Įkraunama...
Įkraunama...

Vyro teisė į vaikų globą po skyrybų

QUOTE(Ozito @ 2012 03 03, 15:26)
Kaip besuktum vaikui reikia abieju


drinks_cheers.gif

As su mielu noru dalinciausi auginimu ir auklejimu su vaiko tevu, deja jo meile vaikui ir mastymas kitoks.

Siaip tai manau nei vienas nei kitas neturi trukdyti, o turi susitarti del vaiko... Yra begales situaciju ir vieno atsakymo buti negali...
Tokie teiginiai, kad moteris pagimde ir tik ji turi teise i vaika yra nesamone ir savanaudiskumo pozimis biggrin.gif
Atsakyti
nu vat cia tai idomu...o tarkim auga bernas, berniukas...link paauglystes. vis su teciu labiau arteja, nori buti pas ji. vis kalba apie ji mamai. ar mamai nesuskausta sirdi, vis kai pareiskia, kad paauges nori but pas teti? ar tikrai visas atostogas lesitu buti su juo ir tt? o kaip jos laikas su sunum?
dar tikrai nezinia, kaip dazna moteris pasielgtu.
gi kiek cia rasusiuju buvo, kad sedziu ir verkiu vos ne, kai vaikas pas teva iseina.savaitgaliui. oi, daugybe tokiu.
Atsakyti
QUOTE(given444 @ 2012 03 05, 09:27)
nu vat cia tai idomu...o tarkim auga bernas, berniukas...link paauglystes. vis su teciu labiau arteja, nori buti pas ji. vis kalba apie ji mamai. ar mamai nesuskausta sirdi, vis kai pareiskia, kad paauges nori but pas teti? ar tikrai visas atostogas lesitu buti su juo ir tt? o kaip jos laikas su sunum?
dar tikrai nezinia, kaip dazna moteris pasielgtu.
gi kiek cia rasusiuju buvo, kad sedziu ir verkiu  vos ne, kai vaikas pas teva iseina.savaitgaliui. oi, daugybe tokiu.


Tai yra savanaudiska ir vaikui daroma tik zala doh.gif Kodel kai kurios mamos galvoja tik apie save, kaip joms skauda sirdi ir t.t. O kaip vaikui, ar jam neskauda sirdies kai nori pazinti daugiau teva, o mama tam be jokiu argumentu ar paaiskinimu draudzia, trugdo ir t.t. Pati auginu berniuka ir matau kaip jam skaudu kai kalba eina apie teva ir jei galeciau ka nors pakeisti tai tik dziaugciausi, kad mano vaikas turi abu tevus ir pas abu gali ateiti pasikalbeti, abeim pasitiketu....
Ypac paauglysteje kai mamos "autoritetas" sumazeja manau labai svarbus rysys su tevu....
Atsakyti
Labai aktuali tema man, nes kaip tik esu sudetingoje skyrybinej situacijoje ir vaiku ateitis labai aktuali ir sprendziama dabar. Siuo metu laikinai dukra 3m su mama, sunus beveik 7m- su manim. Lyg ir abu suprantam ir pripazystam ,kad vaikai turi augti kartu, bet mama sutinka ,kad jie augtu pas ja, bet kad augtu pas mane -nesutinka. Manau cia alimentu reikalai... Kaip ir nera pasirinkimo, bet sunus , itariu, nesupras manes, jei ji perduosiu auginti mamai... Juo labiau,kad pati mama gerokai prikenke savo ir sunaus santykiams.. del savo perdeto kategoriskumo ir auklejimo priemoniu,neva teisiniu veiksmu ir kt issidirbinejimu. Sudetinga, nors issprest galima gan paprastai, bet su paprastai mastanciu zmogum, kuris mokosi is klaidu
Atsakyti
Edemux, vaikų tikrai nereikia dalintis. Bandykit, kiek įmanoma, tartis (ar kovoti) dėl pakaitinės globos - savaitę vaikai gyvena pas vieną, savaitę - pas kitą. Iš pradžių gal sunku per principus perlipti, bet tai - geriausias variantas vaikams, o ir tėvams (pvz., laisvą savaitę skirti sau, namams, savo mintims tvarkyti, gyvenimo planus dėlioti ir naujos meilės ieškoti).
Pati iš arti matau tokį pasidalinimą - draugas jau gal 7-8 metus su ex žmona sūnų taip augina. Iš pradžių karas būdavo, tiek iš vieno, tiek iš kito pusės, kategoriški draudimai per "kito savaitę" matyti vaiką (pvz., po mokyklos valandėlei ar išpuolus močiutės gimtadieniui, pavakarieniauti kartu, jei kaip tik tą savaitę atvyko koks dėdė/teta, etc.). Deja, tokiems karams išeikvota nemažai laiko, bet dabar - ramybė, įprastas gyvenimas, abu tėvai kitas šeimas sukūrė, vaikas, jau paauglys, nesijaučia kažką praradęs - abiejų tėvų mylimas, prižiūrimas, pas kurį vieną nesijaučia kaip savaitgalinis svečias, o yra teisėtas ir nuolatinis šeimos narys. Namų taisyklės, žinoma, skiriasi, bet vaikai juk prisitaiko, atsirenka patys.
Atsakyti
vat del "dvieju namu" savokos, tai idomu. ivairuas psichologai ivariai traktuoja. tradicikai-vaikas turi turet vienus namus, anot daugumos, nors bendrauti su abejais.

g.gif isties tai nezinau kaip geriau, ir net ar vaikas suvokia kaip jam geriau? nes juk vaikas auga ir pats dar daugko nesuvokia. kaip sakoma, kai islenda zaizdos, jau viskas po peitu buna. g.gif
Atsakyti
O as dabar susimasciau, jai vaikai pas mama po skirybu, o vyras nebendrauja su vaikais, mazi daleiskim jie "metukiniai", ir vyras neaplanko ir nesidomi apie vaiko gyvenima kokius 8 - 10 metu, o po to nusprendzia kad reikia pradeti draugauti su vaikais, kaip tada ? mama aisku butu pries, mazdaug tiek metu neidomu buvo, o dabar prireike ir is viso ar yra laiko limitas, po kurio nebeimanoma tam paciam vaikui, vel "tapti" tevu ?
Atsakyti
QUOTE(Ozito @ 2012 03 05, 19:06)
O as dabar susimasciau, jai vaikai pas mama po skirybu, o vyras nebendrauja su vaikais, mazi daleiskim jie "metukiniai", ir vyras neaplanko ir nesidomi apie vaiko gyvenima kokius 8 - 10 metu, o po to nusprendzia kad reikia pradeti draugauti su vaikais, kaip tada ? mama aisku butu pries, mazdaug tiek metu neidomu buvo, o dabar prireike ir is viso ar yra laiko limitas, po kurio nebeimanoma tam paciam vaikui, vel "tapti" tevu ?


As nebuciau pries schmoll.gif Aisku neskubant ir neisgasdinant vaiko jei jam bus noras ir t.t.
Jei neleisi tai vaikas pyks daugiau ant taves nei ant tevo, kad nebuvo daug metu. O ir vaikas pats spres jau ar nori ar ne bendrauti su savo tevu...


Papildyta:
QUOTE(Edemux @ 2012 03 05, 13:57)
Labai aktuali tema man, nes kaip tik esu sudetingoje skyrybinej situacijoje ir vaiku ateitis labai aktuali ir sprendziama dabar. Siuo metu laikinai dukra 3m su mama, sunus beveik 7m- su manim. Lyg ir abu suprantam ir pripazystam ,kad vaikai turi augti kartu, bet mama sutinka ,kad jie augtu pas ja, bet kad augtu pas mane -nesutinka. Manau cia alimentu reikalai... Kaip ir nera pasirinkimo, bet sunus , itariu, nesupras manes, jei ji perduosiu auginti mamai... Juo labiau,kad pati mama gerokai prikenke savo ir sunaus santykiams.. del savo perdeto kategoriskumo ir auklejimo priemoniu,neva teisiniu veiksmu ir kt issidirbinejimu. Sudetinga, nors issprest galima gan paprastai, bet su paprastai mastanciu zmogum, kuris mokosi is klaidu


Nepritariu vaikus auginti atskirai schmoll.gif Kazkada buvo tokia situacija kai as gyvenau atskirai nuo brolio, nors ir matemes kas savaitgali ir t.t. bet po poros metu kai vel gyvenom kartu reikejo ne vienu metu kad atrasti bendra ir sutarti doh.gif
Nezinau kokia suma tu alimentu, kad "apsimoketu" auginti vaikus biggrin.gif O kodel tik sunus jusu nesupras ? O kaip dukra ??? Kaip supratau jus taip pat nesutinkate, kad vaikai augtu pas mama tai gal irgi alimentu klausimas ??? Galima daug nesamoniu prigalvoti, bet esme ta pati vaikai turi tureti abu tevus ir jau kaip rase pabandykite auginti pakaitomis, bet neiskirkite vaiku...
Atsakyti
QUOTE(Cigale @ 2012 03 05, 13:51)
Edemux, vaikų tikrai nereikia dalintis. Bandykit, kiek įmanoma, tartis (ar kovoti) dėl pakaitinės globos - savaitę vaikai gyvena pas vieną, savaitę - pas kitą. Iš pradžių gal sunku per principus perlipti, bet tai - geriausias variantas vaikams, o ir tėvams (pvz., laisvą savaitę skirti sau, namams, savo mintims tvarkyti, gyvenimo planus dėlioti ir naujos meilės ieškoti).
Pati iš arti matau tokį pasidalinimą - draugas jau gal 7-8 metus su ex žmona sūnų taip augina. Iš pradžių karas būdavo, tiek iš vieno, tiek iš kito pusės, kategoriški draudimai per "kito savaitę" matyti vaiką (pvz., po mokyklos valandėlei ar išpuolus močiutės gimtadieniui, pavakarieniauti kartu, jei kaip tik tą savaitę atvyko koks dėdė/teta, etc.). Deja, tokiems karams išeikvota nemažai laiko, bet dabar - ramybė, įprastas gyvenimas, abu tėvai kitas šeimas sukūrė, vaikas, jau paauglys, nesijaučia kažką praradęs - abiejų tėvų mylimas, prižiūrimas, pas kurį vieną nesijaučia kaip savaitgalinis svečias, o yra teisėtas ir nuolatinis šeimos narys. Namų taisyklės, žinoma, skiriasi, bet vaikai juk prisitaiko, atsirenka patys.

cia kaip uzsienyje, Abejoju ar vaikui gerai blaskytis, bet pereinamam lakotarpiui manau variantas bigsmile.gif . Tik klausimas ar teisininkai tai sugebes apiformint. Beto pas mus du vaikai.
Kazin tas draugas ko labiau laukia, ar savaites su sunum ar laisvos savaites g.gif ?
Atsakyti
QUOTE(Ozito @ 2012 03 05, 19:06)
O as dabar susimasciau, jai vaikai pas mama po skirybu, o vyras nebendrauja su vaikais, mazi daleiskim jie "metukiniai", ir vyras neaplanko ir nesidomi apie vaiko gyvenima kokius 8 - 10 metu, o po to nusprendzia kad reikia pradeti draugauti su vaikais, kaip tada ? mama aisku butu pries, mazdaug tiek metu neidomu buvo, o dabar prireike ir is viso ar yra laiko limitas, po kurio nebeimanoma tam paciam vaikui, vel "tapti" tevu ?

tokį "tėvą" gerai išvanot reiktų, atsirado mat, "tėvas". doh.gif
Atsakyti
QUOTE(MK. @ 2012 03 07, 16:39)
tokį "tėvą" gerai išvanot reiktų, atsirado mat, "tėvas". doh.gif


gal ir reiktų išvanoti, bet teisę susitikti turi tiek tėvas, tiek vaikas. Nebent tokie susitikimai neigiamai veiktų vaiką.
Atsakyti
QUOTE(Edemux @ 2012 03 06, 16:56)
cia kaip uzsienyje,  Abejoju ar vaikui gerai blaskytis, bet pereinamam lakotarpiui manau variantas  bigsmile.gif . Tik klausimas ar teisininkai tai sugebes apiformint. Beto pas mus du vaikai.
Kazin  tas draugas ko labiau laukia, ar savaites su sunum ar laisvos savaites  g.gif ?


Aš manau atvirkščiai - ne pereinamajam laikotarpiui, o nuolatiniam gyvenimui. Savo vyrui, jei tektų spręsti (aišku, tfu tfu tfu), siūlyčiau tokį variantą. Mamai iš pradžių gal sunkiau prie tokios situacijos priprasti, bet jei jau apie vaikus galvojam...
Kalbant apie draugą, kuris sūnaus globa dalinasi perpus, tikrai nei laukia "laisvos" savaitės, nei nelaukia - tiesiog priprantama prie tokio režimo, be to, kai buvusi antra pusė savo asmeninį gyvenimą susitvarko, nebelieka tokių triukų kaip draudimas tėvą/motiną matyti per ne "jo" savaitę, reikalavimas vaiką pristatyti, pvz., 20 h - ne vėliau ir ne anksčiau, manipuliavimas, pirkimas kardinaliai priešingo stiliaus drabužių, etc. O vaikas gyvena šeimoje, kad ir kokia ji būtų, bendrauja su abiem tėvais, ir nė vienam iš tėvų nereikia vaidinti savaitgalinio geruolio, kuris norus tik pildo, užuot atlaikęs ir ne tokią džiaugsmingą kasdienybės rutiną.
Atsakyti