Vėdinimas šiuolaikiniame name

Čia pats dievulis siuntė jus - profą santechniką į mūsų diskusiją

Tas "tradiciškai" yra ne visada, gali būti tokia sistema, kuri paduoda šviežią orą į gyvenamas patalpas, o ištraukia iš virtuvės ir san mazgų. Manau sistema pigesnė įrengti, o kokybiškai suprojektavus skirtumo eksploatuojant nebus.

Ne rekuperatoriaus užduotis, ir jis tikrai neprivalo šildyti oro iki kambario temperatūros. Jis tik atgauna šilumą iš šalinamo oro, o tiekiamo oro pašildymui gal būti įvairių sprendimų, tame tarpe ir jokių - oras tiekiamas truputi vėsesnis, priklausomai nuo rekupo efektyvumo - 3...6 laipsniais. O tiekiamam orui šildyti dažnai įrengiamas elektrinis tenas, kuris dažnai išvaro iš proto vartotojus elektros sąskaitomis; kartais - įrengiant kanalinį, maitinamą vandeniu ar freonu.
Mano supratimu šildyti tiekiamą orą iki kambario temperatūros nėra jokios logikos, arba šildyti iki tokios temperatūros/debito kad padengtų pilnai šilumos nuostolius, arba nešildyti visai - tuos keletą trūkstamų laipsnių tegul kompensuoja šildymo sistema - ar grindinis, ar radiatorinis, ar infra.
Kas dėl šalininko - čia sudėtinga nuspręsti kas yra geriau. Naujai statomam labai šiltam namui manau pigiausias variantas šildymą kabinti ant vėdinimo, pigiausias, bet dėl komforto - nežinau. Kaip komfortiškiausią variantą laikau grindinį.

Aš apie tai ir minėjau - jei šalia lango tankiau sudėti vamzdeliai bei ten yra aukštesnė šilumnešio temperatūra - tai problema gerokai sumažėja. Jei dar šildymo sistemos galingumas parinktas su gera atsarga, tai tas 1-1.5m šildomų grindų ploto gali pilnai padengti visus patalpos nuostolius. Ir tai nepigi sistema dar pabrangsta.

Aišku, gero rezultato neįmanoma pasiekti ne labai gerai izoliuotame name bei tuose patalpose, kur nėra daug didelių langų. Jei pasitaiko patalpą su vitrina vos ne per visą sieną, tai tą vitrina duoda daugiau šalčio, nei maksimaliai gali išspinduliuoti grindys, net jai vamzdelius sutankinsite iki minimumo.
Taip pat kils problemos, jei netoli lango nutarsite pastatyti kokį baldą, po kurio nebus pakankamo oro tarpo.

Tačiau, tokiu atveju gaunasi, kad vidurį patalpos (ir to labiau - priešingame gale) grindys nėra šildomos. Visa šiluma panaudojama prie lango. Grindinis šildymas netenka savo pagrindinio privalumo - komforto jausmą, kai vaikštai basas ir jauti grindų šilumą.
Dar daugiau - kartu su grindiniu šildymu dažnai naudojamos plytelės. O jos turi tokią savybę - labai greitai ima šiluma kai stovi basas. Kadangi žmogaus kūno temperatūra vis vien yra aukštesnė nei grindų, mes jaučiam, kad grindis yra šaltos net jei plytelės įšilusios iki 26-28"C. O kai stovime ant medinės dangos - mums atrodo visai normalu nepaisant tuo, kad tą lentos turi vos 20"C temperatūrą. Ką jau sakyti apie tai, kai plytelių temperatūra bus 20-22"C.
(Aišku, galima ir su grindiniu šildymu pasirinkti medinę dangą, tačiau tokiu atvejų ženkliai padidėja sistemos inertiškumas, kuris ir taip yra be galo didelis. Be to - truputi padidėja šilumos nuostoliai į gruntą).

Tai natūralu. Kai pagrindinė šildymo galia sukoncentruota prie lango bei lauko sienų - tai nėra jokios priežasties temperatūros svyravimams. To labiau - vidutiniame aukštyje. Aplamai, vidutiniame aukštyje problemų yra mažiausia, net pačiuose prasčiausiose namuose, net jei jie vėdinami natūraliu būdu.
Bet kas bus, jei šildymo galią nebus sukoncentruota prie lango o padalinta per visą plotą?

Teisingai sakote: jei po langu išsiskiria šilumos daugiau, nei reikia besileidžiančiam nuo lango šaltam orui sušildyti - tai tas oras bus sušildytas kiek daugiau nei kambario temperatūra ir pradės kilti į viršų. Bet gi matuojant, jus įsitikinote, kad prie lango yra atvirkščiai - net sutankintų vamzdelių galios nepakanka ir šaltas oras atvėsina grindys. Vadinasi, vis gi vėsesnis oro liežuvis juda iš viršaus į apačią, o ne atvirkščiai.

Visai nelogiškas teiginys. Šilumos balansą daugiausia griauna langai. Bet niekam nešauna į galvą visai užmūryti langus ir deginti elektrą dirbtiniam apšvietimui.
Analogiškai: kam deginti elektrą papildomam tiekiamo oro pašildymui, jei galima paduoti orą tokios temperatūros, kokią už dyką sugeba paruošti rekuperatorius, o šilumos nuostolius kompensuos patalpos šildymo sistema, kur kW*val. šilumos kainoja pigiau.
Be to, paduodami vėsesnį orą, mes turime galimybę greičiau atvėsinti kambarį, jei jame staiga atsiranda šilumos perteklius (pvz. susirenka daugiau žmonių, gaminamas maistas, per langą pradėjo šviesti saulė).

Visų šildymo sistemų keliamo dulkėtumo problema yra ant tiek maža, kad ne verta kreipti į ją ypatingo dėmesio. Pvz.: kokios dulkės gali nukristi į grindines groteles, jei iš ten pastoviai, gan didelių greičiu pučiamas oras? Daugiau logikos yra teiginyje, kad kaitaliojant grindų šildymo galią, kur nors atsiras lopinėlis, kuris ilgą laiką nebuvo šildomas ir pasidengė dulkių sluoksniu. O prasidėjus šalčiams, automatika padidino visų grindų temperatūrą ir tame lopinėlyje atsirado konvekcija. Jei tas plotas yra, pvz., po sofą, tai oro judėjimui yra labai siauras plyšys. Vadinasi - oro greitis bus nemažas ir išvilks iš po baldo visas susikaupusias dulkes.
Kiti teigia, kad vaikščiodami, mes sutrupiname dulkes į tokias smulkias daleles, kad net labai maža konvekcija gali jos pakelti.

Oriniame šildyme labai retai naudojamos grindinės grotelės. Gerokai paprasčiau (ir kelis kart pigiau) įrenginėti oro padavimo grotelės virš lango, arba sienoje, nukreipiant oro srautą taip, kad pūstu į langus.


Tai yra grindinio šildymo inertiškumo pasekmė.

Šilumos siurbliai, kurie naudoja oro šilumą iš patalpų. Kaip suprantu, tvirtinamas prie vėdinimo sistemos. Įdomu būtų sužinuoti gal kas girdėjo ar turi tokį.

O ar galima rekuperatoriaus oro šalinimą padaryti į nešildomą garažą?

Gal kas galit parekomenduoti meistra ar frma kurie galetu pasirupinti rekuperacijos irengimu? Kaunas

dekui

Egidijus Butkus 860544131 sakykit nuo Pauliaus zidinisto

Ačiū Ar Egidijus padėtų bendrai su vėdinimu, ar tik su išvedimu į garažą

aš tikrai tokį pasiūlymą buvau radęs vienos firmos interneto svetainėje. Mintis, kad išmetamas oras vis tiek šiltesnis ir taip šiek tiek pašildomas garažas, bet čia ši idėja buvo greitai sudirbta. Tada dar bandžiau surasti tos firmos svetainę, bet daug buvau peržiūrėjęs, neatsekiau.

Mintis taip šildyti garažą neteisinga todėl, kad iš patalpų išmetamas oras yra labai drėgnas (oras atvėsinamas, o tas pats drėgmės kiekis vėsesniame ore didina drėgmės procentą) ir kai jis yra išmetamas į šaltas patalpas, drėgmė iškrenta kondensatu, taip gaunasi, kad garaže bus labai labai drėgna, tai ir sienos pelys ir mašina greičiau rudis ir visi kiti minusai kylantis dėl perteklinės drėgmės.
Papildyta:


Rekuperatorius šioje situacijoje duoda ženkliai didesnę grąžą.

Aha. Kažkaip nepagalvojau apie drėgmę

ne tycia ne ta posta pacitavau .Cia buvo skirta kas ieskojo Kaune ventiliacijos irengimui atlikti ...

Ar as teisingai supratau kad siulote oras-oras sildyma jungti su vedinimo ortakiais?
kiek supratau is kitu temu tai vedinimo ir orinio sildymo sistemos turi buti atskiros del didesnio silto oro poreikio.