Labas,
Mažokai beskaitau, o ir tema kažko mažai aktyvi...
Kažko pasiutiniu metu knygą skaitau ilgai, nors ankščiau mėgdavau greitį, matyt įpročiai keičiasi..
Paskutiniu metu perskaičiau:
Mary Ann Shaffer. Annie Barrows. Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija.Apie šitą jau rašiau, tai trumpai: galutiniame variante nebuvo tokio didelio susižavėjimo, kokio tikėjausi.. Labiausiai tai patiko knygos pavadinimas
Karina Mikaelis. Motina. Atsiminiau, kad dalyvauju Aš skaitau tinklaraščio suorganizuotave nuostabiame projekte 2012 knygų iššūkis. Tai pirmoji knyga. Geriausia, iki šiol mano skaityta knyga apie motiną.
Nors atrodo ir labai paprasta, plonytė, ir plonu viršeliu, turinys tikrai neprastas. Trumpose, vaizdinguose ir įdomiuose skyreliuose pamažu piešiamas motinos paveikslas. Vaizduojamas jos ryšis su dukra, su kitais suaugusiais vaikais. Romanas autobiografinis, gal todėl labai paprastas ir nuoširdus. Įtaigus. Kai kur norisi pykti ant tokios motinos, kitame puslapyje jau gailiesi, o dar toliau jau juokiesi iš jos atsiminimų.
Tai knyga apie kantrybę. Ir apie pačią didžiausią pasaulyje meilę Motinos meilę.
Tikrai verta paskaityti.
Dalia Urnevičiūtė. Revanšas. Antroji Knygų iššūkio knyga. Labai patinka D. Urnevičiūtės knygos (tiesa, skaičiau tik dvi), bet ši, trečioji - kitokia.
Nebėra čia Kastės iš Našlės rūtų (1972) ar Stiklinio namo (1978) apysakos grožio.
Romano pagrindinis herojus Edvinas gyvena Latvijoje prieš gerus 22 metų dar tik netrukus prasidėsiančio Atgimimo ir Sąjūdžio laikais. Bet romanas ne apie politiką. Romanas apie namus, apie trijų kartų moterų likimus, apie kartais tokį nelengvą pasirinkimą.
Įdomu paskaityti, nes, praėjus vos 20 metų, kai kurie herojų poelgiai būtų, rodos, jau niekaip nebeįmanomi....
Dabar baiginėju dar vieną iššūkio knygą -
Algimanto Zurbos Savūnę. Tai jau atsiprašau iš anksto visų Rūtos Šepetys ar Sofi Oksanen gerbėjų - Zurba neprilyginamas. Labai gera knyga - žaviuosi ir siužetu, ir tuo kiek keistoku Zurbos rašymo stiliumi.