Vėdinimas šiuolaikiniame name

Pastoviai teigiate, kad vėdinimo sistemos įdiegimą reikia palikti profesionalams, kodėl imate pavyzdžius iš grindinio šildymo, kurį įrengė nieko apie grindinį šildymą nenutuokiantys asmenys?

Jei jau lyginat nemokšų įrengtą grindinį šildymą, tai jį lyginkit, su tokių pat nemokšų įrengtu oriniu šildymu. Kur Jūsų nuomone galima daugiau pripjauti grybo?

Gerai įrengtame grindiniame šildyme Jūsų paminėtų problemų tikrai nebus, nes visoms joms yra priešnuodžių ir nusimanantis šioje srityje specialistas, neleis joms kilti.

Taip, šilumos nuostoliai ties langu bus didžiausi, deje, Jūs nesate įsigilinęs į PN rekomendacijas. Jose teigiama, kad PN lango varža ruri būti ne mažesnė nei R1.25, o ne Jūsų paminėta R1.2, tai yra viena. Antra visuomet stengiamasi, kad ji būtų didesnė ir gali siekti net R2.

Dar vienas dalykas. Oro srautų esančių šalia lango atvėsimui ir judėjimui žemyn, įtakos turi ne lango šilumos nuostolių skirtumas su siena, bet vidinio lango paviršiaus temperatūra. Atsiverskit Feisto knygos, kurią turite, "Pasyvaus namo projektavimo pagrindai" 25 puslapį, ir ten perskaitysit juodai ant balto parašytą tekstą, kad "dviejų stiklų stiklo paketas su vienu selektyvu turės varžą R~0.83 ir vidinė lango tempera bus +14.5C ir mažiau, kas aiškiai per mažai, todėl susidaro besileidžiančio šalto oro skersvėjai nesant šildymo prietaisų po langais. Jei langas atitinka PN reikalavimus ir jo varža R1.25-R2, tai lango vidinio paviršiaus temperatūra yra beveik tokia pati, kaip kambario temperatūra ir papildomo šilumą skleidžiančio prietaiso po langu statyti nereikia."

Čia yra labai sąlyginis dalykas. Paprastai renkamasi kai skirtumas būna būtent paminėtais dydžiais, bet būna situacijų, kai žmonės į senos statybos daugiabutį su sienų varža R0.9 (Nuo 1959 m. iki 1992 m. statytų gyvenamųjų namų išorinių sienų šilumos perdavimo koeficientai buvo 0,9–1,3 W/(m2K) [Šilumos vartotojo vadovas, p.17]), stato PN tinkančius langus su R1.25 ir daugiau. Taip kad tikrai tas santykis nėra constanta, jis labai kinta su kiekvienu namu ar butu individualiai ir gali būti netgi priešingas nei Jūs teigiate.
Papildyta:


Žiūrint apie kokį namą eina kalba, jei apie tikrai šiltą, atitinkantį PN reikalavimus, tai namo šildymui pilnai užtenka namo ventiliacijai skirtų oro kiekių ir galima pilnai išsiversti be oro recirkuliacijos. Iš esmės reikia mąstyti į priekį, kad tokie namai netolimoje ateityje bus didžioji dauguma, tad jau dabar vartoti šį teiginį manyčiau yra trumparegiška.

Vienas pažįstamas susidėjęs naujus plastikinius ne pačios geriausios prabos langus pastebėjo tuos šalto oro liežuvius. Problemą išsprendė labai paprastai. Šaltais žiemos vakarais ant palangių dega žvakes. Ir liežuvių nelieka, ir romantiška gimstamumą skatinanti aplinka sukuriama. Bet, ponai, ar jums neatrodo, kad nukrypote į lankas, nes postuose vyrauja problematika labiau tinkanti namų šildymo arba langų temoms. O aš vis dar neatlyžtu ir noriu daugiau sužinoti apie šildomo garažo vėdinimą.
Iš skurdžios informacijos, kurią pavyko rasti, matau kelis variantus.
1. Natūralus vėdinimas įrengiant groteles oro padavimui garažo vartuose, languose arba gręžiant skyles sienose ir orlaidė į ventiliacijos šachtą. Sistema pigi, tačiau nenaši ir švaistanti šilumą. Galima dar žaisti su vėjo turbinomis, tačiau jos didina kaštus ir nedaug ką keičia.
2. Priverstinis vėdinimas įrengiant padavimo groteles ir į ventiliacijos šachtą įstatant ventiliatorių su laikmačiu. Atvažiavai su šlapia mašina įjungei ir palikai kokioms 3 val. Sistema kiek brangesnė, tačiau efektyvesnė vėdinimo prasme. Tiesa, šiluma vis tiek keliauja lauk.
3. Rekuperavimas įrengiant decentralizuotą sieninį rekuperatorių, pavyzdžiui Mitsubishi VL-100U-E arba mažus ventiliatorius-rekuperatorius Lunos. Sistema brangi, tačiau, skirtingai nuo pirmųjų dviejų variantų, šilumos nuostoliai būtų minimalūs ir nereikėtų daryti grotelių šviežio oro pritekėjimui. Tiesa, gręžti dvi skyles sienoje vis vien reiks.
Kokios profų ir mėgėjų nuomonės?

Tai ,kad pro garazo vartus taip kosia vejas(nors ir pasiltintus dejomes, bet tos gumos tai juokingos), kad jokio papildomo vedinimo nereikia kam masinai tas komfortas nesuprantu ar cia sau ramu kampeli ruosiates?

Jums neatrodo, kad kiek per brangu yra šildytis žvakėmis?
(Jau nekalbant apie tai, kad jos degina deguonį bei skleidžia kvapus).

Dėl garažo jums jau penketas žmonių trumpai atsakė.
- Norite iš pagrindų ir išsamiai išsiaiškinti kaip reikia daryti garažo šildymą bei vėdinimą? T.y. - sužinoti viską, ką ŠV inžinieriai mokasi 4-6 metus ir visą gyvenimą tobulina savo žinias?
- Nemanote, kad forumas ne visai tą vieta, kur tai galima padaryti?

Jei nepatingėtumėte, visa reikalingą informaciją galėtumėte surasti tų firmų tinklapiuose, kurie vykdo tokius darbus. Dėl bendro išprusimo to pilnai pakaks. Arba galite tiesiogiai kreiptis pas specialistus dėl konsultacijos.

Taip. Tikrai. Jei "nusimanantis šioje srityje specialistas" atspausdins įsakymą draudžianti šaltam orui leistis žemyn - beliks tik priklijuoti tą įsakymą tinkamoje vietoje ir problema bus išspręsta!

Uždavynukas pirmai klasėj: Sakykim, 0.5kW šildymo galia yra išbarstyta 20m2 plote. Kokiu greičiu šiluma atiduodama kambario orui (kiek šilumos išspinduliuoja 1m2) - tiesiogiai proporcinga grindų ir oro temperatūrų skirtumui. Tai, kiek kartų pakils grindų temperatūra, jei tą galia sutalpinti į 2m2 ties lango?

Papildyta:

Tuomet, daugiau nedrįstu prieštarauti tokiam žinovui, kaip jus.

Nuo galo:
3) Norėčiau pamatyti nebrangu davyklį, kuris gali prieš porą valandų patikimai prognozuoti saulės pasirodymą.
1) Izoliacija tik įtakoja šilumos nuostolius į gruntą. Grindų šilumos imlumas priklauso tik nuo tuo, koks sumuštinis yra virš izoliacijos.
2) Palyginkite betono šilumos imlumą ir oro, kuris, vėsindamas grindis, tą šilumą atimą. Pora valandų - tai visai ne baisiai. Juk grindų temperatūrą reikia sumažinti vos vienu-kitu laipsniu. Prisiminkite per kiek savaičių pavasarį įšyla namo senas, kai lauke pasidaro +28, o namuose vis dar yra maloniai vėsu!

Orinis - nes tiesiogiai šildo orą, be tokio tarpininko kaip grindys, lubos ar radiatorius.
Galima apsieiti ir bė vandens, jei naudojamas oras-oras ŠS.
Sistema kainoja lygiai tiek pat, kiek kainos kondicionieriai, kurios montuosite kai suprasite, kad šaldomos grindys - ne pats geriausias vėsinimo būdas.


Iš tikro, jei namuose nėra atsuktuvo, tai naudojant pvz. peilį - gan sudėtinga pakeisti sklendės maksimalaus uždarymo ribotuvo padėti.
Visos be išimties šildymo sistemos reguliuoja centrinio "katilo" galią pagal namo šildymo poreikį. Tik orinis tai daro tiksliau, nes betarpiškai matuoja vidutinę iš visų patalpų recirkuliuojamo oro temperatūrą.

Nuo tuo koks šaltas bus stiklas, priklauso tik šalto skersvėjo temperatūra. Jei egzistuoja temperatūrų skirtumas tarp lango ir, pvz., sienos paviršiaus - tai gravitacinio oro judėjimo neišvengsi. Į greitį galima nekreipti dėmesį. Jis bet kurio atvejų yra mažas.
Oro judėjimas yra pastovus ir neša grindims tam tikrą šaldymo galią. Kai lauke šilta, tą galia, kuria bando atvėsinti grindis yra mažesnė. Bet tuomet ir grindinio šildymo galingumas yra mažesnis, jis gi reguliuojasi nuo bendro šilumos poreikio. Bet kurio atveju išeina, kad maždaug pusė grindų ploto dirba tik tam, kad sušildyti nuo lango sklindantį šaltą orą. Vadinasi pirmuose 2-juose m2 prie lango vėsinimo galia yra ~5 kartų didesnė nei šildymo, antruose 2-juose m2 - 4 kartus, trečiuose 4-juose m2 (tarkim, šaltas liežuvis pasidarė 2 kart platesnis) - 2 kartus šaldymas pranokstą šildymą ir tik ketvirtame metre nuo lango oras sušyla galutinai.

Aišku, reikėtu nepatingėti projektuojant grindinį šildymą ir prie lango sudėti vamzdelius kiek tankiau nei įprasta, o patalpos gilumoje - atvirkščiai. Tačiau, pakeitimų ribos yra gan siauros. Šilumos atidavimas gali skirtis tik 2 kartus (o reikia - 10).
Dar patartina netaupyti ir įrengti patalpoje kelis, atskirai reguliuojamus kontūrus ir gudrią automatiką. Kai lauke šalta tai neaktualu, tačiau tuomet kai lauke ~0"C, tolimesnis nuo lango žiedas bus automatiškai išjungtas, o vidutiniame - sumažintas galingumas. Aišku, šalia lango grindys vis tiek bus vėsesnės, bet šaltas oro liežuvis bus sušildytas žymiai anksčiau nei 4m nuo lango.

Pasiskaitykit ką parašėt kai išsimiegosit, tikrai pervargot, reikėtų pailsėti.




Aišku džiaugčiausi gavęs tokį pripažinimą iš pakankamai kompetentingo vėdinimo srities specialisto, bet deja, kai tokios būsenos (žr. aukščiau) komplimentus dalinate, belieka tik užjausti.

ed@'ui zvakes ant lango prabanga,o fankoilai visam name-ne..
As vis dar svarstau..Ka jus norite irodyti.. Atrodot protingas zmogus,kaipten bebutu,bet matyt labai jau garbetroska..
Tiek to.

Kadangi kaži ar priimsite ir mokėsite algą kaip techniniam konsultantui tai realiai pretenduoju ir greit žadu imti algą kaip tiekėjas:
Saulės daviklis 428PLN su PVM - čia daug ar mažai?
Beje, mano pietiniame fasade jau kyšo laidas saulės davikliui, manau automatiką montuojantieji pasiūlys paprastą variantą, kažką kalbėjo apie 200Lt - už algą galiu surinkti pilną informaciją

Papildyta:

Iš principo pastaba teisinga, bet omeny turėta ne grindų, bet viso namo šilumos izoliacija, leidžianti minimizuoti šilumos nuostolius ir tuo pačiu - šildymo galią.
Papildyta:

Taip, betonas gerai akumuliuoja šilumą, bet nepamirškite, kad saulė geriausiu atveju apšviečia dvi pastato sienas, likusios dvi( kalbu apie paprastą architektūrinę forma, apie keturių kampų pastattą) lieka šešėlyje. Vėdinimo sistema perkaitimo galimybę sumažins maišydama orą pastate.
Su savaitėm truputi perlenkėte. Nebent omeny turėjote vieną arba max dvi- čia jau šiltintam namui, ne penkiasdešimtųjų chruščiovkei.
Papildyta:

Net nežadu vėsintis grindimis, todėl ir nesuprasiu ir nemontuosiu, ir kitiems patarsiu, kad vietoj kondicionierių (atkreipkite dėmesį - panaudojote daugiskaitą) galima naudoti žemės šilumokaikį. Praeitoj savaitėj, kai lauke buvo virš +22C, į rekupą tiekė 11,5C prie 50proc. galios. Net nešešėliuojant langų sugebėjo palaikyti +20C patalpose Apie saulėtumą net neužsiminsiu, tikriausiai prisimenate koks oras buvo prieš savaitę.
Papildyta:

Recirkuliacija - nebūtina. Energetiškai efektyvų namą šildys vėdinimo sistema tiekiamas oras, pati pigiausia šildymo sistema

Idomią čia diskusiją užsukot. Kas keisčiausia gerai įrengtuose namuose beveik visos minimos problemos pasireiškia tik ekstremaliomis (kai lauke itin šalta) sąlygomis.
Galiu paminėti, kad ir savo pavyzdį. Prie visų išorinių sienų grindinio šildymo žiedų žingsniai yra sutankinti (1,5 m iki išorinės sienos). Suprantama, kad vamzdukai vedžioti taip , kad palei išorines atitvaras eitų paduodamas termofikatas, o grįžtu jau patalpos viduje. Kai dariausi termoviziją (lauko temp. -21, 21val., t.y.saulės įtakos per langus nebuvo) palei vitrinas buvo 1.1 laipsnio (ir tai tik mažiau nei pusmetris nuo vitrinos) mažesnė grindų temperatūra, negu patalpos viduryje. Oro temperatūra 1,5m auktštyje betkuriame patalpos taške skyrėsi max 0.8 laipsnio. Žinoma ~20 cm iki lango temperatūra žemiausia. Kambariuose kur yra langai "šaltoji kišenė" yra lango niša, nes ten sunkiau cirkuliuoja konvekcinės srovės, bet užtat likusiame kambaryje šildymas pasiskirstęs tolygiai ir nėra kažkokių šaltų salelių.
Idomiai nagrinėjate atvejį, kad nuo langų vientik leidžiasi šaltas oras ir vėsina grindis. Jei į grindį šildymą paduodama reikalinga temperatūra, žiedų tankis parinktas teisingai, tai tokiu atveju kildama šiluma, kaip tik šaltą orą sušildžius "tempiasi" jį aukštyn (tada ir pasiekiamas šilumos teisingas balansas kai neutralizuojamas šaltis). Žinoma visiškai neišvengsi to temperatūrų skirtumo- visgi sienoje vienaip ar kitaip sąlyginai yra skylė (lyginant šilumos laidumą sienos ir lango), bet tokių ryškių šalčio liežuvių irgi neturėtų būti jei viskas yra padaryta teisingai. Žinoma konvektorius ar radiatirius geriau "apiplautų" langą šiluma, bet grindinis šildymas tai daro irgi neblogai.

Vėdinimo sistema tradiciškai tiekiamą orą paduoda prie langų, o šalina tolimiausiame taške nuo lango (paprastai prie durų).
Nesutinku, kad rekuperatorius nepašildo oro iki kambario temperatūros. Jis būtent ir turi tiekti kambario temperatūros orą, kad būtų palaikomas šilumos balansas, o ne vėsinamas kambarys. Žinoma lango apipūtimas iš grindų būtų efektingiausias, bet tai dažniausiai yra orinio šildymo sprendinys, o ne rekuperacinės sistemos, kurios pagrindinis tikslas yra tiekti šviežią orą, o ne spręsti šildymo problemas.
Nesu nei vienos šildymo sistemos kategoriškas šalininkas, t.y. nei grindinio šildymo nei radiatorinio. Gal labiau esu prieš orinį šildymą, kai oras tiekiamas iš grindų - tada tikrai susiduriama su didesnio dulkėtumo problema. Ir nematau tokios didelės problemos jei palei langa (skylę sienoje) yra kažkiek žemesnės temperatūra. Teisingai įrengus šildymo sistemą, ši problema nėra tokia ryški, o tiksliau, pasireiškia tik prie ekstremalesnių šalčių, kurie sąlyginai yra trumpaleikiai reiškiniai. Aišku dar nepaminėjom atvėjo, kad dieną per tą patį langą dar ir saulė šildo ir tada gaunasi atvirkščiai, jog prie lango būna šilčiau nei patalpoje nors ir už lango speigas spaudžia. Pvz pas mane saulėtą žiemos dieną patalpas prišildo iki +3 laipsnių, t.y. patalpos termostatai užstatyti 21 laipsniui, o prišyla iki 24.