Sveikutes. Pirma dukryte gimdziau pries 2,5 metus Klaipedos ligoninej. Neturiu kuo skustis. niekam nieko nedavem, ir niekas apie mus issisiepe nesokinejo, bet man to ir nereikejo. akusere ateidavo gal kas valanda pamatuodavo toniukus ir dingdavo. Gydytoja isvis kelis kart tebuvo galva ikisus ir paskui jau i pati gimdyma atejo. Tai mes su vyru dviese ramiai laukem to stebuklelio. Abu lankem kursus, zinojom kas vyksta, kaip, ka daryt. visa laika kiek imanoma buvo vaiksciojau, dariau pratimukus padedancius mazyliui lengviau isistatyti. Kai saremiai daresi sunkiai pakeliami, vyras dare specialius masaziukus. Tikrai sventai tikiu kad labai svarbu nusiteikimas ir pasiruosimas.
Stafilikoko neisvengiau ir as. Bet man labai velai ji nustate. Visa menesi kankinaus su visokiais pulinukais ir pan ( negijo susiuvimas, nukramtytas spenelis, paskui kojos pirstas uzpuliavo, paskui dantis......) Ir tik paskui pati ejau darytis tyrimu ir rado ta bjaurybe, nors seimos daktarei nesove tokia mintis.
O as noreciau ar leido jums gimdykloje filmuoti,fotografuoti? Nes mum neleido. Vyras norejo nufilmuoti kaip ten apziuri, sveria leliuka.... bet leido tik nufotografuoti kai padejo ant svarstykliu ir viskas.
Uz keliu menesiu gimdysiu antra kart tai labai noretusi del to filmavimo issiaiskinti, nes paciai labai idomu paskui butu paziuret ta leliuko pirma apziura ir vaikiukui manau butu idomu paskui uzaugus.