Vėdinimas šiuolaikiniame name

Kokybę gali įvertinti prekybos centruose. pvz Ermitaže. Grotelių skyriuje jų yra pilna. Taigi kokybė tikrai gera. O kainos visada bus geresnės, kai tarpininkų nėra.

Sveiki ventiliatorščikai. Norėjau rašyti protingieji kurmiai, bet susilaikau, nes kažkur tokį kreipinį jau mačiau. Noriu, kad padėtumėte išspręsti kelis nestandartinius vėdinimo klausimus.
Trumpai drūtai situacija tokia: namas vieno aukšto, 250 m2, stogas keturšlaitis, pusė namo viešosios patalpos su atvira erdve iki pat stogo, kita pusė – miegamieji ir ūkinės patalpos su lengva medine perdanga ir negyvenama palėpe viršuje. Palėpė nuo viešosios erdvės atskirta karkasine pertvara. Visame name grindinis šildymas. Dar tik projektavimo stadija, taigi įmanomi pakeitimai.
Pirminiame variante norėjome daryti šaltą palėpę, tačiau stogo nuolydis mažas, šiltinant horizontalią perdangą ir vertikalią pertvarą nieko nebūtume sutaupę, greičiau praradę. Be to, sudėtinga apšiltinti mazgą ties mūrlotu. Dar konstruktorė išgąsdino, kad bus sunku tinkamai įrengti tokios pusinės šaltos palėpės natūralų vėdinimą, gali kauptis kondensatas. Būtų tekę per šaltą palėpę vedžioti ventiliacijos sistemos ortakius... Žodžiu, pasirinkome šiltinti stogą. Bet iškilo problema, kaip spręsti tinkamos temperatūros palaikymo palėpėje problemą, juk ten šilumos šaltiniai nenumatomi. Konstruktorė pasiuntė pas šiltinimo specialistus, šie pas vėdinimo specialistus, o jie atgal pas konstruktorę. Ratas užsidarė. Vėdinino specialistai (rimta firma) pasakė, kad šildymo problemų negalima spręsti vėdinimu.
Kokie pasiūlymai? Vienas pažįstamas montuojantis vėdinimo sistemas siūlo perdangoje ir pertvaroje daryti garso izoliaciją (gipsas, 15 cm vata tarp balkių, MDP plokštės), o palėpę ir atvirą erdvę skiriančioje pertvaroje daryti groteles (palubėje), palėpėje numesti įtraukimo į rekuperatorių vamzdį. Tokiu būdu šiltas oras viešojoje ervėje kiltų iki palubės, per groteles patektų į palėpę, vėsdamas leistųsi žemyn ir būtų įsiurbtas. Taip palėpėje būtų užtikrintas ne tik oro maišymasis, bet ir 16–17 °C temperatūra.
Ar mes čia ne dviratį išradinėjame? Gal yra paprastesnių arba efektyvesnių sprendimo būdų? Patikslinsiu: palėpė negyvenama, bus naudojama tik šlamšto sandėliavimui ir ortakiams išvedžioti.

Jei projektavimo stadijoje ir pakeitimai imanomi tai pasikelk vienu blokeliu sienas auksciau ir bus tau laime . Normaliai palubeje issivedziosi ortakius .

Vargu ar vėdinimo (arba šildymo) sistemos montuotojai gali atlikti paskaičiavimus ir kvalifikuotai atsakyti į tokį klausymą. Vien tas faktas kad yra siūloma visur įrengti grindinį šildymą, kelia rimtu abejonių.
Konstruktorė visiškai teisingai sako, kad tokia pusiau šildoma palėpė - yra negerai. Dažniausia naudojami 2 variantai:
- arba gerai apšiltintas stogas ir ploną perdanga, kuri lengvai praleidžia šilumą į palėpę;
- arba kapitaliai izoliuota perdanga ir nešiltintas stogas, bet tuomet vėdinimo sistemos ortakiuose, net jei jie bus apšiltinti pvz. 5sm vata, prarasite daug šilumos (5"C prie 0 lauke ir 11-12"C prie -23"C)

Apie idėja siurbti orą per šaltą (ir pilną dulkių) palėpę, aš geriau patylėsiu...

Jei palėpė nėra aukšta, tai garso izoliaciją tarp kambarių geriausia spręsti, įrengiant pertvaras iki stogo (o šlamšto nesaugoti o iškart mesti į šiukšliną).
Žinoma, galima įrengti izoliuotą pertvarą virš kambarių, o palėpėje apskaičiuoti tokį vėdinimą, kad laikytųsi 10–15 °C temperatūra, tačiau, vėdinant palėpę, tą šiltą (10–15 °C) orą teks mesti lauk, o tai - nemažos šilumos išlaidos.
Jei jau nutarsite šiltinti ir perdangą ir stogą - tai jau bent darykite stogo šiluminė varžą 6-8 kartus didesnė nei perdangos, bei maksimaliai izoliuokite nuo kambarių, kad nepatektų drėgnas kambarių oras.

P.S. Jei domina praktiniai šildymo-vėdinimo sprendimai, galite kreiptis dėl projekto parengimo.

Ir jei projektuojate tik dabar, siulau pamastyti kur bus tiksliai vedziojami ortakiau. Kad neatsitiktu kaip pas mane, kad visa ortakyna dabar reikia grezioti monolitiniame ziede (20 skyliu i gelzbetonini zieda)

korida Paskelbta Šiandien, 19:52

QUOTE(eds @ 2012 05 09, 20:14)




Jei projektavimo stadijoje ir pakeitimai imanomi tai pasikelk vienu blokeliu sienas auksciau ir bus tau laime . Normaliai palubeje issivedziosi ortakius .[/QUOTE]

Šis variantas nagrinėtas, tačiau jis padeda spręsti tik vieną problemą – ortakių išvedžiojimą tarp lubų ir perdangos. Tačiau sukelia aibę kitų: pakabinamos lubos, didesnis triukšmas, papildomas namo aukštis ir etc.

Na kadangi mes beveik bendranikiai, o gal ir bendravardžiai, tai šiek tiek išsiplėsiu.
[QUOTE] Vien tas faktas kad yra siūloma visur įrengti grindinį šildymą, kelia rimtu abejonių. [/QUOTE]
Kokias abejones kelia? Grindinio nebus tik katilinėje.
[QUOTE] Dažniausia naudojami 2 variantai:
- arba gerai apšiltintas stogas ir ploną perdanga, kuri lengvai praleidžia šilumą į palėpę;
- arba kapitaliai izoliuota perdanga ir nešiltintas stogas, bet tuomet vėdinimo sistemos ortakiuose, net jei jie bus apšiltinti pvz. 5sm vata, prarasite daug šilumos (5"C prie 0 lauke ir 11-12"C prie -23"C)[/QUOTE]
Variantai žinomi, nagrinėti. Pirmasis praktiškai ir siūlomas, nes plėvelių perdangoje nėra, todėl šiluma turėtų keliauti per perdangą į viršų. Antrasis variantas lyg ir atpuolė dėl anksčiau poste išvardytų priežasčių. Beje pirmajame variante priverstinę ventiliaciją palėpėje vis tiek reikėtų daryti.
[/QUOTE]Jei palėpė nėra aukšta, tai garso izoliaciją tarp kambarių geriausia spręsti, įrengiant pertvaras iki stogo (o šlamšto nesaugoti o iškart mesti į šiukšliną). [QUOTE]
Šito tikrai nedarysime, nes miegamuosiuose gausis 4,5 m aukščio lubos.
[/QUOTE]Žinoma, galima įrengti izoliuotą pertvarą virš kambarių, o palėpėje apskaičiuoti tokį vėdinimą, kad laikytųsi 10–15 °C temperatūra, tačiau, vėdinant palėpę, tą šiltą (10–15 °C) orą teks mesti lauk, o tai - nemažos šilumos išlaidos.
Jei jau nutarsite šiltinti ir perdangą ir stogą - tai jau bent darykite stogo šiluminė varžą 6-8 kartus didesnė nei perdangos, bei maksimaliai izoliuokite nuo kambarių, kad nepatektų drėgnas kambarių oras. [QUOTE]
Šitas variantas sudomino. Tik nesupratau, kur tas šilto oro išmetimas lauk, jei palėpė izoliuota, o išmetimas eina per rekuperatorių? Šiaip stogo šiluminė varža bus artima 10, į perdangą ir pertvarą galima sudėti ne tik vatą, bet ir plėvelę. Aišku visiško sandarumo pasiekti nepavyks, tačiau tikėtina, kad oro pritekėjimai į palėpę bus minimalūs. Tačiau palėpę, kaip aš suprantu, vis tiek reikės ventiliuoti atvedant įpūtimo ir paėmimo ortakius, gal net po kelis.

Nesugalvosi blogesnės idėjos nei vėdinti palėpė per rekuperatorių. Viso pirma padidintas drėgnumas ir kondensatas palėpėje dažniausia atsiranda dėl to kad ten patenka šiltas patalpos oras. Ko jis atšąla palėpėje - to didesnis drėgnumas gaunasi. Todėl ir rašiau, kad labiausiai reikia pasirūpinti sandarumu tarp palėpės ir kambarių. O jus norite padaryti atvirkščiai - sumontuoti groteles ir dar priedo sudaryti trauką, kad daugiau oro patektu.
Jau nekalbant apie tai, kad jei patalpos oras prieš patekdamas į rekuperatorių atvėsta palėpėje, tai atitinkamai vėsesnis bus ir paduodamas oras. Rekuperatorius gi ne moka imti šilumos iš niekur, jis naudoja ištraukiamo oro šilumą. Tad jei vietoje +22"C iš kambario, rekupas ištraukinės tik +10-15"C - tad ir paduodamo oro temperatūra vietoje 18 bus tik 8-13"C.

P.S. stebėkite atidarytų ir uždarytų tegų "quote" skaičių postuose, kitaip citatos neišskiriamos.

Ar realus toks viariantas? Perku rekuperatorių su automatika iš amalvos akcijinį - 2000Lt. Perku vamzdyną apie 2000Lt. Vamzdyną pasikabinu pats ir turiu sistemą už 4000-5000Lt?

ed@, mes truputį nesusikalbame. Palėpė, tik viena iš namo patalpų. Nemanau, kad rekupertoriui susimaišys protas, jei iš vienos patalpos, beje ne pačios didžiausios, ateis tarkime 15 °C temperatūros oras. Juk iš kitų patalpų jis siurbs 21–22 °C orą. Sumoj turėtų gautis apie 19 °C. Tiesa, dar turime šildomą garažą, kuriame irgi laikysime kiek žemesnę temperatūrą. Šitą patalpą, beje, irgi reikės jungti prie rekuperatriaus (jeigu šitą postą užtiks Vilienė, man šakės )
Grįžtame prie tavo pasiūlyto palėpės izoliavimo varianto. Be grotelių! Lubos – gipsas, iš apačios perdangą izoliuojame PE plėvele, dedame 15 cm vatos tarp sijų, ant viršaus metame MDP. Toks pat sumuštinis ir pertvaroje. Turime visiškai izoliuotą nuo gyvenamųjų patalpų puspalėpę. Perdangos varža gaunasi kažkur apie 3,5. Stogas irgi su PE plėvele, vata ir difuzine plėvele išorėje, varža 10. Kokį orą mes turime palėpėje? Kaip ventiliuoti? Gal tada nereikia stoge garo barjero (PE)? Bent jau drėgmė į lauką iš palėpės išeis?

Keistas klausimas. Jei moki pats montuoti, turi tinkamus įrankius ir yra projektukas, kur aiškiai nurodyta kaip reikia sumontuoti ir iš kokių medžiagų - tai kas tau gali sutrukdyti įrengti tokią sistemą???
Nebent, ne esate tikras, kad projektas yra geras ir kad tokio rekuperatoriaus pakaks.

Iš kitos pusės, yra labai didelės abejonės, kad jums išeis pigiau padaryti pačiam, nei patikėti tą darbą profesionalams.
Aš vakar skaičiavau pasiūlymą vienam namukui su to akciniu Komfoventu, tai rekuperatorius ir visos medžiagos kainavo 3857 Lt (su PVM), įskaitant visus tvirtinimo/sandarinimo medžiagas bei transporto išlaidas.

Kai komplektuositės pats, tai:
- tikėtina kad pirksite iš brangesnių tiekėjų, nes nežinote kas tą prekę parduoda pigiausia.
- Jei nelabai susigaudote - galite nusipirkti prastos kokybės prekės (net paprasti cinkuoti spiraliniai ortakiai yra skirtingos kokybės, jau nekalbant apie fasonines dalys).
- Jei jums reikės ortakio gabaliuko ar nedidelio kiekio vatos - teks pirkti visą pakuotė. Jei ką netyčia sugadinsite - vėl teks važiuoti ir pirkti iš naujo.
- Sugaišite tam begalės laiko bei benzino, teks kelis kartus samdyti busiuką, kad atvežti stambiagabaritinius krovinius.

O ir už montavimo darbus prašo nedidelius pinigus. Primeskite, per kiek dienų sugebėsite atlikti viską nuo pradžios iki galo? Nuo to laiko, kai pirmą kartą važiuosite į parduotuvė - iki to laiko, kai paleisite sistemą ir sureguliuosite paskutinį difuzorių? 10 darbo dienų? O gal net daugiau? Skaičiuojant pagal vidutinį Lietuvos atlyginimą, per tą laiką galėtumėt uždirbti 1000Lt. Panašiai išleisite ir samdydami montuotojus. O jei neturite įrangos angų darymui ir samdysite gręžėjus, tai visą tą sumą išleisite vien angų gręžimui...

Suprantamą, jei esate bedarbis statybininkas ir nutuokėte kaip montuojami ortakiai - tai geriau daryti viską pačiam. Kitu atveju, aš siūlyčiau gerai pagalvoti prieš tai kaip imtis svetimo darbo.

Rekuperatorius neturi proto ir jau visiškai vienodai visi jūsų argumentai. Jis tiesiog pašildo paduodamą orą 3-4"C mažiau, nei yra bendra ištraukiamo oro temperatūra. Jei didesnė ištraukiamo oro dalys (iš svetainės) bus atvėsinta palėpėje ir tik po to pateks į rekupą, tai bendra ištraukiamo oro temperatūra bus arčiau palėpės temperatūros nei kambario. Atitinkamai, paduodamo oro temperatūra bus keliais laipsniais žemesnė.

Apie tai kas atsitinka, kai į palėpė patenka šiltas oras, aš jau rašiau. Nesunku grubiai paskaičiuoti kokia temperatūra bus palėpėje prie -23"C lauke, jei iš bendros varžos R=10 - perdangos dalis sudarys R=3.5.

22-(|-23|+22)*3.5/10=15.75"C

Jei normalaus drėgnumo patalpos orą atvėsinti iki 16"C, tai jo drėgnumas bus ~80%. Tokio pat drėgnumo taps ir izoliacijos sluoksniai. Jų šilumos varža gerokai sumažės.
Paprastai šnekant, vietoje to kad vėdinti palėpę, jus ją drėkinsite.
Palyginkite: jei palėpė vėdinama natūraliai, lauko oru - tai -5"C oras, sušilęs iki +16"C, tampa vos 20% drėgnumo ir sėkmingai džiovina vatą, jei jos drėgnumas yra didesnis.