Marmozel kosmetika

Ar yra bandziusiu Marmozel kosmetika?

oj, ZBITKA, papirko, ką

Turiu tik kvepaliukus "Labai Labai", laikosi tikrai ilgai. Daugiau niekas nesugundė pas ją

Dabar turiu kremą jautriai odai. O prieš tai, tai naudojau avokadų kremą. Mano oda sausa, tai be kremo negalėjau nei pusvalandžio išbūti, tempdavo labai odą. Kai pradėjau Marmozel naudoti, tai oda atsigavo, prisimaitino tikrai. Dabar be kremo odos man jau nebetempia. O kremas gerai susigeria, jaučiasi, kad oda gauna maisto. Kai pradėjau Marmozel naudoti požiūris mano pasikeitė į kosmetiką visiškai Galėjo anksčiau tai įvykti

Marmozel šampūnas prieš Marmozel muiliuką GALVOS TRINKIME( ne trEnkime
triñk‖ti, treñka, ~o 1. plauti plaukus: Galvą treñka lietaus vandeniu.
~i̇̀mas (2)

Šampūnas

Kvapas: Keistas... Mums su vyru tai buvo tikra uoslės mankšta. Po geros valandos nusprendėme, kad jis kvepia... apyniais. Ta proga prisiminiau savo draugės komentarą apie kažkokį ekošampūną su molžemiu: „na kad neputojo, tai dar nieko, bet kvapelis kaip iš urvo islindus...nors ekolooooogiškas, bet mečiau...“

Išvaizda: toks tirštas skystis, paslaptingai neskaidrus, su lengvu perlamutro blizgesiu.

Pojūtis trenkant: malonus, putoja tiek, kiek reikia, su plauku susidraugauja iškart.

Rezultatas: „Švelnus pūkeli, ar žinai, kur mano meilė, kuri jinai?“ - plaukai minkšti kaip pūkai (visų penkių šeimos narių), purūs, tobulai NESIVELIA, bet NEKVEPIA NIEKUO. Nekvepia nei molžemiu, nei sintetinėmis braškėmis, o... norėtųsi... gal kokių natūraliai puikių apelsinų žiedų...


Muiliukas

Tiesą sakant, galvą ir muilą suvedžiau PIRMĄKART. Kodėl? Gal dar buvo gajūs stereotipai, jog tik iš didelio vargo, ir tik Dievo užmirštuose vienkiemiuose pokario metais moteros merkdavo kasas į statinę su lietaus vandeniu ir it kokį skalbinį skalbdavo, žlugtą žlugdavo ūkiniu muilu pasimojuodamos.

Kvapas: levandų, gal šiek tiek rozmarinų. Kai išuostai levandas, išlenda ramunėlės. Ir jau nebepasislepia. Ir nors ramunėlės man asocijuojasi su visokiais gydomaisiais kompresais ir raminamąja (skrandžio, nervų ir pan.) arbata, o muilui norėtųsi kokio grakštaus cinamono ar vilioklių kvapniųjų kanangų, ne tai juk svarbiausia, ar ne?

Išvaizda: Miela Dievinu rankomis gamintus muiliukus, jų skerspjūvius, kuriuose matyti vidiniai lobiai ir gamybos paslapčių krisleliai.

Pojūtis trenkant: Gerai putoja, slysta plauku it per sviestą, skverbiasi gilyn, lupa nešvarums lauk.

Rezultatas: Kietas. T.y. plaukai švarūs, bet... kieti. Vyras patenkintas, nes plaukus lengva formuoti (xi xi, ką jis ten formuoja iš tų trumpučių plaukelių?), manieji truputį primena vėjo šiauštas ir sušiauštas garbanas. Romantiška... O dar smagu, kad išplovus muilu, išryškėjo mano chna dažytų plaukų spalva – ji tapo geroookai intensyvesnė.

NUGALĖTOJU skelbiamas.... ŠAMPŪNAS moterų kategorijoje ir MUILIUKAS – vyrų kategorijoje. Tra ta tatatata

Laukite tęsinio...

Kaip gražiai aprašėte gal galėtumėte tiksliau parodyti, apie kuriuos produktus kalbate, nes apie šią kosmetiką girdėjau, tačiau neteko naudoti.

Ačiū

Ak, kokia aš užuomarša . Na, bet kai ten tik vienas šampūnas ir vienas muilas, tai pasiklysti neįmanoma .

Gerai gerai, parodau:


ir



Tinklalapyje jie įsikūrę prie higienos

Na va, sakiau, kad paklysti neįmanoma, o pati ir paklaidinau

Šampūnas yra čia: Plaukams

na va, o man kazkaip nelipo Sita Plauku kauke , bet manau,kad as dar isbandysiu kazka is Marmozel

Man kaukė labai tiko, nes sustabdė slinkimą. Kai pagimdžiau turbūt kaip ir daugeliui plaukai pradėjo slinkti. Tai kaukė buvo išganymas. Draugei irgi rekomendavau, tai patiko. Nors kitai nelabai tiko, ale riebi jai. Kai naudoji po to reikia išplauti kelis kartus plaukus, kad neliktų aliejaus.

va ir man gerokai per riebi buvo. bet gal as kazkaip ir tokiom kaukem nemokejau naudotis
bet va isigyjau naturalu dezodoranta, akiazo valikli - ne tas zodis - kokia patenkinta tiesiog neikad nemaniau, kad ali but tokia svelni oda po to aliejaus, kai nusivalau veida. fantastika!

Marmozel serumas brandžiai odai su granatų sėklų ekstraktu




Net nežinau, kodėl išsirinkau būtent serumą, o ne pora mėginukų drėkinančio ar maitinančio kremo. Gal dėl pačio žodžio skambesio. Se-ru-mas ... kaip gerumas, tikrumas ... gražumas.

Žodžiu, kažkas, viliojamai žadantis pavasarį mano žiemos išvargintai odai... (taip taip, ir Pietų Italijoje būna žiema, ir netgi gan ilga, ir dar tokia šlapiai šalta :/) Taigi. Žadantis ir pažadus vykdantis. Antras naudojimo (ne kasdien) mėnuo, ir pavasaris mano odoje skleidžiasi visu grožiu.

Kvapas: Kaip ten aprašo kvepalus? Viršutinė nata, vidurinė nata, apatinė nata? Nemoku aš taip – man visas serumo kvapas skamba kaip simfonija Dar ilgai uostau savo rankas... mmm... Atrodo, net jaučiu tą saldžiarūgštį skonį. Erškėtuogių ir granatų.

Gal dėl to, kad už kaimynų tvoros auga liauna erškėtrožė, kurios vaisiais gardžiavomės visą tą nešiltą žiemą. O ir itališkas granatas dar ant liežuvio galo tupi.

Pojūtis: Tiesą sakant, pojūčio puikumas prilygsta kvapo gerumui. Veido oda ima nekantraudama laukti to laiko, kai ją palies auksaspalvis serumo lašelis. Vienas, kitas, trečias... Pagirdys, pamaitins, švelniai paglostys...

Serumas atrodo sukurtas lengvam pirštų žaismui, lengvam bėgimui drauge su jais veido kontūrais – taip, kaip seniai seniai mane mokė kosmetikių kursuose.

Pradedame nuo smakro vidurio ir keliaujame aukštyn iki ausies švelnios pradžios. Tada sugrįžtame į viršutinės lūpos duobutę ir kylame skruostikaulių link.

Oda aplink akis? Būtinai! Tik iš pradžių vidinių akių kampučių link, o paskui – išorinių. Ir kakta. Nuo vidurio, švelniai palyginant raukšlelių užuominas, iki smilkinių.

Ak, ir vėl iš naujo, nes malonumas nenusakomas... Tik šįkart aplankant ir kaklą...

Rezultatas: Lengvas. Švelnus. Skaistus ir žydintis. Mano veidas. Kaip ta liaunoji erškėtrožė. (Nes granatmedžio žiedų dar nematyti .