QUOTE(Cigale @ 2012 03 05, 13:51)
Edemux, vaikų tikrai nereikia dalintis. Bandykit, kiek įmanoma, tartis (ar kovoti) dėl pakaitinės globos - savaitę vaikai gyvena pas vieną, savaitę - pas kitą. Iš pradžių gal sunku per principus perlipti, bet tai - geriausias variantas vaikams, o ir tėvams (pvz., laisvą savaitę skirti sau, namams, savo mintims tvarkyti, gyvenimo planus dėlioti ir naujos meilės ieškoti).
Pati iš arti matau tokį pasidalinimą - draugas jau gal 7-8 metus su ex žmona sūnų taip augina. Iš pradžių karas būdavo, tiek iš vieno, tiek iš kito pusės, kategoriški draudimai per "kito savaitę" matyti vaiką (pvz., po mokyklos valandėlei ar išpuolus močiutės gimtadieniui, pavakarieniauti kartu, jei kaip tik tą savaitę atvyko koks dėdė/teta, etc.). Deja, tokiems karams išeikvota nemažai laiko, bet dabar - ramybė, įprastas gyvenimas, abu tėvai kitas šeimas sukūrė, vaikas, jau paauglys, nesijaučia kažką praradęs - abiejų tėvų mylimas, prižiūrimas, pas kurį vieną nesijaučia kaip savaitgalinis svečias, o yra teisėtas ir nuolatinis šeimos narys. Namų taisyklės, žinoma, skiriasi, bet vaikai juk prisitaiko, atsirenka patys.
o jūs nebandėt klausti, kaip gi tam vaikui sekasi? ar tikrai taip jau jam viskas super. Kadangi šiuo metu vyras reikalauja būtent tokio vaiko "pasidalinimo", aš kol kas nelabai įsivaizduoju kaip bus, kai vaikas pvz į mokyklą pradės eiti. PVZ. sekmadienį iš manęs visus vadovėlius ir pamokas nešasi pas tėvą, kitą sekmadienį - nešasi pas mane??? NU kažkaip man ši vieta kol kas mistika.
Mes taip gyvenom vienrius metus, kai buvom nutarę pagyvent atskirai, ir aš tikrai nemačiau dukros elgesyje pokyčių į gerą. Vaikas ateidavo po tėvo ir man reikdavo kokias 2-3 dienas, kol ji atsistatydavo, nes tėvas leidžia viską ir visada, o aš reikalauju tvarkos ir rėžimo.
Taip kaip tada tokiu momentu sutart???? ir ar tikrai jau taip gerai tam vaikui kiekvieną kartą derintis????
P.S. taip, ta laisva savaitė neblogas variantas, gali dėmesio sau skirti ir bla bla bla, bet ilgainiui tai nusibodo, bent jau man.
QUOTE(Cigale @ 2012 03 07, 20:39)
Aš manau atvirkščiai - ne pereinamajam laikotarpiui, o nuolatiniam gyvenimui. Savo vyrui, jei tektų spręsti (aišku, tfu tfu tfu), siūlyčiau tokį variantą.
Mamai iš pradžių gal sunkiau prie tokios situacijos priprasti, bet jei jau apie vaikus galvojam... Kalbant apie draugą, kuris sūnaus globa dalinasi perpus, tikrai nei laukia "laisvos" savaitės, nei nelaukia - tiesiog priprantama prie tokio režimo, be to, kai buvusi antra pusė savo asmeninį gyvenimą susitvarko, nebelieka tokių triukų kaip draudimas tėvą/motiną matyti per ne "jo" savaitę, reikalavimas vaiką pristatyti, pvz., 20 h - ne vėliau ir ne anksčiau, manipuliavimas, pirkimas kardinaliai priešingo stiliaus drabužių, etc. O vaikas gyvena šeimoje, kad ir kokia ji būtų, bendrauja su abiem tėvais, ir nė vienam iš tėvų nereikia vaidinti savaitgalinio geruolio, kuris norus tik pildo, užuot atlaikęs ir ne tokią džiaugsmingą kasdienybės rutiną.
manau, kad pasirenkant šį variantą visiškai negalvojama apie vaiką - galvojama apie savo kaip vieno iš tėvų poreikių tenkinimą.
