Maitinimo nutraukimas. 8-oji tema.

sveikutes. patarkit kaip nutraukti maitinima 1metuku su trupuciu vaikuciui. tokia situacija, kad as ir gydytoja pasake, kad man gresiantis. o kai mazylis zinda, stipriai susitraukineja, jauciu, gimda. pradeda spazmuoti, skaudeti. Labai baisu pakenkti pilvinukui. Labai norejau dar matinti ir kolkas dar maitinu. Mazylis valgo visa nakti kas 2h mazdaug. diena susitarti paprasciau. tiesiog vaziuojam su vezimu i lauka miegoti. ir vezinu visa pietu miegeli. kolkas taip. po to gal neprisimins, kad reikia pries ji ppeinuka gerti. nes namie niekaip negaliu uzmigdyti, verkia, nes mato mane o pienuko negauna. vezime, luzta iskart ir be pienuko. bet ka su naktimi daryti? nuo ko pradeti? ir deja negaliu to istesti i labai ilga laikotarpi

Klausiu patarimo-del svarbiu priezasciu nutraukiau maitinima 10menesiu dukrai.

Ar reiktu duoti misinio dar -iki metuku kol sueis?

Ir kaip su naktiniu gerimu-anksciau pampersas buvo storiausias po nakties(po mp valgymo),dabar nakti tik karta nemazai pageria arbatos,po nakties pampersas sausas.

Dekoju uz atsakyma.

Jeigu negeria karvės pieno, reiktų duoti mišinio iki sueis metai, po to galima jau apsieiti su kitu maistu.

As irgi turiu panasia problema,tik mano leliui eveik 9 men,o nestumas 20 sav,abu dar mazi bus,abu ir maitinciau,bet bijau prieslaikinio gimdymo ar dar ko baisesnio,nes ir pakraujuoja kartais..Soskes vaikas neima,is buteliuko negeria,nzn kaip atpratint nuo zindymo

Kartais labai netikėtai tokio amžiaus vaikai išmoksta gerti per šiaudelį. Arba pilti į gertuvėlę, kur teka lengvai, kad galėtų gerti mišinį.

Papasakosim ir mes savo istoriją. Mažiukei tuoj 1m. ir 9 mėn. Be papulių jau 8 diena...
Turiu pasakyti, kad (.)(.) jai buvo pasaulio centras - ir raminosi, ir valgė, ir gėrė, ir migdėsi, ir guodėsi... Galvojau, kad niekda nenujunks . Visada prie mano šono - augo be lovelės, be čiulptuko (neėmė tiesiog). Pradėjau pasiruošimą nujunkymui (kažkada) nuo to, kad, kol įmanoma būdavo (ir kai pradėjo miegoti ilgelesniais tarpais), migdydavau ilgąjį miegą (2-3 val.) lauke, vežimuke (nuo maždaug 7 mėn. iki kokių 1m. 3 mėn.), nes namie užmigdavo tik žįsdama ir kviesdavosi miego metu mane ne kartą. Kai atėjo žiema, teko miegelio gult kambaryje, duodavau krūtį... Miegodavo neramiai, pabusdavo, priguldavau šalia. Vėliau tiesiog to nebedarydavau, kiek būdavo numigusi - tiek. Paskui "išmokiau" užmigti mašinoje (susiplanuodavau netolimas keliones miego metu, važinėjom taip kokią savaitę) ir tada jau pabandžiau migdyti namuose pietų miegelio be pienuko. Įprato greit, labai minimaliai zyzeno kelias dienas. Be dienos pienuko gyvenam jau mėnesį.
Vakarais ir naktį pienukas būdavo būtinas. Duodavau. Nakties metu neleisdavau miegoti įsikandus - pora minutėlių ir krūtį "atimdavau", jei ieškodavo - duodavau vėl, jei ne - abi miegam ramiai. Ir taip kokius gerus 4 mėnesius jau tas tęsėsi. Bet jaučiau, kad esu vietoj čiulptuko, nes ne itin traukdavo ji tą pienuką, o ir praktiškai niekada neprieštaraudavo, kad susipakuoju krūtis .
Tada pradėjau pratinti, kad vakarais tik atsigeria, o ne užmiega įsitvėrusi. Tokia programa tęsėsi gal savaitę/kitą (atigeria/kalbamės/migdomės). Kol galiausiai vieną vakarą tiesiog užkalbinau, užsižaidėm ir psio - užmigo be krūties. Naktį irgi pabandžiau neduoti. Nesiūliau jokio vandenuko (bijojau suerzinti), tik paglostydavau galvytę, tyliai paramindavau. 4 paros praėjo šauniai. 5-6 parą prasidėjo trumpalaikiai, kokių 5 min. klykimai ir pykimai, bet raminom, kalbinom ir miegas galiausiai ją įveikdavo. Dabar kelios paros vėl šaunios - pazyzena, bet nepabunda...
(.)(.) netvinko, neskaudėjo, kaip nemaitinusios visai, manau, dėl to, kad po truputėlį "ėjome į atsikyrimą".
Papildyta:
Tik, va, dar pamiršau paminėti, kad mane apėmė žiauri depresija (vėliau Vitkausko knygelėje pasitikslinau, kad taip nutiko dėl to, kad mano organizme dar krito hormono prolaktino lygis). O mažutei antrą parą be pienuko prikibo lengvas virusiukas bei tuo pat metu kalėsi paskutiniai dantukai, tai buvo labai liūdna ir nusiminusi, bet gerdavo daug skysčių iš puoduko, buteliuko, gertuvėlės, dantukus patepdavom, daug nešiojomės ir glaustėmės. Ne kartą kilo pagunda duoti krūtį, bet atsilaikiau, nes, manau, kad tiek nuėjus jau reikia laikytis, kad ir kaip sunku, kad ir kaip kartais gaila vaiko. O, beto, jau ne už kalnų dar vienas išbandymas - mano išėjimas į darbą. Nenorėjau palikti mažosios iškart be visko, nors naktinis žindymas galėjo tęstis ir man išėjus darban.
Jei būčiau mačiusi, kad dukra itin stipriai priešinasi nujunkymui, tikrai to dar nedaryčiau.
Bet ištvėrę visi 4 dienas, manau, turėjom nebesustoti ...

as nutraukiau maitinima savajai del tokiu pat priezasciu - gresiantis persileidimas. Tai galiu pasakyt viena emiau ir nutraukiau visu pirma pati su savim ,,susitvarkiau'' kai kraujavimai nesiliove pasakiau sau kad manoji ne tokia ir maza MP gavo beveik 15 men ir to turetu buti gana nes dabar as atimu galimybe gyvent is kito dar visai mazo vaikiuko. Na tada tiesiog traukiau aisku buvo asaru - sunkiausia buvo nakti ir maitinimai pries miegus, bet neduodavau ir viskas verke ir isterikavo pradzioje labai, mes net buvom pradeje duoti neuro arbatos vaikams pries miega nes ji tikrai buvo ziauriai nervota ir nezinau sutapimas nesutapimas po to ji aprimo ir ismoko uzmigti pati ir nakti visa ismiegoti.

Sveiki,
man su pirmuoju buvo panasiai,prasydavo kas 40 minuciu bet kokiu paros laiku.o vat su treciuoju vaiku- ismokau reguliuoti svarbiausia klaida,kad mamytes duoda ciulpti,kai vaikutis pavalgo. jusu situacijoje pabandykite pirmiausia atjunkyt nakti.susitarkit su vyru,kad pabutu,pati iseikit pas drauge.vyrams dazniausiai lengviau itikinti savo atzalas,kad jie papulio neturi,ir kad reikia miegoti o diena grizusi namo,vistik bandykit pasakyti gan grieztai-jau pavalgei,o dabar eisim zaisti ta ir ta,ka ji megsta.jokiu budu nelikti 2 valandas zindant...pabandykit taip savaite.nuo naktinio zindymo atpranta greitai.o nuo jo atpratinus pieniuko gaminasi vis maziau...
stiprybes jums...
pagrindine taisykle-abiems-ir mamai ir vaikui turi buti gerai

Pagaliau ir aš galiu parašyti šiame skyrelyje. Drąsiau jau kažkiek. Manau jau tikrai pavyko įvykdyti "Misiją neįmanomą"

Jau 9-nios dienos kaip dukrytė nujunkyta nuo (.)(.)

Taip kad uždariau savo "Pieno fabrikėlį". Nors labai bijojau kaip mums seksis, nes dukrytei kaip čia kažkas gerai parašė mano pienelis buvo pasaulio centras. Irgi jokio soskiuko niekada neturėjom. Net niekada pienuko nenusitraukinėjau, visada tik ji pati iš (.)(.) gerdavo. Iki 6 mėn. nieko kito nei lašo, nuio 6 mėn. primatinau papildomai ir t.t. Miegodavom visi trise vienoje lovoje nuo gimimo.
Mano mergytei 1 metukai ir 11,5 mėn.
Paskutinius kokius du mėnesius maitinau jau tik prieš pietų miegą ir prieš nakties miegą. Tačiau nakties metu "n" kartų keldavo mane ir siurbdavo iš abiejų (.)(.), o labiau kaip soskę tą (.) laikydavo
Tai pirmas žingsnis buvo:
Nedaviau (.) per pietų miegą - migdžiau lauke, vežimėlyje, nes namie būčiau neišvengusi (.)(.) O nakčiai - išvažiuodavau visą savaitgalį pas savo mamą, o migdė vyras. Nors iki to visada nakčiai užmigdavo tik pas mane ant (.)(.)
Tai vyrui tai buvo didelis iššūkis, bet tik pirma naktis buvo sunki, (ir mušė ten jį ir verkė ir pan.) o po to kiekviena naktis vis tik lengviau ir lengviau.
Po 2 parų man (.) (.) visgi prisikaupė pienuko, pradėjo karštėti šiek tiek, nors nei tempė nei skaudėjo - dėjau kopūsto ir kad nerizikuoti - daviau jai vieną rytą anksti ryte dar miegančiai (kad kuo mažiau suprastų kad vėl gavo pienuko) ištraukti gerai abu (.)(.) ir viskas. Daugiau nebebeprisikaupė nei po 2 nei po 4 parų.

Bet tai jau mano ir pieniuko mažiau gaminosi, nes matot kiek dukrytei laiko, beveik 2 metukai ir maitinau retai, tik va naktim tai dažnai kas valanda, kas dvi vis pasiurbdavo tas mane ir išvargino labiausiai.

tai man šį receptą davė brolienė, kuri taip jau 5-is savo vaikus nujunkino.

Bet dabar kaip palengvėjo : tik pirmas nujunkinimo vakaras sukėlė lengvą liūdesį man, o dabar viskas OK. O svarbiausia matau kad ne tik aš jau tam buvau pribrendusi tikrai, bet ir dukrytė. Nes dar nepraėjus savaitei laiko, aš jau pati ją migdžiau naktimis ir ji vos kelis kartus užsiminė apie (.) ir pienuką. kai pasakiau, kad nėra, daugiau nebeužsimena apie tai. Visa linksma ir patenkinta yra. Mano akimis net suaugo kažkaip - kažkokia savarankiškesnė pasidarė. Dabar - praėjus 9-niom dienom nuo nujunkymo pradžios, jau išsimiega visą naktį nuo 22 val. iki 7-8 val. nei karto neprabudusi ir guli savo lovelėje patenkinta, pas mus nesiveržia. Net jei girdžiu ją kada krebždant lovytėje, suprantu, kad ji gal ir prabudo, bet iš karto išmoko pati užsimigyti - kas anksčiau be mano (.) buvo neįmanomas dalykas.
O iki tol buvo ištisinis kėlimasis ir (.) prašymas. Ir savo lovytėje pagulėdavo iš vakaro vos 1-2 val. po to tik pas mus lovoje.
O dabar gražu žiūrėti Labai ja didžiuojuosi. Ir aišku vyru, kuris padėjo man šiame sunkiame etape. Bet viskas įvyko visai nesunkiai ir gana lengvai.

Gal kam pravers man patirtis. O šiaip bet kuriai mamytei kuo ilgiau išmaitinusiai savo pieneliu, noriu padėkoti jūsų lėliukų vardu. MAMYTĖS JŪS TIKROS ŠAUNUOLĖS

na mano mazylis jau 3 paros be MP. sianakt laukia 4 naktis. kolkas jokiu pykciu nera. geria augalini pienuka is buteliuko pries miega. ir nakti duodu syki pienuko. kitus kartus siulau vandenuko. gal del to, o gal ir ne. pradejo reciau keltis, nes maitinant MP keldavosi 4 kartus
bliuskes neplesia. taip dare, tik kai pradzioje retinau ir diena nuiminejau pienuka. tai iskart pasiulydavau ko kito atsigerti ir beda budavo baigta.
krutine rami rami. matyt gerai, kad nepuoliaus staigiai, o siektiek retinau pries tai kartus. paskutine savaite gaudavo pienuka tik pries miega, o nakti siuliau buteliuka. is pradziu spjove, bet dabar jau ima be vargo. tik reikejo atsirinkti ka gerti duoti. pieno karvves ir misinuko mum nelabai gerai vartoti o ir mazas atsisake (laikomes mazai Ca turincios dietos del tam tikru problemu). tai mazasis pasirinko gerti ryziu arba avizu pienuka ir sultis. turiu nuojauta, kad su MP pas mus jau ir baigta bus ir prie jo nebegrisim. labai dziugu kad pavyko be asaru ir isteriju. o ir su pilvinuku reikalai apsitvarke. taip nebespazmuoja, nebeteplioja

Pagaliau ir aš galiu čia parašyti mūsų istoriją Jūs neisivaizduojat kaip aš laukiau tos dienos, kad nebemaitinsiu, maniau, kad ta diena niekad neateis

Dukrytė nebevalgo pienelio jau 10 parų

Iš pradžių nebedaviau dienomis ( iki kažkur naujų metų ji tiek dienom, tiek naktim valgydavo mp kas 1-2 val. o būdavo ir dažniau) Nuo kažkur sausio pradžios palikau tik dieninius mp užmigimui. Tai truko apie menesį laiko. Tada nusprendžiau visiškai nebeduoti dieną. Ji migdydavosi visada tik su mp, per pietų miegą dar kas 30min. norėdavo. Apie mėnesį nedaviau mp dieną, duodavau tik migdantis nakčiai ir naktį neribotai. O vietoj mp, pradėjau jai rodyti filmukus per telefoną, dainuoti, nešioti, paverkė gal 3 dienas, po to užmigdavo su filmukais. Dabar praėjus dar mėnesiui dažniausiai tiesiog lūžta žiūrėdama filmukus, ar valgydama ar sėdėdama Su laiku tikiuos ir filmukų nebereikės. O nuo kovo 17d nakties pradėjau nebeduoti užmiegant, ir mano nuostabai nebuvo jokių didelių rėkimų, tiesiog nulūžo vartydama knygą tada palaukiau apie savaitę ir pradėjau nuėminėti naktinius žindymus. Ji kažkaip vos ne kasdien vis ilgesnius tarpus išmiegodavo, pradžioj buvau nusistačius duot 2 kartus per naktį ne daugiau, po to kažkaip po truputį liko vienas, o po to ir ta nuėmiau. Gal dėl to, kad viską dariau pamažu neturiu jokių bėdų su krūtine, visiškai man nekietėja. Taip pat manau labai svarbus faktas, kad kai pradėjau nutraukinėt naktinį pieną, visad guldydavau į lovytę dukrytę, nors iki tol miegodavo lovoje su mumis. Na ir pradžioj apie savaitę man būdavo sunkoka dėl to, kad naktim turėdavau ją nešiot, sūpuot, dainuot, po valandą ir daugiau, bet aš nenuleidau rankų, mačiau, kad pamažu situacija gerėja Visą tą savaitę miegodavau su palaidine aukštu kaklu ir leimenėle, bijodama, kad pati netyčia neduočiau krūties, ar pati nepasiimtų Na ir galiausiai kovo 23d buvo paskutinė kai dukrytė gavo peinelio Viskas išėjo daug lengviau nei aš tikėjausi, visada šią temą skaitydavau su pavydu galvodama kada ir man nusišypsos tokia laimė Dabar dukrytė keliasi 1kartą, reikia visai neduag panešioti, tada pasiguldau į savo lovą (kažkodėl nenori prabudus lovytėj miegot) , apsikabinam ir miegam, būna kad dar paknirzena, bet tai yra niekis, palygint su tuo, kad labai ilgą laiką jį čiulpdavo krūtį tiesiog pastoviai. Mp nutraukimo pliusas tas, kad daaaug geriau miega, minusas, kad keliasi daug anksčiau ir jei neinam į lauką, tai pietų nemiega. Na ir apetitas buvo pagerėjes (db vėl suprastėjo, spėju dėl dantų), nes ji nuo mažiukės visiška nevalgiukė būdavo, nes mp niekad neribodavau, tik po naujų metų susiėmiau

O dabar apei mane.. Turbūt jau buvau labai išvarginta žindymo, nes jau buvau ir labai nervuota pasidarius, nuo to nuolatinio čiulpimo. O dabar jaučiuos vėl žmogumi Visai kitoks gyvenimas prasidėjo, turiu daugiau laiko sau. Anksčiau išsimaudyt ramiai negalėdavau, nes vis pabusdavo dukra, ar ateidavo į vonią, o dabar Ir artumas tarp mūsų tikrai nedingo, labai daug myluojamės, bučiuojamės. Nežinau sutapimas ar ne, bet smarkiai savarankiškesnė tapo, dar daugiau kalbėt pradėjo, su puoduku draugaut Tokia mūsų istorija Visoms mamytėms sėkmės ir kantrybės Mano didžiausias patarimas būtų vienintelis - Jei jau pradėjot mažint/nutraukt kelio atgal nėra. Jei kurį laiką jau davėt mažiau , tai to ir laikykitės, kas bebūtų nesigręžiokit atgal

O del nostalgijos žindymui, kolkas dar nebuvo labais stiprios, tikiuos, kad ir nebus. Kolkas tik būna ateina mintis, kad keista jog savo dukrytės jau niekada nežindysiu, bet tada pagalvoju, kad jau tikrai nemažai žindžiau ir nusiraminu

oij kaip dziugu del jusu
as niekaip nesiryztu dar .taijp nusikalu su juo per diena ,(jis lb aktyvus pas mane) kad vakare tik noriu kristi i lova greiciau, o kai pagalvoju, apie koki supima nesiojima kol uzmigs, silpna pasidaro..