Gimdžiau dar spalio mėnesį - mažiukas sugalvojo pasibelsti į šį pasaulį vos ne mėnesiu anksčiau termino. Tai mano įspūdžiai tokie:
1. gimdykla: deja, pataikiau ne ant Kiseliovos (jos pamaina baiginėjosi, kai atvažiavau su varvančiais vandenim), o ant Gruzdienės. Buvau mačiusi tikrai neblogų atsiliepimų apie ją, tai tikrovėje buvau apšalusi - šalta, abejinga moteris, kuri galų gale mane vos ne apkaltino, kad noriu savo vaikui blogo (darė cezarį, nes po visų skatinamųjų ir masažų keturiom rankom kaklelis tebuvo kokius 4-5 cm atsivėręs... po 19 val. nuo atvažiavimo į ligoninę)... sesutė - irgi ne prie didžiausios pagalbos.. pvz., uždraudė stotis/vaikščioti, ateidavo tik kai jai reikėjo tonusus matuoti, vos ne melage mane pavadino, nes man užeidavo skausmas, o aparatas nerodė sąrėmio (nežinau, gal taip ir būna - skausmas kaip per sąrėmį, kurį fiksuoja aparatas, bet kaip ir sąrėmio nefiksuoja)..
2. pogimdyvinis: turėjau reikalų tik su dviem ginekologėm - malonios moteriškės, rūpėstingos, tikrai jokių problemų neturėjai. O aptarnaujantis personalas - super
Aš gulėjau pogimdyviniam, o mano mažasis - intensyvios terapijos ir reanimacijos.. Tai sesutės, žinodamos mano situaciją, pranešdavo į intensyvią terapiją, kad man laikas vaistus leisti ar net pačios ateidavo, kad aš galėčiau su vaiku daugiau laiko praleisti; rūpindavosi, kad aš pavalgyčiau. Labai šilti prisiminimai apie tas sesutes
3. intensyvios terapijos ir reanimacijos... super personalas - tiek sesutės, tiek gydytojai.. šiek tiek sunervino porą kartų sesutė, kuri vis greičiau pamaitinti vaiką, kad jie galėtų lempą uždėti arba mišinuko duoti, bet suprantu, kad skyrius didelis ir vaikų yra daugiau - juk reikia vos ne vienu laiku viską visiems vaikučiams padaryti... ogi ten guli ir inkubatoriuose. aišku, minusas tas, kad mišinuką kiša.. .bet ką padarysi
4. neišnešiotukų skyrius... tiek gydytojai (išskyrus neurologę), tiek sesutės - aukščiausios klasės... tiek kompetencija, tiek bendravimu... Valentina - išvis
griežtoka, bet nepikta,o žinių ir patirties - kiek ne visi gydytojai turi... Labai sesutės padėjo patarimais, kaip prižiūrėti, ką daryti, kaip pagelbėti vaikeliui... malonu ir tai, kad ragina mamas pienuku mažiukus maitinti, tikrai mišinuko nekiša. Tik viena buvo seselė (tokia tamsi, trumpais plaukais, stambesnė moteriške), su kuria vieną naktį teko susidurti - va ta nemaloni moteris: paprašiau pagalbos, tai iš reakcijos ir veiksmų matėsi vos ne "ir ko aš čia turiu jums padėti.. kas jūs tokia.. aš savo reikalų turiu". Bet džiaugiuosi, kad neteko daugiau su ja bendrauti...