių įrodymui, t.y. žalos atsiradimo faktui, jos dydžiui, priežasčiai ir pan. Iš pristatytų faktinių aplinkybių darytina prielaida, kad galėtų pakakti įrodyti aplinkybes, jog jūsų kaimynė tinkamai neprižiūrėjo ar laiku netvarkė jos bute esančios santechnikos įrangos, dėl to jūsų butas buvo užlietas ir jūs patyrėte nuostolių.

Kaip jau mano nurodytame straipsnyje aukščiau, pirmiausia siūlyčiau nustatyti faktą, kad laša vanduo. Jei jau taip dažnai drėksta jūsų lubos, tai išsikviesti bendrijos pirmininką ar avarinės tarnybos darbuotoją tikrai galite. Manyčiau, kad ir namo administratrorius galėtų fiksuoti šį faktą. Tada registruotu laišku informuoti kaimyną apie esamą padėtį. Jei šis nereaguoja ir nerodo iniciatyvos nustatyti, ar gedimas yra jo bute, ar tai bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų gedimas, kreiptis į administruojančią įmonę ir taip pat informuoti apie esamą situaciją, nes gedimas gali būti ir bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose. Jei nei vienas asmuo nereaguos, kreiptis į įmonę, kad apskaičiuotų nuostolius ir paskui į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Šiaip čia labai svarbus yra momentas, ar būtent kaimyno bute yra gedimas, ar pvz. tai bendro vamzdyno gedimas, nes nuo to priklauso kaltininkas. Jei tai bendro naudojimo vamzdyno gedimas, tai nuostolius turi atlyginti visi butų savininkai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai žala yra sąlygota pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje , o ne vieno iš bendraturčio asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (Civilinio kodekso 6.263, 6.246-6.249 str.).

Kasacinis teismas, spręsdamas analogiškus atvejus nagrinėjam deliktui, formuoja praktiką, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ši išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas atitinkamas daiktas atsakovo bute, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (2008-05-29 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2008 ir kt.)
http://www.eteismai....012?word=avanso

laba, situacija tokia, yra namo bendrija, nama administruoja butu ukis, namui daryta renovacija, ja dare kazkokios firmos (ne butu ukis).. po 2 metu bega pro stoga i butus, kvieciamas butu ukis, jis pareiskia kad tie kurie renovavo paliko kazkokius per trumpus nubegimo vamzdzius del ko nespeja sugert vandens ir bega nuo 5 iki 1 auksto per visas virtuves sienas, namo pirmininkas paziurejo, bet nieko nedaro, butu ukis pareiskia kas dare renovacija tas tegu tvarko.. pas mane virtuveje padarytas remontas, butas draustas bet draudimas pareiskia kad nuo stogo begimo jie nieko nemoka... tai ka daryt, kur kreiptis ir kas turi tvarkyt..? aciu

Tvarkyti turi renovacija atlikusi imone. Darbams jie dave garantija, todel bendrija privalo i juos kreiptis. Jei netvarkys, teks juos duoti i teisma.

nu namo pirmininkas nesiima iniciatyvos, be to ta imone jau gali but bankrutavus. ir kazin ar as pati turiu duoti bendrove i teisma, galbut ta turi daryt bendrijos pirmininkas

Mano patarimas būtų toks: kreipkitės raštu (būtinai siųskite registruotu paštu) į bendrijos pirmininką ir administratorių, išdėstykite situaciją ir reikalaukite raštiško atsakymo. Tegu adminstratorius raštu išdėsto situaciją ir pirmininkas.
Nežinant tiklsių duomenų sunku komentuoti situaciją, tačiau jei sutartį su įmone, atlikusia rekonstrukcijos darbus, pasirašyta bendrijos, tai ji ir turėtų reikalauti ištaisyti defektus. Jei statybos įmonės nebėra, tuomet stogo taisymo darbus turėtų inicijuoti administratorius ir išlaidas padalinti proporcingai visiems namo gyventojams, kadangi stogas yra bendrojo naudojimo objektas, na o butą deja tektų taisytis patiems. Šiaip jei žinote statybos įmonės kodą, galite pasitikrinti, ar ji nėra bankrutavusi, reorganizuota ir pan. čia: http://www.registrucentras.lt/jar/p/
Šiaip siūlau parašius šiuos raštus ilgai nedelsti, laukti maksimum (iš adminstratoriaus 30 kalendorinių dienų, iš pirmininko 10 kalendorinių dienų), paskui galite pakartotinai reikalauti atsakymo, jei nebus jokių žinių.
Tik... patarimas, po atsakymų gavimo, eikite pas kvalifikuotą advokatą, jei statybos įmonė dar viekianti, jis jums patars, ką toliau daryti. Nedelskite, nes paskui galite būti vertinama kaip aplaidi ieškovė, leidusi atsirassti dar didesniems nuostoliams.


Šiaip pirmininko pareigos (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas http://www3.lrs.lt/p...c_l?p_id=423473

14 straipsnis. Bendrijos pirmininkas
6. Bendrijos pirmininkas atsako už:
6) informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu;
8) bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą;
9) pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;
10) pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai);

7. Visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.
8. Bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus.

20 straipsnis. Bendrijos veiklos viešoji priežiūra ir kontrolė
1. Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės.
2. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti teismui.


4. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę:
3) įstatymų nustatyta tvarka disponuoti jiems priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų dalimi;
4) gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas;
5) reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus;
6) be kitų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir kreipdamiesi į bendriją raštu reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų atlyginti patirtas išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje;
7) apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka;
8) susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis;
9) įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydami įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį. Šis įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro;
10) įgyvendinti kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises.

tai vat del buto remonto, juk klaida tai yra firmos kuri atliko darbus , bendrijos pirmininkas tai mate jau.. tai galbut kazkas is ju turi atlyginti zala?

aciu jums uz atsakymus

Jei statybos bendrove bankrutavo, tada jums patiems buto remontas lieka, bet jei bendrove yra, zala galima prisiteisti is statybos bendroves, jei irodysit, kad jie darbus atliko netinkamai ir del to butui padaryta zala. Zodziu situacija nesmagi, reikalaujanti ideti pastangu, bet nera beviltiska

Kaip jau rašiau aukščiau ir vėliau komentatorė patvirtino, jums butą patiems reikės remontuoti tokiu atveju, jei statybos įmonės, kuri tvarkė stogą nebėra, t. y. ji bankrutavo. Pretenzijas galima reikšti tik iki įmonės bankroto. Pirmininkui vargu ar pripaišysite aplaidų bendrijos reikalų tvarkymą, nes, kaip suprantu, nei vienas iš aplietų butų savininkų niekas nieko nedarė.
Na o jei statybos įmonė yra, jūsų patirtus nuostolius turėtų atlyginti ši įmonė.

Sveiki, jau savaite kaip pro kanalizacija bega vanduo prieskambaryje, jau slampa ir bute po mumis. Du virsutiniai aukstai piktybiskai atsisako leisti keisti kanalizacija, o namo administratore tai tikra vepla, kuria vos prisikviesti galima Juk cia piktybiskas turto niokojimas, o draudimas tikrai neatlygins visos zalos, ji kasdien dideja Kur mums kreiptis??? Administratore pareiske, kad keitimas planuojamas sausio gale, jei isileis kaimynai Bet iki to laiko plauks visas butas

Juk tai avarine situacija ir darbai turi but atlikti nedelsiant Kvieskit avarine, kad sutvarkytu nors toj vietoj, kur leidzia vandeni - apmoket turi tokius darbus visi gyventojai, o ne butas

Problema ne sutvarkyme, o tai, kad net pakeitus pas visus, ka ir norime padaryti su kitais kaimynais, tai vis tiek vel begs, nes bus nepakeista pagrindine gedimo vieta. Yra trukes vamzdis butent bute virs musu