tikrai nesi bloga, prastesne ar kitokia. Cai visos kovojam savas kovas... O tokia 'beda' kaip tavo, yra ir pas mane, gal tik lengvesne forma- nuo vos ne marinimosi iki valgymu kiaura diena ir velyva vakara, 22 val , pvz. Nervas del to, apatija, ranku nuleidimas...viska puikiai zinau. As irgi dabar esu is veziu issimusus ziauriai, turiu savu tokiu ydeliu ir ne kokio elgesio apraisku, bet dabar su tuo kovoju, nes , kas labiausiai gasdina, kad 'atsibundu' jau post factum, kai jau padaryta su siaubu 'gi zadejai taip nedaryyyt!'.Zinai, reikia ieskot kompromisu su savimi, manau. As va kaip galvoju- tas perfekcionizmas, uzsigriebimas per daug ir veda prie pralaimejimo... Kazkaip stengsiuos darbar saves nekankint, bet viena taisyklele isivesti- mesti vakarinius valgymus... Vakar mb, apie 22 val sako, o ka- nevalgysi (jis velai gryzo)
, pasiutau, sakau, ei, kas bus jei taip darysiu kas vakar? Vel sonai lipa lauk, o taip gerai buvo, buvau susiemusi... Atrodo, teorines info pas mane per akis apie maista, sporta, grozi ir kt, o sau prisitaikyt labai sunku. Atrodo, kad tai veiksminga kitiems, o man ne 
Aisku, as labai klystu, bet nesutariu su savim paskutiniu metu visai. Be tu visu blogybiu atsirado baisus nenoras kazka aplamai veikti, t.y., nei draugu nenoriu matyt, nei pramogu. tik namie sedet.Manau, kad dabar gal toks metas- ziemos galas, niurus oras, tikiu, kad pasvietus saulutei atsiras mums nuotaika ir motyvas. Nepasiduok, negalvok, kad va- man cia TA liga. Reikia kazkaip save uz ausu tempti ir viskas, klausyti to 'protingojo balso', o ne to, kuris liepia nieko nedaryt...o tik tinginiaut...Baisesnis pas mane dalykas uz valgyma (nes nu ner jo ten be proto daug, bet ir neziuriu ), tai galejimas guleti visa diena... Mesiu kompa lauk
Man jau taip tesias keleta savaiciu...uzeina periodiskai, kaip jau minejau...Todel dabar rimtai svarstau, kad reikia sprukt is namu, as per daug uzsiknisus rutinoje. Bent jau sportuot galiu ne namie, taip ir padarysiu, nes yra salygos tam. Mane ir zlugdo tas sedejimas namie, kiap pati speju
Jau taip tupiu kiaura diena viena su vaikais...Ryt save tempiu i baseina, be jokiu kalbu.
Tempk ir tu kur nors save, uzduok kokia uzduotele Viskas susitvarkys, pamatysi
Su endokrinologu pasitark, o vaistu venk is paskutiniuju, nes jie, mano nuomone, stums i dar didesne bedugne. Juk nera jau taip blogai , tikrai, ar ne?Man biski padeda 'kryptingos' knygos- apie sporta, sveika gyvensena, sveiko maisto itaka organizmui.. Nu zinai, paskaitau, ir kuri laika buna lengviau, atsiranda motyvacijos laselis. Pabandyk
Oi , prirasiau, bet,manau, nieko naujo...jei paraso tik kelios, nereiskia, kad ir dar keliom to nera
tikrai palaikysim, tik ir tu vis uzsuk
