Vėdinimas šiuolaikiniame name

Keliantys dulkes darbai artimiausiu metu neplanuojami. Statybos stabdomos iki pavasario. Bėda ta, kad namas labai sandarus ir drėgnas. Vien tik drėgmės šalint neužteks, reikėtų ir vėdinti, o jei jau daromas vėdinimas, kodėl jis negalėtų pašalinti perteklinės drėgmės ir sausinti patalpas, kad kuo mažiau jos būtų prasidėjus šalčiams.

Kai bus tinkuojama, ortakius bus galima užkimšti.

Rotorinis rekuperatorius šalina drėgmę gan švelniai. Viskas priklauso nuo poreikio ir temperatūrų skirtumo. Kai lauke pakankamai šilta (o tuomet lauko ore yra pakankamai daug drėgmės - prie +10"C yra ~7g/m3) - drėgmė nėra gražinama. Tačiau, kai atšąla, tarkim iki 0"C, tuomet lauko ore drėgmės yra vos 4g/m3 (o patalpoje prie 22"C reikia turėti 10g/m3), - tai iš išmetamo oro pasiimama tiek drėgmės, kad tiekiamas oras turėtu tos pačius ~7g/m3.
Yra tam tikra paklaida, tačiau, galima teigti, kad rotorinis rekuperatorius užtikrina, kad paduodamos oras VISADA turės tą patį drėgnumą, nepriklausomai nuo oro.

Jei vėdinsite atidarant langus, arba per plokštelinį (ne celiuliozinį) rekuperatorių - tai šalinamas drėgmės kiekis priklausys nuo lauko oro temperatūros. Dirbant tuo pačiu režimu, plokštelinis prie 0"C pašalins net dvigubai daugiau drėgmės nei prie +10, o prie -12"C - trigubai.

Paprastai oro apykaita parenkama taip, kad skirtumo 10-7g. kaip tik užtektu pašalinti nuolatinius drėgmės išsiskyrimus patalpoje.
Kalbant apie statybas - yra skirtingų procesų, kur išsiskiria skirtingi drėgmės kiekiai, be to - reikalaujama skirtingo mikroklimato. Pvz. klijuojant tapetus, patartina iš vis ne vėdinti, arba sudaryti sąlygas, kad patalpoje laikytųsi gerokai didesnis drėgnumas nei 60%.
Dažniausia, drėgmės šalinimas statybų metu - yra atskiras klausimas, kurį neverta spręsti rekuperatoriaus pagalba. Viso pirma - dėl tuo kad į sistemą prisisiurbs milžiniškas kiekis dulkių (iš lauko ir iš patalpos), padengs storų sluoksniu visus ortakius viduje, mikliai mirtinai užkimš filtrus (ir sistema suksis, bet nieko netrauks), ypač smulkios dalelės, praėjusios per filtrą, nusės šilumokaityje.
Antra, kai kurių procesų metų išsiskirią didžiuliai drėgmės kiekiai, kuriems pašalinti reikia kelis kartus didesnės apykaitos. Pradaryti langai gali užtikrinti 3-4 kartinė apykaitą, o kiek maksimaliai padaro rekuperatorius?
Be to, statybų metu dažniausia palaikoma daug mažesnė temperatūra patalpose. Tuomet ir šilumos ekonomija nėra tokia aktuali.

Vienu žodžiu, vėdinimą jungti nerekomenduotina, kol ir patalpoje ir aplinkoje yra pabaigti nešvarus darbai. O po to - patartina įjungti pilnu pajėgumu, nes dirbant 24 val/parą tuščiuose patalpose, jis sėkmingai šalins ir lietai iš sienų garuojančia drėgmę, ir - visą puokštę įvairiausių kvapų. Vis geriau, nei 16 val. laikyti patalpas visai be vėdinimo, o tik darbo metu retkarčiais atidarinėti langus.



Rotorinis rekuperatorius nuolat šalina ~3g./m3 drėgmės, tik apriboja, kad šis skaičius nedidėtų žiemą.

Atrodo pradedu suprasti.

Rotorinis gražina drėgmę tik tuomet, kai iš patalpų išmetama drėgmė dėl temperatūrų skirtumo pradeda kondensuotis šilumokaityje. Jei temperatūros viduje ir lauke apylygės, kondensacija šilumokaityje nevyks ir iš vidinių drėgnesnių patalpų drėgmė bus šalinama be stabdžių. Drėgmės gražinimas prasidės tik tuomet, kai temperatūrų skirtumai taps didesni ir prasidės kondensacija šilumokaityje, bet ir tuomet bus pašalinama apie ~3g./m3 drėgmės.

Teisingai supratau?

Panašiai. Tik jei temperatūros (ir drėgmė) lauke ir patalpose vienodos - nevyksta jokio drėgmės šalinimo. Jis prasideda tik tada, kai skirtumas atsiranda. O jei temperatūrų skirtumas yra didelis - prasideda ir kondensacija išmetimo pusėje. Kuo didesnis skirtumas - tuo daugiau drėgmės kondensuojasi (ir tuo daugiau kompensuoja drėgmės trukumą tiekiamame iš lauko ore).

Tad blogiausia vėdinimas šalina drėgmę, kai lauke yra šilta ir drėgna. Pvz. lietinga diena lauke prie +20"C ir 80% drėgnumo, ore bus ~12g/m3 vandens garų. Jei patalpoje oras sušils iki +24"C - tai tiekiamo oro drėgnumas taps ~64%. O 4 žmonės viduje nesunkiai prikvėpuos dar ~400g. Jei palaikyti tokia pat apykaitą kaip žiema (drėgmės kiekių skirtumas tiekiamame ir šaliname ore bus lygus 3g.) - tai patalpoje drėgnumas pašoks iki 80%.
Net jei kitų drėgmės išsiskyrimų nėra (šlapi drabužiai nesėkmingai bando išdžiūti vonioje), o te 4 žmonės susirinko svetainėje - tai į tą svetainę reikės paduoti net 135m3/h oro. Kitaip - drėgnumas ten greitai ims viršyti 80%. (Primenu: normalus drėgnumas patalpose yra 40-60%). O norint sumažinti bent iki 70% - reikės pakelti apykaitą iki 400m3/h.

Tad, visiems rekomenduoju įrenginėti vėdinimą su gerą atsarga. Dar geriau - su vėsinimu, kuris sugeba pašalinti nemažai drėgmės.

Vedinima su vesinimu? Cia kaip? Prie rekupo kasnors jungias ar vesinimas atskirai?

kanalinis kondicionierius. Standartinė įranga.

Tai geriausias variantas. Bet galima daryti ir atskirai.

Aciureikes pasiieskoti info. Nes manau karsta vasara visai noretus vesesniu kambariu.

Reali patirtis su ploksteliniu nelaidziu dregmei silumokaiciu: per tris savaites gyvenant dregme krito nuo 90% iki 73-77% ir tokia laikosi, net padidintom apsukom, atnaujintais filtrais. Tik po dvieju savaiciu dingo kondensatas nuo langu apacios, todel bent jau kol kas joks dregmes atstatymas akivaizdziai nereikalingas. Gali buti, kad dregnesniu neireiketu paduodamu oru pasirupina zemes silumokaitis. Matysim kas bus spustelejus salciui, bet stebuklu neivyks - analogiskos konstrukcijos namas be zs visada turejo truputi perteklines ir niekada neturejo deficitines dregmes.
Kas del rekupo naudojimo statybos metu - naudos buvo, istirpo visi varvekliai ant langu ir duru, dregme labai sumazejo, bet filtrai istraukiamo salinamo oro uzsinesdavo labai daug irsparciai. Specialiai nenaudociau, naudojau tik todel, kad paleidus sistema sausio pabaigoje is zs gaudavau +11...+13C ko pilnai uzteko namo sildymui iki temperaturos, tinkamos dirbti sausus darbus viduje. Patarciau nuomotis dregmes surinkejus, tik 30lt parai ir paemus penktadieni vakare o grazinus pirmadieni ryte uz 30lt galima labai pasisausinti

geriau nusipirkti nuosava, savaite ar dvi nuomos nieko neduos isbandyta.

http://www.irankiai2...ter-dh-720.html

Šis daiktas tikrai vertas dėmesio, skirtingai nuo prietaisiukų, surenkančiu maks. ~4 l/24h (o realiai ~2l). O pasibaigus statyboms jį visada galima perleisti kaimynams.
Gaila kad jis padeda tik dėl drėgmės, bet ne šalina kvapų.

P.S. O kaip sprendėte kondensato nuvedimą? Ar naudojote tik tol, kol prisipildys talpa?

ŽŠ gali duoti papildomos drėgmės tik eksploatacijos pradžioje (kol ne išdžius užpildas).
Tiesa, pas jus to užpildo labai daug, tad praeis ne vienas mėnuo kol išdžius. Tad pirma žiema, ko gero, nepavyks sumažinti drėgmės iki normaliu 40-60%.