Vėdinimas šiuolaikiniame name

Su tais 5kW namas bus nei papjautas, nei pakartas Iš eilės.
Kad pavyktų šildytis tik ventiliacija, reikia kad šildymo galia neviršytų 10W/m2, jūsų atveju tai 120m2 x 10W/m2 = 1,2kW. Tai būtina todėl, kad tik tokią galią galima pernešti oru, tiekiamu vėdinimo sistema jo neperkaitinant iki svylančių dulkių kvapo ir nesukuriant namie dirbtinių skersvėjų nuo pernelyg intensyviai ir garsiai dirbančios vėdinimo sistemos. Gal būt tą galią pavyktų truputi padidinti labai nenukenčiant komfortui, bet tikrai ne iki 5kW.
Kai namas 120m2 turi nuostolius ~5kW tai galima teigti, kad jis yra visai pusėtinai apšiltintas - šiltinimui išleisine padorią sumą, bet šiltinimą reikėtų dar truputi tobulinti ir pasiekti nuostolius 3-3,5kW, čia reikėtų žinoti visą situaciją, bet labiausiai dėmesį kreipkite į langų U Pasiekę 3-3,5kW jūs galite drąsiai atsisakyti KKK ir sutaupyti ~20.000 jos įrengimui, kas tikrai atpirks papildomą šiltinimą, geresnius langus ar kitus sprendimus mažinančius nuostolius. Tokiu atveju nušaunate du zuikius: sutaupote krūvą litų KKK įrengimui; namui šilumą galėsite tiekti vėdinimo sistema.
3-3,5kW nuostolis - tai dar nereiškia, kad tokios galios šildymo reikės. Reikia įvertinti šilumos pritekėjimus nuo saulės ir vidinius nuo gyventojų ir elektros prietaisų. Dar nepamirškime, kad projektinė -23C per metus būna tik keletą dienų, čia užteks įsijungti papildomą elektros šildytuvą.
Papildomas vistiek bus būtinas san mazguose, kur norėsite palaikyti bent 1-2C aukštesnę temperatūrą nei likusiame name.
Papildyta:

Nepamirškite, kad vamzdžius gali tekti pravedinėti ne tik išilgai dvitėjinių, bet ir skersai Reiktų žiūrėti realiai į projektą, bet labai abejoju, kad tik išilgai prasivesite.

Jūsų klausimas neturi prasmės. Tarkim, paklosite jus ortakį tarp 2 sijų. Kur jis galį nukeliauti? Nuo vieno kambario krašto iki kito? O kaip keliausite toliau? Skersai sijų?
Reikia imti visą projektą ir nagrinėti kaip galima išvedžioti visą sistemą.

d100 ortakiai tinka atšakoms į kai kurias patalpas (tarkim - į miegamąjį), kiti ortakiai bus didesni. O jei tą pati sistema turi atlikti kondicionavimo ir/ar orinio šildymo funkciją, tai į kambarius keliauja d160 ortakiai su šilumos izoliacija.

Tas baisus žodis mikrobai, ir dar 24 valandas. Kai kuriose temose matau reikia ne tik statybininkų/projektuotojų profesionalų bet ir mitų griovėjų. Čia jau reikia ne paprasto imuniteto, o imuniteto tv reklamoms ir pan.

Tualetus plaukite reguliariai ir ne....kite ant krašto ir viskas bus gerai su tais mikrobais, kurių yra ir turi būti visur.


Papildyta:
Ka gerieji žmonės galvojate apie komfovent (amalvos) rekupus, konkrečiau domekt ir kompakt serijos domina. Rinksiuosi rotacinį kažkurį gal. Žodžiu trumpa nuomonė verta su šiais produktais prasidėti ar ne? Ta prasme ar pakankamai kokybiški, patikimi ir pan. Man taip susidarė įspūdis bendras, kad verta, bet gal kas nors baisiai sukritikuos.

Nelabai supratau, ar tai didelis nusikaltimas, jei sanmazgus ir gartrauki leisti ne per rekupa, o tiesiai i ventiliacine sachta ar tiesiai i lauka su taimeriniais ventiliatoriais? Kas cia negerai tame sumanyme?

Būtent dėl to ir klausiu, ar pakaks diam. 100 ortakių, nes su tokiais galima keliauti ir skersai sijų, išpjaunant jose kiaurymes ir privirinant metalo plokšteles apačioje dėl tvirtumo. Tai aptarta su konstruktoriumi. Tik, žinoma reikia turėti vėdinimo projektą, prieš montuojant sijas. Klausimas - ar iš principo po tokia perdanga galima suprojektuoti vėdinimo sistemą. Mano galva, išilgai sijų galima pravesti storesnius ortakius, atitinkamai nuleidžiant pakabinamas lubas. Bet skersai sijų storesnių kaip 100 ortakių nebus galima pravesti niekaip.
Iš Jūsų atsakymo suprantu, kad paprastą vėdinimą gal ir galima padaryti, bet su kondicionavimu ir oriniu šildymu - niekaip.

Koks šilumos šaltinis, šildantis tik ventiliacija šiuo atveju tinkamiausias:
1. El tenas,
2. ŽŠ,
3. ŠS (oras-oras, oras-vanduo);
4. Dar kas nors?

ŽŠ - tai ne šilumos šaltinis, o tik plokštelinio rekuperatoriaus apsauga nuo užšalimo. Rotorinio rekuperatoriaus atveju, apsauga nuo užšalimo reikalinga tik prie -20 pagal vienus šaltinius, ar prie -30 pagal kitus. Taip kad rotorinio rekuperatoriaus atveju ŽŠ kaip ir netenka prasmės.

Mažo šildymo poreikio namą šildant per ventiliacinę sistemą galima tiek tiesiogiai elektra, tiek šilumos siurbliu, tiek vandeniniu kolektoriumi, vandenį šildant bet kuriuo kitu šilumos šaltiniu. Reikia tik kiekvienu atveju paskaičiuoti konkrečios šildymo sistemos atsiperkamumą.

Daugiau apie šildymą ventiliacijos pagalba, kai dėl mažo šilumos poreikio, nereikia šildymui naudoti recirkuliacijos aprašyta čia ir dar šiek tiek čia.

Beje, žadat statyti kieto kuro katilą, tai teks daryti kamino padą - šalčio tiltelis, kaminą - šalčio tiltelis, tai nuostoliai bus ženkliai didesni, nei apskaičiavot su narvid skaičiuokle. Narvid skaičiuoklėje neįtraukiama šalčio tiltelių įtaka. Na bet čia ne apie vėdinimą. Norėsite daugiau padiskutuoti apie savo namą, siūlau eiti į forumo PN temą, ten Jums ir vieta.

Sijų geriau neliesti iš viso. Atskirais atvejais, galima daryti nedidelę kiaurymę laidams ar vandentiekio vamzdeliui, tačiau reikėtu kad konstruktorius atliktų skaičiavimus ir patvirtintų, kad šioje vietoje pažeista sija išlaikys apkrovą. (Būna taip, atlikus skaičiavimą paaiškėja, kad apkrova yra ant tiek maža, kad toje vietoje būtu galima iš vis sijos ne dėti, arba dėti ne tokią galingą, atitinkamai - nieko baisaus neatsitiks jei tą siją iš vis nupjauti, tačiau aš kalbu apie atvejį, kai sija yra parinkta tiksliai pagal apkrovą).
Žiūrint į jūsų piešinuką, matosi kad 105mm skersmens kiaurymė beveik pilnai nukirs išlendančią po perdangą sijos dalį. To daryti tikrai negalima.
Iš kitos pusės, to daryti ir nereikia. Reikia tik sugalvoti variantą, kaip išdėstyti ortakius taip, kad nesugadinti patalpų dizaino. Faktas, kad tarp sijų yra papildomą ertmė - tik palengvina darbą nes suteikia papildomas galimybes.

Dėl orinio šildymo jus atvirkščiai formuluojate klausymą. Jei norite orinio šildymo - reikia tai daryti. O svarstyti ne tai ar namo konstruktivas tam tinką, o - kaip (ir kur) turi būti įrengtos lubos (ar šachtos, ar grotelės grindyse), kad paslėpti reikiamus ortakius. Ir - kaip geriau visą tai atlikti, atsižvelgiant į namo konstrukcijos ypatumus.

Prie ko čia mitai? Aš kaip tik parašiau - greičiausia nenumirsite jei WC aplamai nevėdinti. Ir rankas plauti visai ne būtina.
Daugumos žmonių imunitetas yra pakankamai stiprus, kad susitvarkyti su tokia mikrobų porciją. Na, gal vieną - kitą kartą metuose susuks skrandį, bet yra gerų tablečių.
Rimtą lygą užsikrečia keletą žmonių iš 10 000, (tiesa, aš nenorėčiau rizikuoti atsidurti tarp to keleto, bet jus galite spręsti savaip).

Ir, man ne patinka higienos priemonių kvapas, kuris sklinda iš WC ar vonios. Bet dėl skonio nesiginčijama, jei jums toks kvapas patinka - galite aplamai neuždarinėti WC durų.

Mitas yra tame, kad visur ir visada reikia kovoti su mikrobais. Beje net neaišku ką Jus po tuo žodžiu kišate. Dažniausiai kalba eina apie bakterijas. Tai va pačios agresyviausios bakterijos yra ten kur su jomis agresyviausiai kovojama, medicinos įstaigos, sterilios laboratorijos ir t.t.

Mitas yra todėl, kad kovoti su jomis daugeliu atveju visai nereikia. Bet masinė medija formuoja kitokia nuomone, kuri sėkmingai taikoma kaip rinkodaros priemonė.

Rizikuojate Jus kiekvieną dieną žymiai labiau ir daugiau, bet dėl to nepergyvenate, bet kadangi vėdinimas Jūsų arkliukas pradedate smulkintis.

Mano tai butent tokiapat logika ir butu. Kokia prasme nehigieniska sachta sujungti su gyvenamaisiais kambariais

jei namas sandarus ijungus gartrauki pritekėjimai bus per wc šahtas ir atvirkščiai. mb kepant blinus jus sugalvosit į wc spėkit kuris ventiliatorius laimės, o jei tai bus kepsnei buriui svečiu mb gali likt nesupratus kodėl pas visus staiga dingo apetitas.
arba kurent židini negi vaikam uždrausit wc naudotis kad svetainė nevirstu duminia pirkia.
nebent sugalvosit kokius kitus budus oro pritekėjimui, dvigubos ar dvi šahtos (pritekėjimas/ištraukimas) skylės sienoj ir t.t. ar išvis namas nesandarus ir pilna pritekėjimu bet tokeis atvejais kogero išvis praranda prasme rekuperacinia irenginėti.