Kai taupėme maisto ir rūbų sąskaita, kelionėmis nei nekvepėjo. Turėjome būsto paskolą, o reikėjo jau kitos auto, nes senoji taip surūdijo, kad po lietaus salonas vandens apsemtas būdavo. Taigi tuo metu reikėjo spręsti: liekame be auto (vyrui į darbą sunkiau vykti, su keliais persėdimais - atitinkama kaina), ar greitai taupyti kitai, kol dar senoji visai neužlinko. Buvo sutaupytos sumos rekordas, bet perkant kitą auto, abu teturėjome po vieną megztinį ir tie patys plyšo. Buvo gyvenime visko...
Kelionės prasidėjo, kai pardavėme butą, kai neliko jokių išlaidų susijusių su nekilnojamu turtu, jo remontu ir t.t.
Kadangi pati esu minimalistė: nekenčiu turėti daug daiktų ir jų pirkti negaliu pakęsti, taigi taupau: ateities butui už grynus, kelionei ar dar kažkam.
Metodas tik toks, paprasčiausias - yra suma, į ją įsitenki. Tikrai paskutinius keletą metų jau neteka imti iš santaupų krūvos. Su vyru daug šnekame, taigi ir norus žinome vienas kito. Vyras pasako, kad reikia kt mėnesį remontuoti auto, aš sakau, kad reikės pas dantistą. Nusimatau ateinančio mėnesio išlaidas, kainos jau daugmaž aiškios - atsidedi sumą (geriau visada daugiau nei numatyta) ir gyveni mėnesį. Jeigu sugebi taip susispausti, kad liko, visuomet vėl galima likutį permesti į santaupas. Smagiau papildyti krepšelį, nei iš jo paimti.
Jeigu ne paslaptis, kiek jums metu?
!
Užtat nereikia sukti galvos dėl remontų, statybų ir t.t. Kadangi turėjome savo, žinau kiek malonumas gražiai gyventi kainuoja 
Tas paskolos mokėjimas ne tiek kišenes išdrąsko, kiek remontai. O jeigu dar statyba sena, tai ir vamzdynų pakeitimas, elektros instaliacijos keitimas, paskui žiūrėk ir renovacija.
Daugiausia išlaidų reikia kapitaliniam remontui, o kosmetiniai - ne itin brangūs.
