Labas vakaras, busimos mamytes! Priimkit i i buri
Esu dazna skaitytoja, bet reta rasytoja, nes nelabai turiu ka pasakoti, na, dazniausiai neturiu
, bet sivakar noriu ipusti i nuliudusi skyreli geros nuotaikos, vilties, stiprybes, pasidalinti savo dziaugsmu.
Nors mano dziaugsmas sivakar visai ne toks, kokio visos cia laukiame
. Ismokau dziaugtis smulkmenomis. Nezinau, ar kas pamenate mano istorija - nors nevaisingumo kliniku slenkscius minu visai neseniai, na ir mano nevaisingumas, mano skaiciavimu, dar neisesenejes, bet ir situacija ne pati maloniausia - nepastoju jau kiek daugiau nei 4 metus, per ta laika viena laparatomija ir viena laparaskopija, pernai spali diagnoze - endo III st. Kaip ir nieko baisaus, nes visa kita puiku
, bet veliau paaiskeja viena tokia smulkmena (del endo subtilybiu mano atveju) - privalau pastoti arba daryti labai sudetinga didelio masto operacija, nes kitaip... na, nesiplesiu, trecio varianto tiesiog nera, laukti negalima. Taigi, siandien prisiduodu - pasiryzome IVF, su super ilga schema - 3 diphereline dozes, kuriu pirmaja gavau si treciadieni, taigi, kaip ir mano kazkoks startas, ka?
O dabar tai, ka norejau parasyti, bet be mano izangos nezinau, ar butu aisku, ka noriu pasakyti. Siandien as dziaugiuosi. Ir ne tik siandien. Dziaugiuosi, nes as nepasiduosiu. Nei viena is musu, cia esanciu, nepasiduos. Mes nenuleisim ranku. Musu kelyje gali buti dar visko, gali buti kliuciu, bet mes jas iveiksim. O mane ima isteriskas juokas is mano memiu - as jas jau "isduriau"
- siandien jos mane paskutini karta kankino - viskas, jau baigesi, to nenormalaus viska griaunancio skausmo nebebus, nes man klimaksas
, taip, gali buti pasaliniu poveikiu, bet kas jie palyginus su tais kas menesi paralyzuojanciais saremiais? O be to, gal butent man nebus jokiu salutiniu poveikiu?.. Aisku, nebus, o kodel turetu buti?.. Tiesiog nebus tu memiu prakeiktuju, kad jos nesugriztu!
Nzn., cia gal pakomentuos labiau patyrusios, manau, jie dar tiesiog negalejo speti pasirodyti nuo treciadienio...
Tai va, dar dziaugiuosi, kad nors ir negreitai, bet manes laukia stebuklingas IVF (ir vel nieko nenoriu girdeti apie salutinius poveikius
)
Dziaugiuosi, kad spjoviau i visus nevaisingumus ir suorganizavau mums su vyru siltas atostogas pries pat IVF - taip sakant, atitrukti, pailseti, ir... aplankyti stebuklinga vienuolyna, kuris gelbeja nevaisingas moteris
(atseit pamirsom neveisinguma), kad IVF sekmes procenta padidint
Dziaugiuosi, kad nepaisant mano endo, dar buna savaiciu, kai man nieko neskauda ir as turiu jegu ka nors daryti.
Dziaugiuosi, nes zinau, kad kai sitaip stengiames, negali nepavykti. Ir net jei nepavyksta kas nors is karto, pavyks veliau, nes taip reikia, taip yra geriau.
Dziaugiuosi, nes nebeverkiu, nepykstu, nejauciu nuoskaudos, liudesio ar pavydo matydama nestukes ar vaikucius. Tiesiog... Tiesiog jei lemta (o tikrai lemta), ir mes turesime. O jei neturesime... na tik dabar nemeskite i mane visu akmenu...
Dziaugiuosi, nes supratau, kad siame gyvenime esu laiminga ir turiu taip daug, kad net jei netureciau vaiku, vis vien buciau daug laimingesne nei daugybe kitu zmoniu su vaikais ar be ju, nes laime yra kai kas daugiau nei gauti tai, ko isigeidei. Del to dziaugiuosi labiausiai.
Ir vaikelio laukiu tik tokiu atveju, jei jis nuspres, kad pas tokius tevelius, kaip mes su vyru, jis bus laimingas. Tegul tai buna jo sprendimas, o ne musu igeidis.
Mergaites, ramybes jusu sirdelems. Butinai busite
, tik jei nepavyksta, nenusiminkite, o pagalvokite, ka reiketu pakeisti gyvenime, nes nieko nebuna siaip sau, o isbandymai skirti tik tam kad laime butu saldesne.
Saldaus ir greito jums
!
Visoms liudincioms didele balioneliu puokste
, nosytes aukstyn!
Su tikejimu ir viltimi,
jusu vasarine nestuke