Įkraunama...
Įkraunama...

Vėdinimas šiuolaikiniame name

QUOTE(ed@ @ 2012 05 11, 19:31)
Pagal mane grindinį šildymą daro vien dėl to, kad tai madinga. Kitokių pagrįstų argumentų dar neteko girdėti.


Yra buve gyvenime apinkybiu kai darbo vietoje vienintelis silumos saltinis buvo silta ora puciantis fenas, ypac slogus prisiminimai smile.gif

Prie ko ce mada jai jautiesi komfortiskai? Ar be slepeciu ant betono jautiesi patogiai ? smile.gif
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2012 05 11, 20:31)
Jei įrengti padavimo groteles grindyse po kiekvienu langu - tai tikrai besileidžianti nuo lango šalto oro srautą nupūs į viršų. Bet visais kitais atvejais - vėdinimo sistema visiškai neturės įtakos šaltam skersvėjui palei grindis. Vėdinimas maišo orą viršutinėje patalpos dalyje, o šaltas oras nuo lango netrukdomai šeimininkauja apačioje.

Pagal mane grindinį šildymą daro vien dėl to, kad tai madinga. Kitokių pagrįstų argumentų dar neteko girdėti.

Omeny turėjau "tradicinę" vėdinimo sistemą, kai difuzorius yra lubose, tolimiausiame kampe nuo durų, pro kurių tarpą vyksta oro cirkuliacija. Sutikite, šis srautas įtakos šalto srauto kryptį.

Kaip ir niekas nepaminėjo vieno grindinio pliuso - žemos šilumnešio temperaturos, dėl ko jis lengviau pritaikomas prie žematemperatūrių šilumos šaltinių, tokių kaip šilumos siurblys.

Kokias alternatyvas galite pateikti grindiniam šildymui?
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2012 05 11, 23:03)
vieno grindinio pliuso - žemos šilumnešio temperaturos

Cia vienas is pagringiniu sildomu grindu pliusas drinks_cheers.gif
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2012 05 11, 00:07)
Įdomu ar čia dar yra manančiu, kad grindinis šildymas - pats geriausias visoms patalpoms? Jei taip, tai būtu įdomu išgirsti argumentus.

pats geriausias jis tikrai nėra, jei būtų geriausias visi tik jį ir rinktūsi, bet pasirinkimas tikrai labai geras. Manyčiau kad grindinis šildymas yra geresnis pasirinkimas nei šildymas oru daugeliu atvejų.

Pagrindinis grindinio šildymo privalumas mano akimis, tai mažos temperatūros šilumnešis, kas yra didelis pliusas šildantis saulės kolektoriais ir geoterminiu.

Taip pat didelis pliusas yra tas, kad šildoma dideliu plotu, infraraudonaisiais spinduliais, kas leidžia palaikyti mažesnę patalpų temperatūrą neprarandant komforto, o tai leidžia taupyti.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2012 05 11, 08:12)
Todėl pasyvaus namo šildymui vis tik labiau tiktų šilumos tiekimas vėdinimo sistema.


Jo, taip yra teigiama. Jei PN bus šildomas elektra, tai tikrai teisingiau būtų jį šildyti pasitelkiant ventiliaciją, taip bus pasiektas pageidaujamas rezultatas mažiausiomis sąnaudomis, bet jei yra minčių, šildymui pasitelkti atsinaujinančią energiją, pav. saulės kolektorius, grindinis šildymas tampa labiau patraukliu už šildymą vėdinimo sistemos pagalba.
Papildyta:
QUOTE(eds @ 2012 05 11, 09:44)
Dabar klausimėlis nr. 2, kuris išplaukė iš diskusijos. Paaiškėjo, kad vėdinti garažą per rekuperatorių nepavyks. O ši patalpa žada būti šildoma. Kaip tada ją vėdinti? Juk tiek natūralaus, tiek mechaninio vėdinimo atveju šiluma bus išmetama tiesiogiai lauk. Aišku, garaže šildymas bus prisuktas iki kokių 12–14 °C, bet vis tiek gaila. Kita vertus kartais įvažiavę automobiliai būna šlapi, snieguoti, taigi reikalingas galingas ištraukimas. Kokie būtų siūlymai?


Manau, kad šiai patalpai teisingiausia panaudoti atskirą rekuperatorių, nesusietą su gyvenamųjų patalpų vėdinimu. Tiesa, pirkti gana brangų įrenginį dėl garažo, tikrai ekonomiškai nepagrysta investicija, bet juk garažas, nėra sandari patalpa, kuriai reikia idealiai subalansuoto oro padavimo ir ištraukimo. Šiai patalpai aš bandyčiau susikonstruoti kažką panašaus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 11 gegužės 2012 - 22:38
QUOTE(ed@ @ 2012 05 11, 17:09)
Praktiškai visas šilumos nuostolis yra per langus, tad ir visas šildymo srautas turi būti nukreiptas būtent tenai. Labai dažnai žmonės skundžiasi, kad ties langais grindys yra labai šaltos. Jei po langu nėra radiatoriaus ar konvektoriaus, tai atvėsęs prie lango šaltas oras, plusta žemyn ir keliauja palei grindis gan toli, nes šildymo galia išbarstyta per visą grindų plotą.


Feisto knygoje, kurią ir tamsta turi galimybę pasiskaityti, parašyta, jog PN langai yra ant tiek šilti, kad praktiškai pranyksta atvėsusio ties langais oro srauto, besileidžiančio žemyn, sukeliami skersvėjai, todėl atpuola būtinybė statyti bet kokį šildymo prietaisą po langais.

Taip kad Jūsų nupasakota situacija pasireiškia didžiojoje daugumoje Lietuvos namų ir butų, bet tai tikrai nėra taisyklė be išimčių.
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2012 05 11, 18:09)
Kaip tik yra atvirkščiai: patalpose su langais didžiausias grindinio šildymo trukumas - prastas temperatūros pasiskirstymas. O dulkių problema nėra tiek aktuali, kad kreipti į ją dėmesį.
Grindinis gerai vonioj. Norint komforto, ten gali būti palaikoma 24-26"C temperatūra. Tai yra gerokai daugiau nei kambariuose. Oro kaita ~3 kartus/val. Kad prišildyti tokį kiekį patenkančio iš kambario oro, reikia tikrai šiltų grindų. Ir tai gerai. Nes vonia, ko gero, vienintelė patalpa, kur vaikšto basi. Ten iš tikro galima mėgautis kad grindys šiltos. Be to, jei ne daryti šildomų grindų - jos labai ilgai džius.

Taip pat tambūre labai pravartu turėti šildomos grindis. Radiatoriaus ten nepastatysi, o kompensuoti, plustanti nuo lauko durų, šaltį kažkaip reikia. Taip pat kaip ir vonioje - šildomos grindys greitai išdžiovina balas nuo batų bei pačią avalynę.

O, kaip oras pasiskirsto kambaryje su langais jau rašiau šildomų grindų temoje -> <{POST_SNAPBACK}>
Praktiškai visas šilumos nuostolis yra per langus, tad ir visas šildymo srautas turi būti nukreiptas būtent tenai. Labai dažnai žmonės skundžiasi, kad ties langais grindys yra labai šaltos. Jei po langu nėra radiatoriaus ar konvektoriaus, tai atvėsęs prie lango šaltas oras, plusta žemyn ir keliauja palei grindis gan toli, nes šildymo galia išbarstyta per visą grindų plotą.
Tad mintis apie tai, kad norint kad nešaltu kojos, reikia daryti šildomos grindys - tai mitas. Pasitvirtina tik vonioje. 

Dulkių problema gali kilti, kai įjungiate šildymą po vasaros sezono. Nepaisant tuo, kad oro judėjimo greitis yra praktiškai nepastebimas, vis tiek atsiranda itin mažų, lengvų dulkelių, kurias oro srautas ištempia iš po lovų, spintelių  ir kitų neišvalytu kampų.
Tiesa sakant, po spintelėmis oro greitis nėra jau toks mažas. Tarkim jei po sofa yra 2-3m2 šildomo ploto, o šiltas oras negali kilti į viršų per tos 2-3m2, o stengiasi išeiti per 2sm plyšį (0.05m2) - tai oro greitis yra gan didelis ir iš ten išvilks visas dulkes, o ne tik pačias lengviausias. Tiesa, tai vyksta neilgai - vėliau pastovus oro judėjimas tiesiog neduoda ten kauptis dulkėms.
Tad dulkių problema - tai labai trumpalaikis dalykas.

niekaip nesuprantu jei grindinis šildimas pats blogiausias vien dėl to kad nesušildo nuo langų nusileidžiusio šalto oro tai kaip ji sušildo ir neturi šios įdos jūsų taip siulomas-giriamas orinis šilodimas.
šiltos grindis šala kojos, pučia šilta ora į pakauši šila kojos.
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2012 05 11, 20:31)

Pagal mane grindinį šildymą daro vien dėl to, kad tai madinga. Kitokių pagrįstų argumentų dar neteko girdėti.



Labiau nusisneketi nebesugebejei? g.gif
Atsakyti
QUOTE(*** @ 2012 05 11, 20:00)
Yra buve gyvenime apinkybiu kai darbo vietoje vienintelis silumos saltinis buvo silta ora puciantis fenas, ypac slogus prisiminimai smile.gif

Prie ko ce mada jai jautiesi komfortiskai? Ar be slepeciu ant betono jautiesi patogiai ? smile.gif

Jei grindys - betonas tiesiai ant grunto - tai nėra jokios prasmės jas šildyti nei orų, nei to labiau - grindiniu šildymu. O jei jos yra normaliai izoliuotos - tai jos be jokio šildymo bus kambario temperatūros. (Aišku jei nuo lango ar lauko durų nebus šaltos oro srovės, kurį jos šaldys).
O jei prie lango grindų temperatūra yra +15, o priešingoje patalpos pusėje +35"C - tada jaučiasi didelis komfortas??? biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2012 05 11, 21:03)
Omeny turėjau "tradicinę" vėdinimo sistemą, kai difuzorius yra lubose, tolimiausiame kampe nuo durų, pro kurių tarpą vyksta oro cirkuliacija. Sutikite, šis srautas įtakos šalto srauto kryptį.

Pakartosiu dar karta: Kai vėsus iš rekuperatoriaus paduodamas oras pučia palei stiklą žemyn - jis tik paspartina besileidžiančia nuo lango šaltą oro masę. Krypties nekeičia.
QUOTE
Kaip ir niekas nepaminėjo vieno grindinio pliuso - žemos šilumnešio temperaturos, dėl ko jis lengviau pritaikomas prie žematemperatūrių šilumos šaltinių, tokių kaip šilumos siurblys.

Greičiau tai ne grindinio šildymo pliusas, o - radiatorių minusas. Apart radiatorių, visos kitos sistemos dirba nuo žemos šilumnešio temperatūros. Pačios mažiausios šilumnešio temperatūros reikalauja orinis šildymas. Jei grindiniam šildymui ŠS turi sušildyti tarpinį šilumnešį - vandenį iki 35-38"C, tai orinio šildymo variante yra betarpiškai šildomas oras, kurio temperatūra yra 20-24"C.
QUOTE
Kokias alternatyvas galite pateikti grindiniam šildymui?

Grindinis šildymas skirtas voniai ir prieškambariui. Ten jam geros alternatyvos nėra. Gali būti naudojamas didelio aukščio patalpose, viešbučių holuose ir t.t jei dėl estetinių ar kitų sumetimų atsisakoma orinio ar spindulinio šildymo.
Dėl komforto galima šildyti virtuvės grindys, tačiau tai ne visai šildymas. Kad nebūtu šaltų skersvėjų, kiti šildymo prietaisai turi susitvarkyti su besiveržiančiu pro langą bei sienas šalčiu, o plytelės virtuvėje šildomos vien dėl malonaus pojūčio. Virtuvė bus be reikalo peršildoma, tačiau kojoms bus komfortiška.

Gyvenamosiose patalpose gal nelabai tinka spinduliniai prietaisai, bei "vėjaliai" su atvira spirale. Visi kiti - tinka.
Kaip nebūtu keista, pats efektyviausias būdas - radiatoriai. Neapsakomai pigu bei patikima. Tačiau tai - jei norite naudotis centrinių šildymu, arba - jaučiate malonumą rinkti miške malkas bei kūrenti KKK. Jei tik kalba prasideda apie granulinį ar dujinį katilą - tai pridėjus prie radiatorių kainos katilinės bei kuro sandėlio statybą bei įrengimą - gaunam sumą gerokai didesnė nei ŠS.

Panašus būdas - pakabinami po langais fancoilai (kondicionieriai). Gan brangoka, tačiau kartu yra ir vėsinimas bei suteikia idealios reguliavimo galimybes. Kiekvienoj patalpoj metuosi distancinis valdymo pultas - galite žaisti kol nenusibos.

Jei nepatinka vaizdas - yra grindiniai konvektoriai, kurie visiškai pasislepia grindyse. Vitrinoms tinka idealiai. Jie nėra labai paplitę dėl brangumo, dėl to kad sunku išvalyti jei prikrenta purvo, dėl tuo kad reikia ~200mm grindų storio.

Geriausios galimybės suteikia orinis šildymas, kai šiltas oras paduodamas ortakiais. Gan platus oro padavimų variantų pasirinkimas. Galima rinktis nuo idealaus oro pasiskirstimo iki mažiausios kainos.
Geriausia - plyšiniai difužoriai virš kiekvieno lango. Šiltas oras nedideliu greičiu pučiamas žemyn, sudarydamas prie kiekvieno lango oro užuolaidą. (Prie grindų oro greitis 0.2m/s). Tačiau, tam reikia, kad virš langų pakabinamos lubos būtu nuleistos 250-300mm nuo perdangos. Jei apie tai reikia nepagalvota iš anksto ir lango anguokraštis yra per aukštai - viso gero.
Galima vedžioti ortakius rūsyje (jei toks yra) ir paduoti per grindinius konvektorius (jei grindų storis leidžia jos patalpinti, arba palikta angą perdenginyje per visą lango plotį).

Jei gaila pinigų plyšinėms grotelėms, galima pasirinkti nedideles groteles su oro krypties reguliavimu ir nukreipti srauto liežuvius vėduokle, kad bent lango apačioje uždengtu visą plotį. Jei oro padavimas iš rūsio - taip pat galima rinktis mažas grindines groteles, tačiau toje vietoje stovėti nebus malonu dėl per didelio oro greičio.

Galu galia, galima ir išsaugoti maksimalų patalpos aukštį, ir ortakių sutaupyti, ir pasitenkinti mažomis grotelėmis - jei oras bus paduodamas per groteles sienoje iš koridoriaus (ar gretimos techninės patalpos). Tam kad srautas pasiektų iki langų, bet atsimušęs nuslinktu žemyn nedideliu greičiu, aišku reikia gerai pasiskaičiuoti. Trukumas - nepatartina kaitalioti ventiliatoriais greitį, nes neišvengiamai keisis situacija patalpoje. Užsiteršus filtrui, yra rizika, kad oro srautas nepasieks lango ir bus kaip su grindiniu šildymu - prie lango šaltos grindys, o patalpos gilumoje - per karštą.
Dar viena smulkmena: lubos patartina daryti lygios, nekabinti srauto kelyje tokių šviestuvų, kurie sudarytų srautui rimtą kliūtį, nes atsimušęs nuo briaunos oro srautas pakeis kryptį į gali pataikyti kam nors į pakaušį...o jo greitis yra nemažas.
Už tat - tai pigiausias variantas.
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2012 05 12, 15:42)
Pakartosiu dar karta: Kai vėsus iš rekuperatoriaus paduodamas oras pučia palei stiklą žemyn - jis tik paspartina besileidžiančia nuo lango šaltą oro masę. Krypties nekeičia.

Jūs čia turite omeny tik atskirą atvejį, kai difuzorius yra virš lango. Bet jei difuzorius ne virš lango - šalto oro nuo lango srovė judės link durų, per kurių tarpą oras traukiamas lauk, čia jei difuzorius paduoda, ne traukia orą.
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2012 05 12, 15:42)
Jei grindiniam šildymui ŠS turi sušildyti tarpinį šilumnešį - vandenį iki 35-38"C, tai orinio šildymo variante yra betarpiškai šildomas oras, kurio temperatūra yra 20-24"C.


Vanduo grindiniam tokios temperatūros bus tiekiamas prastame, t.y. pastate su ne mažais šilumos nuostoliais. Gali užtekti ir 28-32C temperaturos.

Dėl oro temperatūros klystate. Pabandykite paskaičiuoti bent 3kW šildymo galią, jei patalpoje nustatyta 20C o tiekiamas oras 24C (delta t tik 4C) koks bus debitas, ar gyventojų ventiliacija neįtrauks? biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2012 05 12, 15:42)
Kaip nebūtu keista, pats efektyviausias būdas - radiatoriai. Neapsakomai pigu bei patikima. Tačiau tai - jei norite naudotis centrinių šildymu, arba - jaučiate malonumą rinkti miške malkas bei kūrenti KKK. 

Panašus būdas - pakabinami po langais fancoilai (kondicionieriai). Gan brangoka, tačiau kartu yra ir vėsinimas bei suteikia idealios reguliavimo galimybes.

Jei nepatinka vaizdas - yra grindiniai konvektoriai, kurie visiškai pasislepia grindyse.

Geriausios galimybės suteikia orinis šildymas

Radiatorių pigumas baigiasi pajungimo vamzdžių pradžioje...kai juos reikia jungti prie kažko, tiekiančio aukštą šilumnešio temperatūra - pigią mėsą šunes ėda 4u.gif

Fankoilas - tai to paties radiatoriaus atmaina, kur šilumos perdavimą spartina ventiliatorius, o darbinis plotas didinamas papildomomis plokštelėmis. Senos statybos pastatuose gal ir neblogas sprendimas, bet neperspektyvu.

Vitrinų saugoti nebereikia - vitrinas reikia kokybiškai įrengti, pačioms vitrinoms naudoti pažangų stiklą bei rėmus. Problema dėl rasojimo nebeegzistuos.

Dėl orinio šildymo sutinku, tik reiktų pabrėžti, kad oriniam šildymui reikia normalaus, kokybiško, mažų nuostolių pastato. Tuomet komfortui pasiekti galima mažinti tiekiamo oro temperatūrą, ir debitą - būtent PN atveju šildymui užtikrinti užtenka debitų patenkinančių tik vėdinimą o tiekiama temperatūra neviršija komfortiškos +50C, kurią peržengus oras pakvimpa svylančiomis dulkėmis.
Negaliu komentuoti tokio "aukštojo pilotažo" kaip kryptingai, be kliūčių nusidriekiančio šilto oro srauto, bet manau mažų nuostolių name įprastas difuzorius tolimiausiame kambario kampe paduodantis šiltą orą iš lubų užtikrins nė kiek ne blogesnį komfortą nei atgyvenę gravitacinės oro kaitos radiatoriai.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2012 05 12, 15:38)
Jūs čia turite omeny tik atskirą atvejį, kai difuzorius yra virš lango. Bet jei difuzorius ne virš lango - šalto oro nuo lango srovė judės link durų, per kurių tarpą oras traukiamas lauk.

Jei difuzorius yra kampe ir labai toli nuo langų, tai oro kaita vyksta būtent taip kaip jus aprašėte. Šaltas oras nuo lango netrukdamas keliauja palei grindis, kol galiausia ne sušils ir ne pradės kilti į viršų. Kai difuzorius kampe, kaip ir rašiau - paduodamas oras šio proceso nekaip neįtakoja. Pusė oro tvarkingai maišosi su patalpos viduryje esančiu oru, o kita pusė (kuria leidžiasi pagal sienas) - savo ruoštu sudaro savo vėsesnį skersvėjuką, kuris nusileidęs palei sieną, toliau keliauja palei grindis lygiai taip pat kaip ir šaltas oras nuo lango. Jei po langu yra koks nors šildymo prietaisas - geriausia kai difuzorius pučia į jį ir maišo tą, šiltą oro srautą.

QUOTE
Vanduo grindiniam tokios temperatūros bus tiekiamas prastame, t.y. pastate su ne mažais šilumos nuostoliais. Gali užtekti ir 28-32C temperaturos.

Jei grindiniam užtektu 28-32C, tai oriniam nėra reikalo šildyti daugiau kaip 24-27"C.
Jei šnekam apie maksimalu galingumą (momentinį), tai grindiniam šildymui patartina 35 (jei leidžia ŠS -38"C), o orinis gyvenamosiose patalpose neturėtu viršyti +30"C. Kaip matuot, abejose atvejuose - iki 8"C skirtumas.

QUOTE
Dėl oro temperatūros klystate. Pabandykite paskaičiuoti bent 3kW šildymo galią, jei patalpoje nustatyta 20C o tiekiamas oras 24C (delta t tik 4C) koks bus debitas, ar gyventojų ventiliacija neįtrauks? biggrin.gif

Tai ir pabandykite suskaičiuoti, prieš tai kai rašyti nesąmones. doh.gif
Viso pirma, būtu įdomu sužinoti kur šiais laikais surasti patalpą, kurį pareikalautu net 3kW šildymo galios. (Dar linksmiau būtu pasižiūrėti kaip su 3kW galia susitvarko grindinis šildymas lotuliukas.gif )
Antra, jei reikia maksimalios galios - paduodamo oro temperatūra galima pakelti iki +30"C, tai delta t jau 8"C.
Trečia, jei jau šnekame apie patalpą su tokiais didžiuliais šilumos nuostoliais, tai tikriausia ten yra kokie 5-6 metrai stiklinės sienos ir oras turi būti paduodamas toli gražu ne per vienas groteles. Padalinkite bendrą oro debitą iš grotelių skaičiaus.
Gausite 225m3/h. Tokio oro kiekio vos pakaks, kad iš 1.2m ilgio plyšinio difuzoriaus oras nusigvildentu iki grindų. smile.gif
Atsakyti