Esmė tame, kad maniškis visiškai neskaito. Kažkurį vakarą diskutavom, sakau, tai ką mokykloj, per privalomą literatūrą skaitei? Sakė, nieko, dvejetus gaudavo. O jam knygos yra makulatūra ir viskas. Pradžioj jis nieko nesakydavo, žinojo juk mano pomėgį, o dabar kažkas užėjo jam

Paskutiniu metu įsijautė kartoti frazę pagal filmą "perskaityk ir sudegink"
Kai grįžau iš KM, tai tą vakarą dar leido ant spintelės laikyt knygų krūvą, bet kitą dieną liepą padėti kitur. Pasakė, kad namie bardako nebus

Žodžiu, atsivežiau 30 knygų ir jau matau, kad čia jam kaip katastrofa, bamba, kad jam vos ne kojinių nėr kur padėti, tai kas bus, jeigu aš visas savo knygas susivešiu? Liepia man skladuke laikyt knygas arba išmes pro langą

Jau kai užeina kalba apie pinigus, visada primins, kad mugei išleidau kelis šimtus
Fati dar pasakojau, kokį moralą turėjau išklausyti, kad į mugę atvyksta R. Šepetys

Nuo pavardės kilmės iki žydų problemos Lietuvoje

Lyg aš kalta dėl to būčiau.
Ir šiaip, pradedu jausti, kad nebegaliu ištverti to nesupratimo, kad aš skaitau ir perku knygas. Ir jeigu reikės rinktis tarp dviejų dalykų, manau žinot, ką pasirinksiu

Jau man nereikia, kad visą gyvenimą, kas bambėtų, jog skaitau.