Vėdinimas šiuolaikiniame name

Kai Jūsų psichinė būsena ideali, subalansuota - sugebate net labai gražiai ir teisingai išdėstyti esmę
Mintys labai teisingos, pritariu, tauta jau moka ir vėdinimą pati montuoti, dar chirurgijos truputi pramokstam ir nebereikalingos nei klinikos, nei ligoninės.

Kai kalba eina apie konkretų darbą, konkrečioje vietoje - tauta čia ne prie ko. Tai konkretaus žmogaus apsisprendimas. Ir rezultatas priklausys tik nuo jo asmeniniu sugebėjimu ir žinių.
Kai žinai kas prie ko - nei vėdinime, nei chirurgijoje nėra nieko sudėtingo. Deja, praktika rodo, kad ~90% "visažinių" pervertina savo jėgas...

Labai laukiu Raituzo, Kirts komentarų. Profai vis dėl to. Vilienė irgi welcome. Raituzai tavo namas gi labai panašus, irgi pusė namo su atvira erdve iki stogo. Problemos nekartosiu, yra aprašyta keliais postais aukščiau.
Su ed@ lyg ir išsiaiškinome, nors į paskutinį postą nebenori jis atsakyti

Jei matėte, kaip aš dariau - štai ir mano argumentai...Nešildomai palėpei vėdinti tikrai rekupo nereik, mano atveju tai dvejos grotelės priešingose palėpės sienose, jei sienų nėr - padės kaminėliai. Čia problema mažiausia, plius difuzinė-antikondensacinė plėvelė po danga padarys savo: išleis drėgmę iš palėpės bet nepraleis į.
Papildyta:

Problema ne sugebėjimuose, bet specializacijoje: chirurgams palikime opas ir apendicitus, o vėdinimo specialistams - RVS įrengimą, derinimą ir paleidimą. Devyni darbai - dešimtas badas

Taip, maniskis namas projektuotas vieno auksto su keturslaiciu stogu, bet atviros erdves iki pat stogo pas mane nera. Stogo nuolydis taip pat mazas t.y. 20%, tai auksciausioje palepes vietoje bus apie 1,3m. Kadangi planuoju siltinti medine perdanga 30cm neoporu, tai stogas ir palepe zinoma bus salti, o pati palepe bus vedinama per stogo kaminelius. Vedinimo ortakius tikrai nevedziosiu saltoje palepeje, t.y. ortakiai vedziosis po apsiltintu perdenginiu, juos paslepiant po gipsu. Taip, prarandu patalpos auksti, bet manau 2,7m aukscio man turetu pakakti.
Jei darai apsiltinta stoga, tokiu atveju nerekomenduociau papildomai siltinti perdangos, t.y. tegu gyv.patalpa ir palepe skiria tik gipsas, o ir temperatura palepes tokiu atveju nesiskirs arba skirsis tik keliais laipsniais reiskias ir kondensacijos neturetu palepeje buti.
Rekuperatoriaus istraukimo is vesiu patalpu, tikrai nerekomenduociau, nes kaip jau ir minejo ED@, bendra istraukiamo oro temperatura bus zema, o tai reiskias ir sviezio oro temperatura i patalpas taip pat bus labai zema. Nemanau, kad garaze palaikysi 20C ar 22C temperatura.
Jau ne karta manes teiravosi zmones, kodel rekuperatorius i patalpas pucia salta ora ir neuztenka jo sildytuvo galingumo, jei katik paleido name vedinimo sistema, o patalpos dar nesildomos. Atsakymas paprastas - is nesildomo namo trauki salta ora ir rekupui ner su kuo jo susildyti isskirus turimu elektriniu sildytuvu, bet jo galingumo yra zenkliai per mazai, kad susildyti pilnai ora. Sildytuvo paskirtis tik pasildyti trukstama oro temperatura.

Įdomu ar čia dar yra manančiu, kad grindinis šildymas - pats geriausias visoms patalpoms? Jei taip, tai būtu įdomu išgirsti argumentus.

P.S. Eds, žiūrėkite atidžiau, į jūsų paskutinį postą atsakiau 27-ame psl.
Paprastai šnekant, vietoje to kad vėdinti palėpę, jus ją drėkinsite.

Taip, yra - grindinis yra gerai visoms patalpoms dėl idealaus (beveik) temperatūros pasiskirstymo vertikaliame pjūvyje.
Mitas, apie grindinio keliamas dulkes gal būt turi šiokį tokį pagrindą visiškai kiauruose statiniuose, kur šildymo galia didžiulė, bet geriau nei vidutiniškai apšiltintuose pastatuose konvekcija nuo grindų negali būti pakankama dulkių nešiojimui.
Labai šiltuose, pasyviuose pastatuose grindinis šildymas praranda savo patrauklumą dėl įrengimo kaštų, o ir dėl minimalios šildymo galios tos realios malonios grindų temperatūros nebelieka - grindys tik 2-3 laipsniais šiltesnės nei patalpų oras. Todėl pasyvaus namo šildymui vis tik labiau tiktų šilumos tiekimas vėdinimo sistema.

Dėkui visiems už geranoriškas pastabas. Teks grįžti prie pirminio šaltos palėpės varianto. Keliam sienas vienu blokeliu aukštyn, ortakyną vedžiojame tarp pakabinamų lubų ir perdangos, šiltiname perdangą ir pertvarą. Klasika yra klasika ir nieko čia nepridursi.
Dabar klausimėlis nr. 2, kuris išplaukė iš diskusijos. Paaiškėjo, kad vėdinti garažą per rekuperatorių nepavyks. O ši patalpa žada būti šildoma. Kaip tada ją vėdinti? Juk tiek natūralaus, tiek mechaninio vėdinimo atveju šiluma bus išmetama tiesiogiai lauk. Aišku, garaže šildymas bus prisuktas iki kokių 12–14 °C, bet vis tiek gaila. Kita vertus kartais įvažiavę automobiliai būna šlapi, snieguoti, taigi reikalingas galingas ištraukimas. Kokie būtų siūlymai?
Jau girdžiu balsus, kad ši patalpa turi būti nešildoma, kaip šiltame garaže rūdija skardos, bet yra kaip yra.

Jeigu girdite balsus - kodėl neįsiklausote?
Neteko matyti sandarių garažo vartų - per juos šilumos nuostoliai, tame tarpe pagrinde dėl infiltracijų, kas užtikrina vėdinimą. Todėl vėdinimo garaže atsisakau visai. Jei matysiu, kad būtina - dvejos grotelės priešingose sienose, jokio rekuperatoriaus, garažas tikrai ne bus dirbtinai šildomas, pietinis langas saulei pasigauti ir karštas automobilio variklis - vieninteliai šilumos šaltiniai. Kai persėsim į elektromobilius - vieno nebeliks
Šildyti garažą - netaupi mintis. Jei jau netaupote šildymui, tai netaupykite ir vėdinimui. Kaip lengva ranka prišildote, taip lengva ranka ir paleiskite lauk
Išmetate 100Lt, o bandote sutaupyti 10Lt

Kaip tik yra atvirkščiai: patalpose su langais didžiausias grindinio šildymo trukumas - prastas temperatūros pasiskirstymas. O dulkių problema nėra tiek aktuali, kad kreipti į ją dėmesį.
Grindinis gerai vonioj. Norint komforto, ten gali būti palaikoma 24-26"C temperatūra. Tai yra gerokai daugiau nei kambariuose. Oro kaita ~3 kartus/val. Kad prišildyti tokį kiekį patenkančio iš kambario oro, reikia tikrai šiltų grindų. Ir tai gerai. Nes vonia, ko gero, vienintelė patalpa, kur vaikšto basi. Ten iš tikro galima mėgautis kad grindys šiltos. Be to, jei ne daryti šildomų grindų - jos labai ilgai džius.

Taip pat tambūre labai pravartu turėti šildomos grindis. Radiatoriaus ten nepastatysi, o kompensuoti, plustanti nuo lauko durų, šaltį kažkaip reikia. Taip pat kaip ir vonioje - šildomos grindys greitai išdžiovina balas nuo batų bei pačią avalynę.

O, kaip oras pasiskirsto kambaryje su langais jau rašiau šildomų grindų temoje -> <{POST_SNAPBACK}>
Praktiškai visas šilumos nuostolis yra per langus, tad ir visas šildymo srautas turi būti nukreiptas būtent tenai. Labai dažnai žmonės skundžiasi, kad ties langais grindys yra labai šaltos. Jei po langu nėra radiatoriaus ar konvektoriaus, tai atvėsęs prie lango šaltas oras, plusta žemyn ir keliauja palei grindis gan toli, nes šildymo galia išbarstyta per visą grindų plotą.
Tad mintis apie tai, kad norint kad nešaltu kojos, reikia daryti šildomos grindys - tai mitas. Pasitvirtina tik vonioje.

Dulkių problema gali kilti, kai įjungiate šildymą po vasaros sezono. Nepaisant tuo, kad oro judėjimo greitis yra praktiškai nepastebimas, vis tiek atsiranda itin mažų, lengvų dulkelių, kurias oro srautas ištempia iš po lovų, spintelių ir kitų neišvalytu kampų.
Tiesa sakant, po spintelėmis oro greitis nėra jau toks mažas. Tarkim jei po sofa yra 2-3m2 šildomo ploto, o šiltas oras negali kilti į viršų per tos 2-3m2, o stengiasi išeiti per 2sm plyšį (0.05m2) - tai oro greitis yra gan didelis ir iš ten išvilks visas dulkes, o ne tik pačias lengviausias. Tiesa, tai vyksta neilgai - vėliau pastovus oro judėjimas tiesiog neduoda ten kauptis dulkėms.
Tad dulkių problema - tai labai trumpalaikis dalykas.

Kad didžiausi šilumos vagys - negaliu nesutikti, tas tiesa. Aišku atšalęs oras nuo palangės leidžiasi žemyn, ir atsimušęs į grindis pasklinda pagrindžiui, kur yra pašildomas grindinio. Todėl yra logikos grindinio galią centralizuoti prie lango. Bet šiam šalto oro judėjimui įtakos turės vėdinimo sistema, kuri niekada nepaliks oro ramybės būsenoje, todėl klausimas, kur nuo palangės nusitęs šaltesnio oro liežuviai.
Kas dėl vonios ir aplamai grindų šilumos - labai priklauso nuo įpročių. Aš asmeniškai niekuomet po dušo nežengiu ant grindų, daug maloniau nusišluostyti dušo kabinoje, kur tikrai šilčiau nei likusioje vonios patalpoje. Be to išvengiame klanų vandens ant grindų. Kitas įprotis - jei grindų temperatura leistų, basas vaikščiočiau po visus namus. Tik todėl rinkausi grindinį, bet nuojauta kužda, kad teks nusivilti - dėl labai mažos galios grindų apčiuopiamos šilumos galima tikėti tik per didžiausius šalčius.
Savo pavyzdžiu agituočiau už super šiltus pastatus ir šildyma oru - įkinkant vėdinimo sistemą

- Įdomu į kokiu gi būdu tą vėdinimo sistema turi pusti, kad užblokuotu šaltą skersvėjį?
- Palei grindys?
- Dar reikėtu nepamiršti tuo, kad rekuperatorius nepašildo orą iki kambario temperatūros ir pučia vėsų orą dešimt kartu didesniu greičiu, nei būna konvekcija nuo lango ar radiatoriaus. Atitinkamai - skersvėjis nuo vėdinimo dešimt kartų stipresnis ir reikia nukreipti į taip, kad nepatektu į zoną kur gali būti žmonės.

Jei įrengti padavimo groteles grindyse po kiekvienu langu - tai tikrai besileidžianti nuo lango šalto oro srautą nupūs į viršų. Bet visais kitais atvejais - vėdinimo sistema visiškai neturės įtakos šaltam skersvėjui palei grindis. Vėdinimas maišo orą viršutinėje patalpos dalyje, o šaltas oras nuo lango netrukdomai šeimininkauja apačioje.

Na, gal yra vienas variantas kada galima kiek sušvelninti grindų atšaldymą. Jei oras pučiamas iš grotelių priešingoje sienoje ir oro greitis yra gan didelis (apskaičiuotas taip, kad ne tik per visą kambarį pasiektų langus, bet ir trauktu su savimi visą susikaupusi palubėje šiltą orą), tai tas mišinys šilto/šalto oro gan intensyviai apiplaus langų stiklus ir truputi daugiau jos sušildys. Šiltesni stiklai - ne toks šaltas oras palei grindys.
Tačiau jei daryti įprastu būdu, kai difuzorius netoli lango pučia tiesiai į jį - tai tik sustiprins šaltą skersvėjį.

Pagal mane grindinį šildymą daro vien dėl to, kad tai madinga. Kitokių pagrįstų argumentų dar neteko girdėti.