Vėdinimas šiuolaikiniame name

Nesąmonė yra debitas, viršijantis 1000m3/h prie dt=8C, bet jei bandyčiau skaičiuoti "sąmonę" prie jūsų pasiūlyto dt=4, tai gautume visus 2000m3/h su trupučiu.
Negi jūs teigiat, kad toks debitas yra racionalus???

Visų pirma: Tokia patalpa - tai mano namas, netgi truputi pagražintas iki 3kW
Antra: Kaip matote, net dt=8 suituacijos negelbsti, nors stipriai gerina - su dt=15-17C viskas sustos į savo vietas - be papildomų ventiliatorių, be TRIGUBŲ vamzdyno diametrų, vėdinimo sistema užtikrins reikiamą šildymo galią nekeldama triukšmo ir skersvėjų
Trečia: aišku difuzorių/grotelių skaičius - kad ir begalybė, bet suminis debitas vistiek turės cirkuliuoti bent iki atsišakojimų/paskirstymo, kokio diametro reiks 1000m3/h - jūs geriau žinote, tikrai ne d160 ir ne d200.

Paprasta, akivaizdi išvada: su delta t 15-25C galima šildymą oru užkrauti vėdinimo sistemai, kurios projektinis maksimalus debitas 300-400m3/h, čia pastatui su šilumos nuostoliais 3-3,5kW.
Todėl nesutinku su jumis, kad orinis šildymas - tokia pati žematemperatūrė šildymo sistema kaip vanduo. Orą teks šildyti iki +35...+45 priklausomai nuo pastato šiluminių charakteristikų, arba vėdinimo sistemą projektuoti stipriai našesnę, kad galėtų tiekti didesnį kiekį vėsesnio oro.
Papildyta:

Jūs pats puikiai mokate tai suskaičiuoti: paduodamo ir grįžtamo t skirtumas padaugintas iš savitosios šilumos, padaugintas iš debito Kame čia linksmumas?

Labai dažnai to užtenka. Jei žmogus nepaisant nieko, vis vien stato KKK ar dujinį katilą - geriausia rinktis radiatorius. Tas pats liečia el. radiatorius.


Na, viskas! Jei Vilienėi taip griežtai pasakė, kad tai neperspektyvu - tai nėra apie ką ir šnekėti. Gaila tik tos milijonus žmonių, kurie negirdėjo šio pasakymo ir pasirinko šį neperspektyvų sprendimą.

Kokį kokybišką langą besirinksi - vis tiek jo šiluminė varža 7-10 kartu mažesnė nei sienos.
O ko čia dėtas kondensatas??? Gal tai ir ne labai gražu. Tačiau jokios neigiamos įtakos niekam nedaro. O tai kad nuo didelio lango palei grindys sklinda didelis šaltis - tai iš tikro yra problema.


Difuzorius visiškai netinka oriniam šildymui, nes:
- vietoje tuo kad šildyti langus - išbarsto šilumą po visą kambarį (kaip ir grindinis šildymas) ir nuo lango į apačią plusta šalto oro liežuvis.
- difuzoriai skirti visai mažiems oro kiekiams (tik vėdinimui), o orinis šildymas vis gi reikalauja 3-4 kartus didesnės oro kaitos nei vėdinimas.
- mintis šildyti tolimąjį kampą man ne atrodo protinga.

Papildyta:

Jums ne atrodo kad namas - tai ne tas pats kai patalpa. Padalinkite jūsų gautą 1000m3/h iš visų, name esamų, langų skaičiaus! Kiek gausite vienam langui?

dt=4 naudojama kai lauke yra ~0, o tos porą dienų kai už lango pasidaro -23"C ir nuostoliai padidėja dvigubai - orą pašildo iki +30"C (dt=8C). Debitas nesikeičia.

Jūsų, kaip profo, technologijų nešėjo pareiga rūpintis, kad žmonė, kurie nesupranta - PAISYTŲ. Kad nesirinktų inžinierinių sistemų nes "taip visi daro". Atkreipkite dėmesį į ketvirtą bei penktą klausimus/atsakymus, tai įprasta situacija. Tik JŪS, kaip profas galite tai pakeisti. Ir nereikės gailėti tų milijonų žmonių, kurie neinvestuodami į kokybiškas atitvaras tikisi rasti "beveik nemokamą" būdą šildytis, kiauras ir šaltas vitrinas apipūtinėja fankoilais Kai langai ir vitrinos bus kokybiškos - fankoilų niekam nereikės. Va tokia perspektyva...Ir vilienė čia ne prie ko
Papildyta:

Prie to, kad esant didesniam šalčiui lauke jis virsta labai gražiu šerkšnu. Nes vitrina iš prasto stiklo, silpno rėmo ir dar kiaurai sumontuota. Tuomet jūsų kolegos randa išeitį - stato fancoilą apipučiantį stiklą, sudarantį termoužuolaidą, kuris pakelia vidinio stiklo paviršiaus temperatūrą virš rasos taško ir išsprendžia visas problemas
Papildyta:

Dėl "išbarstyto" oro - tvirtos nuomonės neturiu, bet manau, kad oras linkęs pakankamai maišytis ir komfortas bus pasiektas.
Dėl debito - jau rašiau, priklausomai nuo delta t ir galios galima puikiai šildytis be papildomų investicijų į vamzdyną, į ventiliatorius ir difuzorius.
Dėl kampo šildymo - nesu tikras. "Kampas" gaunamas dėl vėdinimo užtikrinimo: difuzorius tolimiausiame kampe, ištraukimas po durimis. Jei užtikrina gryno oro pasiskirstymą - turėtų paskleisti "išbarstyti" ir šiltą orą.

O dėl ko jūsų manymu, aš lankausi tokiuose forumuose kaip šis?

Jus galite ir toliau išradinėti dviratį. O aš geriau eisiu surašyti prefo partiją.

Vilienė tapo orinio šildymo šalininku

O aš atvirkščiai, prie grindinio persimečiau , ankstesni Vilienės postai įtikino

Mintai, dar nesimėtom, tiksliai žinosiu tik sekantį pavasarį. Bet feisto knygoje yra racijos, kai pabandai paskaičiuoti - netgi labai yra. Tik edas to nenori pripažinti - jam geriau prefas.

Orinis šildymas - tai sutaupyti litai, juk grindinį tikrai brangiau įrengti. Kaip reguliuoti grindiniu patalpų temperatūrą - aišku kaip 2x2, kaip tą daryti su oriniu - va čia "vopros na zasypku". Feistas jei pameni san mazge elektrinį šildytuvą siūlo, kad pakelti temperatūrą, bet jei vaikai mėgsta +24C o man reik +20C savam miegamajame?

Oras vs vanduo kol kas matau riebų pliusą instaliavimo kaštuose.
Papildyta:

Jei priglaudus ranką prie širdies, atvirai, į vatą nevyniojant - manau medžiojate užsakovus. Ir tai nieko smerktino, natūralu Kaip bebūtų - visi turi progą paskaitinėti jūsų postus, aš - pasijusti vertu rimtesnei diskusijai. Visa tai tikrai turi nemažą įtaką formuojant nuomonę, ko aš labai noriu ir tikiuosi - prisideda griaunant nusistovėjusias pasenuses tradicijas ir dogmas

Pliusą ir aš matau, bet vienas dalykas. Kai pradėjau domėtis rekuperatoriais, elektra kainavo 32 cnt. Tuomet sudomino vienas puslapis, kuriame buvo pateiktas skaičiavimas, kiek rekupas leidžia sutaupyti, šiek tiek žemiau pateikta lentelė, kaip sutaupymas pasikeistų, jei elektra pabrangtų iki atrodė neįtikėtinų 50 cnt.

Dabar mes mokame apie 50 cnt už elektrą, kas toliau? 1.50 Lt/kWh ? o toliau ? Tik perėję prie alternatyvios energetikos panaudojimo šildymui galėsi prognozuoti, kiek namo šildymas atsieis ateityje. Todėl saulės kolektorių panaudojimo šildymui perspektyva man atrodo labai viliojančiai.

Bėda ta, kad norint maksimaliai išnaudoti saulės kolektorių tiekiamą šilumą reikia šildymo sistemos galinčios šildyti esant mažos temperatūros šilumnešiui. Ed@`s mini, kad orinio šildymo atveju, šilumnešis oras yra įšildomas iki mažiausių ~30 C temperatūrų. Viskas kaip ir gražu, bet oro šildymui norint panaudoti saulės kolektorių šilumą teks įterpti tarpinį šilumnešį - glikolį. Literatūroje apie PN teigiama, kad norint šildymui naudoti orą be recirkuliacijos panaudojimo, gali tekti oro šildymui naudoti 55C temperatūros šildytuvus, taip kad saulės kolektoriams tai jau per aukšta temperatūra.

Grindinis šildymas gali pareikalauti ženkliai mažesnių šilumnešio temperatūrų. Jau šiltiems standartams teigiama, kad į grindis gali būti paduodamas 26-28C temperatūros šilumnešis (pažystamas turintis geoterminį šildymą nurodė būtent tokias grindinio šildymo temperatūras, jo sienų šilumos varžą apskaičiavau ~R5). PN atveju spėju šilumnešio temperatūra bus dar mažesnė. Tikrai tikiu, kad saulės kolektorių ir grindinio šildymo tandemas dirbs efektyviausiai.

Tad, dėl orinio šildymo sistemos įdiegimo mažų kaštų tikrai nesiginčiju, bet manau, kad verta nepagailėti, kaip ir tamsta šiek tiek daugiau pinigėlių ir pasikinkius saulę, grindinio šildymo pagalba dar labiau sumažinti šildymo kaštus, bei juos užšaldyti ties šios dienos, saulės kolektorių ir grindinio šildymo įrengimo kaina. Tai kas kad šiai dienai tai dar neapsimoka, kas žino, ar po 5 metų tai neapsimokės, bet tada jau įdieginėti naują šildymo sistemą kainuos ženkliai brangiau.
Papildyta:

[quote=ed@,2012 05 12, 22:36]
O dėl ko jūsų manymu, aš lankausi tokiuose forumuose kaip šis?

Vuo, atsirado Moze
Bent jau patyletumet. Jusu tikslas aiskus, bent jau neslepkit, nes juokingai atrodo.. Kad blogas specialistas, nedrysciau taip teigti, geru patarimu duodate, bet kam apsimetineti kuom nesate..

Man net įdomu pasidarė: kaip gi jus ketinate reguliuoti grindinio šildymo galią?
Tarkim, lauke baisus šaltis. Ne vieno debesėlio. Naktį sistema dirba pilnu pajėgumu. Grindys įšilusios iki maksimumo. Tačiau, diena vos saulė užsuką pro langą - mikliai prišildo kambarį. Pasidaro per karštą. Termostatas, aišku, tuoj pat atjungia šildymą... Tik klausymas: po kelių valandų pagaliau atauš grindys?
O vakare turime atvirkštinį efektą: saulė seniai dingo, siurblys pumpuoja karštą vandenį be sustojimo, tačiau atvėsęs grindų sumuštinis niekaip negali įšilti.

O ką darysite jei, sėdintis netoli lango, vaikai šaukia, kad namuose šalta o grindys - iš vis ledinės (o jie mėgsta lakstyti be šlepečių)... o žmona patalpos gilumoje kažką gamindama prie įkaitusios viryklės, stovint ant įšilusių iki +35"C grindų (šaltas srautas nuo lango čia nepasiekia) - prašo nors truputi prisukti šildymą?

Orinio šildymo galia reguliuojasi labai paprastai. Jei turite "neperspektyvius" fancoilus - distancinio pulto pagalba (kiekviename kambaryje atskirai). Viskas vyksta automatiškai, reikia tik nustatyti kokią temperatūrą norite palaikyti. Be to, galima pasirinkti: ar matuoti kambario temperatūrą su davikliu pačiame fancoile, ar su davikliu, esančiu pulte (ir padėti pultą šalia savęs, kad matuotu temperatūrą būtent šioje vietoje).
Jei yra kanalinė orinio šildymo sistema, tai kiekviename kambaryje, tinkamoje vietoje kabo lygiai toks pat termostatas kaip grindiniam šildymui, tik jis reguliuoja ne pavarą ant vandens vožtuvo o pavarą ant oro sklendės...
Aišku, jei norite sutaupyti, galima nestatyti nei termostatų nei motorizuotų sklendžių, o daryti skirtingas temperatūras patalpose, rankiniu būdu. Tam grotelėse yra rankinės sklendės.

Nereikia ištraukti žodžių iš konteksto. Galu gale, pats pamąstykite apie ką rašote.
Tai, kad vietoje įprastų stiklopakėtų su R=0.7, naudosite pačius brangiausius langus su R=1.2 (vos ne dvigubai ! ) - nereiškia, kad jie yra šiltesnį už sieną (R=8-10).
Imant 15m2 miegamąjį palėpėje, su 3m ilgio lauko siena - per stogą ir sieną išeina tiek pat šilumos (viso 21m2) kiek per vieną nedidelį (1.5x1.5) geros kokybės langą (su R=0.93)...
-Tai, kurioje vietoje bus šaltas paviršius, nuo kurio leisis atvėsintas oras???

Idomu.. Isdrystumete savo nama apsistatyti fankoiliais? Kiek tai kainuotu? Arba konvektorius susideti?

Šildymo galia reguliuojama pavaromis ant kolektoriaus. Tokio baisiai didelio inertiškumo nebus dėl labai gerų izoliacinių savybių, net per didžiuosius šalčius grindų betonas tikrai nekais ir liks tik keletu laipsnių šiltesnis nei patalpų oras. Temperatūrų svyravimų neišvengsime, minimizuoti bandysiu su lauko temperatūros davikliu - sistema turės truputi prognozuoti.

Kosminiai fancoilai - jiems vandens šilto paduoti nereik, nes vadinate "oriniu šildymu" Iš kitos pusės - sistema ne ką pigesnė bus nei "tradicinis" grindinis šildymas.

Kanalinė, būtent kanalinė sistema labiausiai nusipelno "orinio šildymo" pavadinimo. Reguliuoti oro sklendę kaip ir pavojinga, į kambarį plieskia saulė - o užsidariusi sklendė neužtikrina vėdinimo. Tikriausiai teks nustatyti bent minimalų sklendės atsivėrimą vėdinimui užtikrinti, o galią pažaboti mažinant šilumnešio paduodamą į kanalinį temperatūrą. Atrodo sudėtingai, ne ką ne pigiau nei grindinis.
Papildyta:

Jūsų žinios apie paketus truputi senstelėjusios, rinkoje nėra labai sudėtinga rasti U=0,5 (R=2), nors tai labai esmės nekeičia - langai vis dar stipriai atsilieka nuo neskaidrių atitvarų. Restoje buvo ne itin didelis langas, su lango, ne paketo U=0.68. Po truputi tobulėja.
Papildyta:

Leisis ir kaip leisis priklauso nuo galios, jei oras prie lango vės lėtai, tai "šalčio liežuvių" teks palaukti iki rimtesnių šalčių, kuriuos jūs, jei gerai prisimenu, įvertinote 5d per šildymo sezoną.