Vėdinimas šiuolaikiniame name

Jus iš mėnulio? Gal nueikite į parduotuvė ir pasidomėkite kas kiek iš tikro kainoja. Jei surasite kažką panašaus bent už 30Lt/100vnt - tai aš jums tos 30Lt išsiusiu.

Dėl ortakių ir fasoninių dalių kainų net nesinori komentuoti. Įrengiant vėdinimą rekuperatorius sudaro vos trečdalį kainos, likusi dalis - ortakiai ir jų montavimas. Tad jų kaina yra dvigubai svarbesnė!

Jei vietoje vieno d100 skardinio ortakio už 7Lt/m naudosite 4 d63 lanksčius ortakius už 4x22=88, tai kaina padidės 12.5 karto...
Na, gerai - ne visur reikia maksimalaus pralaidumo. Kai kur užteks 3-jų, ar net 2-jų laksčių vamzdžiu. Sakykime - vidutiniškai 3 vamzdeliai pakeičia vieną ortakį. Gausite kad kaina padidėja tik 10 kartų. Bet man tai atrodo per daug už tai kad lubų aukštis padidėtu vos 30mm.
Aš jau nekalbu apie papildomus elementus, kai difuzorius (kainojantis 10 Lt) įsistato ne tiesiai į ortakį o jam reikia dėžutes už 130 Lt.

Suprantama, jei apdaila padaryta o pamiršo pravesti kokį ortakį, ir jei liko tik 70mm tarpelis - geriausia prakišti būtent tokį lankstų vamzdį. Arba jos naudoja lėktuvuose, laivuose - kur triukšmo lygis nėra svarbus (ir tam pačiam oro kiekiui galima naudoti vieną vamzdį, vietoj 3-jų), už tai itin brangus yra kiekvienas mm ertmės.

Matyt jūsų pažįstamas ne kažin kiek patirties turi vėdinime ir savarankiškai daryti projektus jam dar per anksti.

Namams tikrai geriau naudoti rotorinį rekupą. Bent jau - Lietuvoje. Tačiau plokštelinis visai nėra atgyvena. Jis sėkmingai naudojamas ten kur yra didelis drėgmės perteklius ir žiema neiškyla per sauso oro problema. Nors rotorinis rekuperatorius gražina daugiau šilumos, tačiau jo nepatartina naudoti patalpose kur yra padidintas oro drėgnumas.

Klaida kai name yra suprojektuotos 2 skirtingos sistemos: rekuperacinė ir natūralaus vėdinimo (kai oras ištraukiamas iš sanmazgų bei virtuvės, o patenką į patalpas per langų nesandarumus). Jei languose yra vienokios ar kitokios orlaidės, tai natūralios vėdinimo sistemos pilnai pakanka. Kam reikia dar rekuperatoriaus? O jei langai bus hermetiški, tai WC nebus jokios apykaitos. Dar blogiau: jei įjungsite pvz. virtuvės gartraukį tuomet kai langai yra uždaryti - pradės orą traukti per kaminą į WC, o iš ten - į virtuvę...
Visas patalpas turi vėdinti rekuperacinė vėdinimo sistema, palaikydama ištraukiamo ir paduodamo oro balansą (įskaitant gartraukį) .

Padavimo ir ištraukimo taškų pasirinkimas, paduodamo oro srauto kryptis ir greitis, bendra oro judėjimo schemą patalpose turi didelė įtaką komfortui bei šildymo sistemos efektingumui. Tačiau, jei jums tai nerūpi, tai nieko baisaus ne atsitiks jei padavimo ištraukimo taškai bus parinkti bile kaip. Aišku, galite sugebėti parinkti taškus taip, kad nuo vėdinimo sistemos aplamai nebus jokios naudos, bet nuo to irgi nemirštama. Vėl gi, tame yra teigiamas dalykas - galėsite sutaupyti šiek tiek elektros nejungdami rekuperatoriaus...

Ok, pavargau kol pavadinimą suradau . Bet juk verta dėl 30 Lt . Štai tvirtinimo detalė 100 vnt. komplekte, 3,00 Lt. Čia pirmoji rasta, dar būčiau paieškojęs spėju dar pigiau būčiau suradęs. Tai labai patogi tvirtinimo detalė, puikiausiai tinkanti ir plonųjų ortakių tvirtinimui. Su jomis taip pat puikiausiai pritvirtinami grindinio šildymo vamzdžiai, elektros instaliacija, tik fantazijos reikia.

Kaip atsiskaitinėsim, alumi ar sąskaitos numerį atsiūsti ?

Dar vienas dalykas užkliuvęs jūsų pateiktame vamzdžio kainos palyginime. Jūs nelyginkite vieno vamzdžio kainos. Juk pats sakėt, kad rekupas tesudaro tik trečdalį ventiliacijos sistemos kainos, negi visa kaina į vamzdžius sukišama? Tai kiek tokiu atveju vamzdžių į namus prikišama? Beje, jie už tokią kaina net sutrombuoti į namą netilptų.

Standartinės sistemos kainą pagrinde irgi sudaro įvairios papildomos detalės, jau nekalbant apie brangesnes tvirtinimo detales, pavyzdžiui triukšmo slopintuvas. Jei vėdinimo sistemą įrenginėsime į namą su keturiomis viena šalia kitos esančiomis gyvenamosiomis patalpomis greičiausiai triukšmo slopintuvo reikės kiekvienai atšakai, bendroje sumoje jau susidarys 4 vnt, kurių plonųjų vamzdžių atveju nereikia. Dabar paskaičiuokit vienos standartinės atšakos kainą, su keturių plonųjų ventiliacijos vamzdelių bei jiems priklausančiomis visokiomis sujungiančiosiomis dėžutėmis ir difuzoriais kainomis vienai atšakai. Kaip manot, į kurią pusę dabar pasisuks kainos svarstyklės?
Papildyta:


Geriau į šį klausima turbūt nelabai kas ir atsakytų. Kad dar ir savo akiratį praplėstumėte paėjėja toliau nuo įprastai savo veikloje naudojamų medžiagų .

1o kas per gartraukis turi buti jungiamas prie rekuperacinės. gauptas, gauptas su filtrais kokeis, ar ir varikliu. sklendės kokios
2 wc ar kas papildomai dedasi ar paprastas ištraukimas kaip kambariuos.
3 bei rekuperatoriaus įjungimas prie gartraukio ir nuo wc šviesos miktuko čia standartinė funkcija kuria turi rekupai, pajungima bei valdima ar daromi-junkiami kokie valdikliai ar pan.

Jis sėkmingai naudojamas ten kur yra didelis drėgmės perteklius ir žiema neiškyla per sauso oro problema.

Taip jis ir sake, baseino gi neturesi..
Patirties turi ir nemazai, tiesa daugiausia su pramoniniais dideliais objektais.

O jei langai bus hermetiški, tai WC nebus jokios apykaitos. Dar blogiau: jei įjungsite pvz.
Kodel nebus? Jai yra istraukimas tai gi ims ora pro duru apacia, slegis atmosferom gal del to nesusidarys ar tikrai yra poreikis 24h per para ventiliuot wc?

Tie lankstūs ortakiai, gal ir nieko, tačiau finale su jais pigiau nesigaus lyginant su cinkuotais apvaliais, jeigu normaliai daryti. D63 gofruotame vamzdyje neprojektuočiau didesnio greičio, kaip 0,5m/s (pralaidumas 5,6m3/h). Ir tai klausimas ar nesigirdės "šnarėjimo" prie tokio greičio... Kas nejautrūs triukšmui, tam tinka ir tokie.

Teigiama, kad toks vamzdis normas atitinka, kai pro jį tiekama 30m3/h oro, bet niekur nerandu triukšmo decibelais skalės , norėčiau savo akimis įsitikinti.

Ir iš vis, ieškau kur nors skalės, rodančios skirtingų diametrų vamzdžių triukšmo kiekį atsirandantį jais tekant įvairaus greičio oro srautui. Googlint bandau, bet pakolkas nesėkmingai.

Būtu įdomu sužinoti kaip jus, panaudojant dirželį, skirta laidų surišimui tarpusavyje, pritvirtinsite vamzdį prie g/b perdangos?
Gal mėnulyje tokie dirželiai patys prilimpa prie lubų, o Žemėje tam reikia gręžti kiaurymė, kišti kaištį ir medvaržčiu prisukti tam tikros formos tvirtinimą, arba - reikia dvejų medvaržčių, kad pritvirtinti abų galus juostos, palaikančios ortakį.
Be to, tokio ilgio dirželio neužteks, norint apjuosti 70mm skersmens ortakį.

O gal dar pasiūlysite vamzdžius tiesiog klijuoti prie lubų?

Mintai, gal nešnekėkite apie tai kame visiškai nenusimanote. Dažniausia tas, jūsų vadinamas, "papildomas" medžiagas sudaro porą lauko grotelių, 10-15 difuzorių ir oro sklendė su pavara (virtuviniam gaubtui). Visa tai ~600 Lt. Likusi dalis - tai ortakiai ir jų montavimas.

būčiau dėkingas už konsultaciją. Planuojam vieno aukšto namą, kurį vėdinsim rekuperacine vėdinimo sistema. Palėpės nebus, taigi gaunasi stogo šiltinimas ir iškart apdaila. Ta proga bandau susivokti kaip ir kur turėtų būti ortakiai. Kyla klausimai:

1. Kiek vietos reiktų palikti tarp šiltalo ir apdailos (kiek nuleisti lubas) ortakiams (standartiniams)?

2. Ar mano atveju, ortakiai neišei į nešildomą erdvę, ortarius reik papildomai šiltinti?


iš anksto dėkoju.

Į tualetą oras tikrai patenka pro durų apačią, bet tas oras yra iš kambario. O pro kur oras pateks į kambarį? - Tik per langų nesandarumus, arba specialias orlaides. Taip pat - per atvirus ventiliacijos kanalus. Jei gartraukis yra išjungtas - tai trauks į vidų per gartraukio kanalą. Jei įjungsite gartraukį - tai jo galingesnis ventiliatorius nugalės tos WC ventiliatoriukus ir per WC kanalus orą trauks į vidų.

Jei įjungti visus WC ventiliatoriukus ir nebus oro pritekėjimo - tai po poros minučių jie galėtu išsiurbti visą orą iš namo. Aišku, to neatsitinka. Kai dalis oro išsiurbta patalpose susidaro neigiamas slėgis. Buitiniai ventiliatoriukai išvysto vos 25-30 Pa slėgį. Kai patalpose neigiamas slėgis pasiekia šią ribą, ventiliatoriai sukasi bet nieko netraukia.

Jei norite, kad mikrobai iš WC 24 val. per parą neplustu į patalpas, tai ir vėdinti reikia 24 val. per parą. Aišku, jei turite pakankamai stiprų imunitetą, tai nieko baisaus neatsitiks, jei aplamai nevėdinsite WC. Net prie nemalonaus kvapo greitai priprantama...
Tiesa, gali pradėti augti pelėsis, kas yra visai nesveika ne tik jums, bet ir sienoms. Tačiau turėsite užsiėmimą - paskaitykite kaip linksminasi namų šeimininkės, kurios taupant šilumą vėdina patalpas tik retkarčiais: Pelėsis - 2, kaip kovoti?

2) Jei nešiltinsi cinkuotu ortakių, tai geriau rekupo nestatyti, vis tiek oras pilnai atšals, tik turėsi problemų su kondensatu. O jei apšiltinsi pvz. 50mm mineralinė vata, tai, priklausomai nuo atšakos ilgio, prarasi visumoje 3-5"C prie 0"C lauke. (čia per abu galus - padavimą ir ištraukimą). Geriau montuoti šildomoje ertmėje.

1) Nebūtina nuleidinėti visas lubas patalpoje, nebūtina nuleidinėti visuose patalpose. Yra dešimtys įvairių sprendimų kaip padaryti vėdinimą, tačiau tam reikia truputi pasukti galvą ir suprojektuoti tinkamą variantą.
O ortakiai nesiskirsto kaip "standartiniai" ir "nestandartiniai", jų dydį parenka kiekvienai atšakai atskirai, pagal pratekančio oro kiekį, leidžiama šioje vietoje triukšmo lygį, norimą pasipriešinimą ir t.t., tame tarpe - atsižvelgiant į pageidaujamą lubų aukštį.

dėkui už atsakymus.

Kaip suprantu, jeigu mano atveju ortakiai bus tiesiog po apdaila, tai jų papildomai šiltinti nereikia.

Dėl ortakių dydžio klausiu, nes kaip tik dabar projektuojamas namas ir noriu būti tikras, kad palikta pakankamai erdvės ortakiams. Šiandien darytis vėdinimo projektą - manau, dar gerokai per anksti, nes statybos prasidės po kokių gerų metų ar net dviejų, o per tą laiką velniai žino kas ir kaip pasikeis ir mano vėdinimo projektas gali tapti nebeaktualiu... ar ne?