Vėdinimas šiuolaikiniame name

Sakykim aš noriu iš rotorinio rekuperatoriaus maksimalaus NVK, kokio galiu tikėtis? Anksčiau neteko matyti didesnio nei 85%, su 87,5% tikrai nustebinot.

Rotorinis žiemą/vasarą turi stabilų NK, pvz. 85%. Oro pašildymą po rekuperatoriaus darysiu taip:
Pas mane dujinis šildymas. Sistemoje palaikoma temp. 30-45 laipsniai. Rekuperatoriui bus skirtas atskiras kontūras.
1. Šilumokaitis - "vanduo/etilenglikolis (arba etanolis) 40 proc."- 600Lt
2. Cirkuliacinis siurbliukas- 300
3. Kaloriferis D250- "etilenglikolis/oras"- 600Lt
4. Papildomos medžiagos (išsiplėtimo bak., vamzdžiai, fasoninės dal., apšiltinimas ir kt.) - 500
Gaunasi 2000 (realiai mažiau kainuos, nes pirksiu mažesnėm kainom). Darbo neskaičiuoju, darysiu pats. Etilenglikolio/vandens tirpalas užšala prie -25, todėl motorinės sklendės padavime nedėsiu. Reguliavimo mazgo nedėsiu.

O jei yra galimybe pasiimti siluma (su kokiu nors variniu silumokaiciu kuriame cirkuliuotu neuzsalantis skystis) is pratekancio vandens kurio temperatura 2-5lC . Statomas butu kaloriferis kaip mineta pas jus tik pries rekupa . Kiek butu pasildomas oras nuo minus 25 ?
Aisku tai priklauso nuo debitu .... ,bet kiek tas panasiai butu laipsniais standartiniam namukui kurio plotas 135m2

tada turite rinktis rotorini "komfovent kompakt" serijos vedinimo irengini su "XL" rotoriumi.
Anksciau mano idetoje nuorodoje galite rasti temperaturini rotoriaus naudingumo grafika, kur matosi naudingumo priklausomybe nuo pratekancio oro kiekio ir rotoriaus tipo.
Papildyta:

sis jau geresnis sprendimas, nei tas, kuri jus planavote daryti pacioje pradzioje, t.y. planavote montuoti kaloriferi pries rekuperatoriu...

Žiūrint apie kokį vandenį šnekate. Jei tai pakankamai gilus tvenkinys, ežeras ar upė, ir į jį panardinamas ilgas vamzdelis, kuriame cirkuliuoja neužšąlantis skystis - tada tikrai galima kurti tokia sistema. O tiesiogiai į kaloriferį tokio šalto vandens paduoti negalima nes užšals. Ypač - jei bus -25"C.

Tačiau, klausimas kitas: ar apsimoka? Per pastaruosius keletą metų -25"C Vilniuje buvo tik vieną naktį. Žemiau -15"C būna tik 184 val. per metus.
Tarkim, toks šilumokaitis galės pašildyti orą nuo -15"C iki 0. Rotorinis rekuperatorius jei paima -15"C , pašildys iki 17.5"C. O jei paima 0"C - pašildys iki 19.3"C. Laimėsite 1.8"C skirtumą.
Jei oro srautas nėra didelis, pvz. 200m3/h, tai gausite visai juokingą naudą.
1.8"C * 200m3/h / 3000 = 0.12 kW
Pinigais tai bus maksimum: 0.12kW * 0.28Lt/kW * 184 val. = 6.28 Lt per sezoną.

Ar verta dėl to prasidėti?

Mintai, jei nepatingėjote rašyti visą puslapį savo prasimanymų, tikiuosi ne patingėsite žvilgtelėti į Komfovent skelbiamus įrenginių parametrus. Įeikite į Komfovent tinklapį
Parsisiųskite "Kompakt" katalogą ir 53 puslapyje lentelėje surasite tokį sakinį:
RECU 700HECF-EC
Temperatūrinis efektyvumas
drėgnas/sausas, % 86,2/78,6

- Paaiškinti ką reiškia drėgnas/sausas?
- "Drėgnas" efektyvumas būtu pasiekiamas, jei namuose įjungtumėte maždaug 5.6 l/h našumo drėkintuvą (arba pakviesti į baliuką 56 žmones) - kad ištraukiamo oro drėgnumas būtu ne mažiau 60%. To tarpu, kai analogiškas REGO700 (20 psl.) be jokio drėkinimo duos 84% (su XL rotoriumi) ir dar priedo - už dyką oro padrėkins kai to reikia.

Tarp kitko, angliškas Titan, kuris naudoja tą pati šilumokaitį, kaip ir Komfoventas, skelbia kad efektyvumas yra 92-95% ... bet neparašo, kad toks efektyvumas pasiekiamas, kai oro kaita sumažinta trigubai, o "kvailiai" amalviečiai rašo kiek bus prie beveik maksimalaus našumo.

Tai koks rekuperatorius yra efektyvesnis?

Be reguliavimo mazgo - kas žino, kokia oro temperatūra bus po kanalinio? Ir kiek iš to išvis bus naudos, jei nėra valdymo ir reikiamų parametrų garantijos? Ar patiks, jei vėdinimas tieks per šiltą orą?

Šiaip kyla įtarimas, kad paduodamas oras per šiltas nebus. Per žema šilumnešio temperatūra. O jei ir būtų per šiltas, manau geriau per šiltas nei per šaltas.
Reguliuoti temperatūra galima ne tik su treigiu vožtuvu. Mano atsarginis variantas bus (jei jo prireiks) toks: pastatysiu siurblio valdymui dažnio keitiklį ir pajungsiu į jį paduodamo į patalpas oro temperatūros daviklį. Tokiu atveju paduodamą oro temperatūra reguliuosiu, keisdamas cirkuliacinio siurblio apsukas. Tokį valdymo algoritmėlį turi kiekvienas dažnio keitiklis, įėjimą temperatūriniam davikliui pajungti taip pat. Jei pirkti be ypatingų nuolaidų geras dažnio keitiklis kainuoja apie 600. Bet aišku galima ir pigiau...

Ne taip svarbu kaip reguliuosite, svarbu KAD reguliuosite. Komfortas turi būti prioritetų sarašo viršuje.

Sveiki,

Gal kas turi nuomonę arba yra susidūręs su tokio tipo rekuperacine sistema
http://www.lunos.lt/rekuperatoriai

Pasidalinkit savo nuomone please.

Radau Everent rekuperatorių gamintojo internetinį puslapį.

Kas man jame užkliuvo, tai skaičiuoklė. Joje galima pasirinkti įvairius jų gaminamus rekuperatorius ir nustatyti norimą oro kaitą kubiniais metrais. Man labai užkliuvo toks dalykas, kad be visų kitų, ten pateikiami duomenys, kiek suvartotas 1kW energijos leido perimti kW iš išmetamo oro šilumos (kažkas labai panašaus į COP šilumos siurbliuose).

Užkliuvo tai, kad tuo metu rekuperatoriaus pasiekiamas šilumos iš išmetamo oro perėmimo koeficientas visiškai neįtakoja suvartotos elektros energijos ir gautos šilumos santykio.

Dar vienas dalykas užkliuvęs, kad man išpuldavo labai panašus į šilumos siurblio pasiekiamus COP`us, koeficientas nuo ~4 iki ~6. Tai truputį, truputį geriau nei šilumos siurblio koeficientas, bet tikrai ne tie dydžiai kuriuos įsivaizdavau realiai esant.

Pagalvojau kad iš esmės, tai šis dydis turėtų būti lemiamas pasirenkant rekuperatorių, o ne šilumos ištraukimo iš išmetamo oro koeficientas ir aišku kilo pasipiktinimas, kodėl kiti rekuperatorių gamintojai nepateikia tokių duomenų ir atrodo supratau, kodėl nepateikia. Ar nesumažės norinčių įsigyti rekuperatorius, kai sužinos, kad ši investicija leis pasiekti ne ką geresnį COP`ą nei šilumos siurblys, reikalaus juntamos investicijos į šį įrenginį, gal per pus mažesnės nei investicija į šilumos siurblį, bet šilumos galės perduoti labai ribotą kiekį, kuris bus aiškiai per mažas viso namo šildymo poreikiams ir reikės namo šildymui vis tiek įsigyti kitą šildymo šaltinį, arba šildytis elektriniais tenais su COP`u mažesniu nei 1, kas ženkliai menkintų rekuperatoriaus pasiektą bendrą COP`ą ir tikrai negalėtų konkuruoti su gerai įrengto šilumos siurblio COP`u.

Rekuperatorius, tikrai tik komforto įrenginys, o ne prietaisas leidžiantis taupyti šildymui skirtas išlaidas

Jei teisingai supratau (oras per tą patį įrenginį išmetamas iš patalpų taip įšildant šilumokaitį, o po to, pakeitus ventiliatoriaus sukimosi kryptį, paimamas iš lauko, ir šilumokaitis šildo paduodamą orą), šilumos atgavimo principas labai panašus į naudojamą rotoriniuose rekuperatoriuose, tai Lietuvos sąlygomis mano nuomone geresnis pasirinkimas butams, nei mitsubishi mini rekuperatorius taip pat skirtas butams, bet naudojantis plokštelinį šilumokaitį neatsparų žemoms temperatūroms, kada labiausiai ir reikalingas kokybiškas vėdinimo sistemos darbas.

Jei kalbėti apie ventiliacijos organizavimo butams priemonę, tai tikrai labai neblogas variantas, bet namui tai turėtų būti per brangus pasirinkimas (kur tau, mažiausiai du rekupai po 1850 Lt ir dar valdiklis 370 Lt, plius rekupų gali reikėti ir daugiau, plius dar įvairūs papildomi ventiliatoriai užtikrint oro ištraukimą iš sanitarinių mazgų, tikrai brangu). Taip pat bandau primesti, kaip su tokiu prietaisu veiktų WC, vonia ir virtuvė. Jei po tokį prietaisą įmesi ir į nurodytas patalpas, tai gal ir viskas bus gerai (išskyrus tai, kad jei jį įkiši į ventiliacijos šachtą, tai gražinamas bus tas pats oras, kuris ką tik buvo išmestas), bet jei iš nurodytų patalpų bus organizuojamas tik oro ištraukimas, tai per tuos mini rekuperatorius, žiemos metu bus paimamas didesnis šalto oro kiekis, nei išmetamas ir gali kilti šių prietaisų užšaldymo pavojus. Ai va suradau, kaip išsprendžiama ši problema, sumontuojamas vienas kanalas tiktai orui paduoti, taip subalansuojant oro slėgių skirtumą. Tokiu būdu turi juntamai kristi bendras šilumos grąžos koeficientas, bet jei oras paduodamas tik atsiradus poreikiui, tai gal ir visai protingas sprendimas.

Dar tas nurodytas šilumos gražinimo koeficientas tikrai kelia šypsena. Tikrai juo netikiu .