QUOTE(0kristut0 @ 2012 05 04, 15:18)
oij kaip dziugu del jusu
as niekaip nesiryztu dar .taijp nusikalu su juo per diena ,(jis lb aktyvus pas mane) kad vakare tik noriu kristi i lova greiciau, o kai pagalvoju, apie koki supima nesiojima kol uzmigs, silpna pasidaro..
as niekaip nesiryztu dar .taijp nusikalu su juo per diena ,(jis lb aktyvus pas mane) kad vakare tik noriu kristi i lova greiciau, o kai pagalvoju, apie koki supima nesiojima kol uzmigs, silpna pasidaro..
Kaip kad MrrMiau sakė, tikrai jei jau pasirįžtat - kelio atgal nėra. Puikiai žinau, kaip sunku pradėti, nusiteikti supimui, verkimui ir pan. Atrodo, na ne- dar šianakt bus kaip buvę,neturiu jėgų keisti kažką. Ir vis atidėdavau tą pienuko nutraukimą. Bet man pagelbėjo kaip skaiau vyras labai, o ir tas sunkumas tikrai netrunka amžinai. Mums žiūriu visoms tas pienuko nutraukimas atrodo kaip dižiausias baubas, o pavyksta visai neblogai ir daug lengviau nei galvojom, kad bus.
Ir mūsiškė (jau greitai bus mėnuo kaip nujunkinau) kaip MrrMiau rašė, pasidarė daug savarankiškesnė, aš daug linksmesnė, jau galiu daugiau laiko skirti sau. Išmiega dabar ramiai visą naktį savo lovytėje ir be prabudimų, tik keliasi kiek anksčiau, bet ir tai būna, visaip, kad ir ilgiau pamiega.
Dabar jau ramiai ir į (.) gali žiūrėti - juokiasi ir sako "papai"
Tikrai reikia tik pasirišti tam ir viskas bus OK.